Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

ATSINAUJINIMO diena „Šeima: ar Dievas už vargą atsilygina vaikais?“ Kaune 2(009.01.25)

2009 sausio 25, 17:42

Sausio 25 d. Kaune vyko Atsinaujinimo diena, surengta, kaip įprasta, VDU Didžiojoje salėje. Tradiciškai triskart per metus vykstantis dvasinio atsinaujinimo renginys – jo tema šįkart buvo „Šeima: ar Dievas už vargą atlygina vaikais?“ – sutraukė gausų būrį iš įvairių Lietuvos kampelių atvykusių šeimų (daug jų dalyvavo drauge su savo vaikais), sužadėtinių, šeimų judėjimų atstovų,  jaunuolių, jaunimo grupių vadovų, mokytojų ir kt.

Atsinaujinimo dienos rengėjai – katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“, Lietuvos šeimos centras – šįkart pasiūlė dvi konferencijas ir penkias darbo grupes, kuriose skatinta naujai pažvelgti į tai, kas svarbiausia šeimos gyvenime – vaikus, tėvų santykį su jais, žmogaus lytiškumo problemas. Šv. apaštalo Pauliaus atsivertimą minintį sekmadienį vykusio renginio kulminacija buvo drauge švenčiama Eucharistija; kiti svarbūs jo akcentai – bendra malda, Viešpaties šlovinimas giesme kartu su „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės nariais.

Po šlovinimo valandėlės pirmąją konferenciją „Tėvystė ir motinystė – dovana tėvams ir vaikams“ vedė kun. dr. Kęstutis Kėvalas. Prelegentas Senojo Testamento pavyzdžiais atskleidė akivaizdų Dievo palaiminimą šeimoms, teikiamą per vaikus; jais kaip didžiausia dovana apdovanojami ilgai negalintys susilaukti palikuonių. Naujajame Testamente Jėzus išplečia vaiko sampratą iki Dievo Tėvo vaikų sąvokos. Kuo vaikai ir tėvai yra vienas kitam dovana – toks buvo esminis šio pranešimo klausimas. Pasak kun. K. Kėvalo, pažėrusio daugybę vaikų paprastumo, įžvalgumo pavyzdžių, ne tik tėvai nepaprastai daug gali duoti vaikams, bet ir vaikai – tėvams. Per mažuosius tėvai mokosi kantrybės, evangelinio buvimo vaikais (plg. Mt 18, 32: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę“), mokosi išsaugoti vaiko žvilgsnį į pasaulį kaip į dovaną ir drauge kaip dovaną priimti savo atžalas. Pranešime pabrėžta, jog svarbiausia, ką tėvai turi perduoti vaikams, yra viltis. Evangelijos pavyzdžiais prelegentas pabrėžė Gerosios Naujienos galią perkeisti žmogų; jos perspektyvoje atsiranda naujas požiūris ir į šeimą, kurioje gali augti ir plėstis Dievo karalystė. Retoriškai klausdamas, kaip išlaikyti tokį požiūrį šeimoje, kun. K. Kėvalas patarė puoselėti joje meilės, tarpusavio bendrystės ritualus (vienas jų – Šventojo Rašto skaitymas). „Šeimoje jūs esate nuostabiausioje Dievo mokykloje, o jūsų mokytojai yra vaikai“, – sakė kun. K. Kėvalas. Ši konferencija baigta jo vadovaujama malda prašant Viešpaties apdovanoti tėvus visa atnaujinančiu žvilgsniu.

Antrojoje konferencijoje „Gyvybės stebuklas ir gimties galia“ dr. Birutė Obelenienė klausytojų dėmesį sutelkė į žmogaus lytiškumo, kaip galingos, jame slypinčios jėgos, prasmę. Pasak dr. B. Obelenienės, žmogus, būdamas nedaloma kūno ir sielos vienovė, sukurtas bendrystei ir tobuliausiai jos išraiškai – meilei. Prelegentė apgailestavo, kad toks Dievo planą atitinkantys paveikslas tikrovėje yra nepaprastai iškreipiamas. Jaunas žmogus neugdomas suprasti savo gimties galių kaip stiprios, kuriančios jėgos, kuri turi būti valdoma. „Mylėti galime tik todėl, kad turime gimties galią. Ją galima palyginti su ugnimi, kuri gali ir sudeginti, ir sušildyti, apšviesti“, – sakė dr. B. Obelenienė teigdama, jog nevaržomai „vartojamas“ lytiškumas neatitinka savo paskirties išreikšti besidalijančią, dovanojančią, o ne grobuonišką, egoistinę meilę, kito žmogaus „vartojimą“. Kaip ypač žalingus prelegentė nurodė paauglių, turinčių brandinti skaistumą, lytinius santykius. Pranešime atkreiptas dėmesys į moralinį palaidumą, kuris, mokslininkų tyrimais, per šimtą metų gali katastrofiškai paveikti civilizacijos pažangą.

Tarp šių konferencijų talentingieji „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės nariai – nuo pačių mažiausiųjų iki vyresniųjų, pasitelkdami Šventojo Rašto ištraukas, giesmes, įvairius muzikos instrumentus, atliko muzikinę meditaciją. Už ją šiltais plojimais dėkojo renginio dalyviai, turėję puikią progą darsyk įsimąstyti į Dievo planą žmogui nuo pat sukūrimo, įstabiojo Šventosios Dvasios įkurdinimo jame, įsigilinti į žmogaus pašaukimo grožį apgyvendinti žemę ir būti joje Dievo minties skleidėjais.

