Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Pristatyta monografija apie Kauno arkikatedrą baziliką (2009.02.08)

2009 vasario 09, 12:00

Vasario 8 d. po sekmadienio sumos šv. Mišių Kauno arkikatedroje jos parapijos namuose vyko monografijos „Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika“ (2008-ieji, išleido Kauno arkivyskupijos muziejus) pristatymo renginys. Jame dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, vedė leidinio sudarytoja ir viena jo autorių doc. dr. Laima Šinkūnaitė. Renginyje dalyvavo menotyrininkų, istorikų, architektų, kauniečių, lankančių šią didžiausią miesto ir pagrindinę arkivyskupijos šventovę.

Atėjusieji į naujuosius, rudenį pašventintus, parapijos namus turėjo progą drauge pasidžiaugti ypatingu įvykiu arkikatedros gyvenime – mokslininkų – jau minėtos dr. Laimos Šinkūnaitės, dr. Rimos Valinčiūtės-Varnės, dr. Vaidos Kamuntavičienės, dr. Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės – darbu, kuriame išsamiu istoriniu ir menotyriniu žvilgsniu prieš skaitytojų akis skleidžiama arkikatedros istorija nuo parapijos įsteigimo XV a. iki Nepriklausomybės atkūrimo laikų, iškeliamas jos vaidmuo visuomeniniame ir religiniame gyvenime, apibendrinamas architektūrinis savitumas, atveriamos meno vertybės ir nauji tyrinėjimo šaltiniai bei galimybės.

„Mano širdis džiaugiasi taip gražiai ir išsamiai parengta knyga“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius, dėkodamas autorėms, kurios ėmėsi uždavinio nauju žvilgsniu pažvelgti į arkivyskupijos bažnyčių motiną – arkikatedrą.

Dr. L. Šinkūnaitė patvirtino autorių atsakomybę, su kuria jos ėmėsi šio darbo, prieš akis turėdamos monumentalią, didingos išorės ir vidaus bažnyčią, jos statytojų neabejotinai sietą su būsimuoju katedros titulu. Dr. V. Kamuntavičienė, rašiusi istorinę knygos dalį, trumpai papasakojo apie kruopštų darbą su archyviniais šaltiniais, iš kurių pamažu skleidėsi katedros istorijos puslapiai nuo parapinės bažnyčios, XIX a. jai suteikto katedros titulo, XX a. trečiajame dešimtmetyje – bazilikos, o paskui ir arkikatedros titulų iki jos gyvavimo akcentų mūsų dienomis. Istorikė atkreipė dėmesį, jog šventovę visais amžiais žmonės ypač rėmė – ne veltui, pasak mokslininkės, šiandien arkikatedra tokia graži. Nepriklausomybės metais šventovė buvusi tikra miesto širdimi – čia prieš posėdžius melsdavosi ir jo valdžia su burmistru priešakyje – ir, galima drąsiai sakyti, ji buvo bei tebėra ypatingos dvasinės traukos vieta. Dr. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, monografijoje nagrinėjusi arkikatedros architektūrinį savitumą, jau ir anksčiau sulaukusį tyrinėtojų dėmesio, atkreipė dėmesį į jo daugiasluoksniškumą; XV a. statinyje dar matosi ankstyvosios gotikos perdegtų plytų mūras, o pats arkikatedros įspūdingumas – nepakartojama gotikinės išorės ir vyraujančio barokinio vidaus dermė. Mokslininkė atkreipė dėmesį į Nojaus arkos asociaciją, lengvai atpažįstamą didžiulėje arkikatedros navos erdvėje. Dr. L. Šinkūnaitė, jau seniai tyrinėjanti arkikatedros interjerą, džiaugėsi naujais darbų autorystės patikslinimais (pvz., Viešpaties Jėzaus Kristaus apraudojimo paveikslo), tačiau apgailestavo, jog kai kurių paveikslų buvimo vieta dar yra nežinoma arba jie saugojami muziejuose. Menotyrininkė atkreipė dėmesį į knygoje pateikiamą išsamią tyrinėjimų bibliografiją, arkikatedroje tarnavusių dvasininkų sąrašą. Monografijos dalies apie liturginius indus ir paramentus autorė dr. R. Valinčiūtė-Varnė teigė dėjusi pastangas, kad arkikatedros istorija prabiltų į skaitytoją ir per menotyrinį žvilgsnį į kulto reikmenis, taip pat esančius šios istorijos liudininkais.

Dr. L. Šinkūnaitė autorių vardu padėkojo arkivys. S. Tamkevičiui, arkikatedros dvasininkams, tarnautojams, muziejininkams, visiems, prisidėjusiems prie to, kad atsirastų šis skvarbiu moksliniu žvilgsniu ir gausiomis iliustracijomis (daugelis jų publikuojamos pirmą kartą) arkikatedrą baziliką pristatantis leidinys. Jo autorės renginio pabaigoje atsakė į dalyvių klausimus.

Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba, tel.  (37) 409025  , el. paštas info@kn.lcn.lt