Po pietų auditorijose vyko grupių darbas, o salėje, kaip įprasta atsinaujinimo renginiuose, už norinčius buvo meldžiamasi užtarimo malda prašant Viešpaties išgijimo iš nemeilės žaizdų. Pirmojoje grupėje klausimą „Ar tikrai tėvai amžiais vaikų nesupranta?“ drauge su vos auditorijoje tilpusiais klausytojais analizavo Vanda Benaitienė (Telšių krizių centras). Kaip vieną neretai sudėtingo tėvų ir vaikų bendravimo, ypač, paauglystėje, priežastį 15 metų darbo patirtį turinti psichologė nurodė pačių tėvų neišspręstas vidines problemas, kurias, beje, puikiai padeda gydyti ir religinis gyvenimas. Tikrumas bendraujant su vaikais, kalbėjimas su jais, mokymas išsakyti savo lūkesčius ir jausmus – tai kelios galimybės išvengti nesutarimų su vaikais, kurie dažniausiai dėl to irgi labai kenčia. Grupėje „Vaisingumo pažinimas“ dr. Birutė Obelenienė iškėlė vyro vaidmenį planuojant šeimos gyvenimą, nes „vaisingumas nėra asmens nuosavybė; jo prasmė ir paskirtis apima tris asmenis – tėtį, mamą ir būsimąjį vaikelį“.

Daug dėmesio sulaukė dr. Eglės Markūnienės (KMU, KMUK) pranešimas „Gimdo vis vyresnės. Kas toliau?“ Gydytoja pateikė stulbinamų mokslinių duomenų apie menkėjančius vaisingumo rodiklius Lietuvoje (tarp kitų pasaulio valstybių ji sąrašo pabaigoje), kai gimstamumas jau neužtikrina kartų kaitos visuomenėje. Lietuvoje pirmąkart gimdančių moterų amžius nuo 25 metų jau yra pasiekęs beveik 28 metų vidurkį; pasak prelegentės, tai nėra gerai ir dėl iki tol pasitelkiamos kontracepcijos, žalingų įpročių, kurie pražūtingai veikia ne tik moters, bet ir ateinančių kartų sveikatą.

Vyrams skirtoje grupėje aptarta tema „Tėtis labai reikalingas – ir berniukams, ir mergaitėms“. Ją gvildenęs Saulius Matulevičius (Lietuvos šeimos centras) rėmėsi tyrimais, kurie šiandien atskleidžia nepakeičiamą, ypač asmens socializacijoje, tėvo vaidmenį (nepakankamai vertintą anksčiau, kai buvo akcentuojamas su motinos vaidmeniu siejamas jausminis ugdymas). Gausi jaunimo auditorija, baigusi darbą grupėje „Kaip Adomas Ievą surado“, garsiais plojimais dėkojo Ričardui Pagojui (knygos „Meilės pamokos“ autoriui), įtaigiai atskleidusiam, kodėl neverta skubinti lytinio gyvenimo, linkėjusiam išlaukti sau skirtojo pagal Dievo planą.

Vėl sugrįžę į Didžiąją salę Atsinaujinimo dienos dalyviai klausėsi įvado į Eucharistijos liturgiją. Jį vedęs kun. Audrius Mikitiukas pabrėžė, jog Eucharistija – ypatingas Dievo artumas, kai tarp Dievo ir žmogaus nebelieka tarpo, Viešpats tampa save atiduodančiu, kiekvieną tarsi motina maitinančiu savimi. Kunigas linkėjo, kad Eucharistija ne tik teiktų ramybę, bet ir keltų jaudulį, atsinaujinimą Kristuje.

Dienos pabaigoje vyko džiugiausia jos akimirka – Eucharistijos šventimas, kuriam vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Koncelebravo kun. Rimantas Baltrušaitis, patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikai. Arkivyskupas pakvietė melstis už šeimas, gausiai dalyvaujančius mažuosius ir visus žmones, kad jie savo gyvenime būtų nors kartą rimtai sutikę Kristų.

Ir pasakytoje homilijoje ganytojas plėtojo susitikimo su Kristumi temą, remdamasis šv. Pauliaus atsivertimo istorija. Pabrėžta, jog Dievas neskirsto žmonių: visi jam brangūs ir visi gali būti jo pakviesti, tik svarbu tą pakvietimą priimti. Kita vertus,  arkivyskupas sakė, jog „nėra Kristaus be Bažnyčios. Kas mano kitaip, skaudžiai save apgaudinėja“. Tikėjimo ir vilties kupinas šv. Paulius homilijoje iškeltas kaip tikėjimo ir skelbimo pavyzdys krikščionio gyvenimui. Jame Kristus, pasak ganytojo, nepašalina kančios, bet su juo ir didžiausioje kančioje šviečia viltis; Kristus, pamiltas šeimose, gali apsaugoti vaikus nuo klystkelių.

Prieš palaimindamas arkiv. S. Tamkevičius nuoširdžiai padėkojo Atsinaujinimo dienos rengėjams už galimybę daugeliui žmonių dvasiškai praturtėti, priminė kiekvieno pakrikštytojo pareigą būti Kristaus liudytojais šalia esantiems.

Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba, tel.  (37) 409025 , el. paštas info@kn.lcn.lt