Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Evangelizacinė programa jaunimui Švč. Sakramento (studentų) koplyčioje (2009.03.01)

2009 kovo 02, 19:30

Kovo 1 d. Švč. Sakramento (studentų) koplyčioje vyko Evangelijos žinios jubiliejinių metų arkivyskupijoje Evangelizacinė šventės iškilmės. Visą jaunimui skirtą šventės programą rengė Kauno akademinės sielovados grupė. Pirmoji dalis prieš šv. Mišias vyko arkivyskupijos Šeimos centro salėje.

Sekmadienio popietę prasidėjusio renginio pradžioje Kauno technologijos universiteto sielovados koordinatorė Valda Velžienė apibūdino akademinės sielovados paskirtį – evangelizuoti, ugdyti ir palaikyti būsimuosius visuomenės veikėjus, kurie būtų pajėgūs kasdieniame gyvenime remtis krikščioniškomis vertybėmis ir liudyti pasauliui. V. Velžienė trumpai apžvelgė akademinės sielovados Lietuvoje istoriją, plačiau pristatė Kauno akademinės sielovados darbuotojus, veiklos principus, bendradarbiavimą, taip pat pakvietė į kovo mėnesio renginius.

Vėliau Kauno medicinos universiteto sielovados koordinatorė Svetlana Adler-Mikulėnienė perskaitė pranešimą „Šv. Paulius, šv. Brunonas ir aš?!..“ Pradžioje ji paaiškino skyrybos ženklų gausą pavadinimo pabaigoje – kiekvienas klausytojas galįs pasirinkti labiausiai atitinkantį jo situaciją ir nuotaiką. Trumpai primindama, kodėl kalba apie šiuos šventuosius, pranešėja pacitavo popiežių Benediktą XVI ir adventinį LVK laišką. „Lietuvos vyskupai mums nurodo sąsajas: Evangelijos skleidėjas vyskupas Brunonas, leidęsis į kelionę pas Gerosios Naujienos dar nepažįstančius mūsų protėvius, pratęsė šv. Pauliaus misiją. Mano pranešimo tikslas – paskatinti jus ne tik sužinoti apie šv. Paulių ir šv. Brunoną, ieškoti jų veiklos ir gyvenimo panašumų, bet susipažinti su jais ir pamąstyti: koks yra mano asmeninis santykis su jais? Ką man asmeniškai reiškia šios dvi asmenybės? Pažinkite jas Kristuje“, – sakė S. Adler-Mikulėnienė. Apžvelgusi lietuviškai išleistas knygas apie šv. Paulių ir šv. Brunoną, ji priminė jų biografijas, plačiau aptarė abu šventuosius ir kiekvieną žmogų vienijančius momentus: Krikštą, atsivertimą, pašaukimą; išsilavinimą; knygos svarbą gyvenime; kankinystę, persekiojimus; apaštalavimą tarp pagonių; mirtį nukirsdinant – ko mes galėtume atsisakyti dėl Kristaus? Pranešimą koordinatorė baigė palinkėdama kiekvienam kartu su šv. Pauliumi pasakyti: „ Ir jei man trūko iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo“ (2 Kor 11, 6).

Šiai jaunimo šventei VDU Katalikų teologijos fakulteto studentų evangelizacinė komanda buvo parengusi ir pristatė programą: „Ar įmanomas atleidimas?“ Šlovinimo giesmės su judesiais, paprasti ir atviri asmeniniai liudijimai palietė kiekvieno širdį. Evangelizacinės komandos nariai ragino atpažinti klaidingą Dievo įvaizdį ir atrasti tikrąjį Mylintį Tėvą – „išdrįsti pakelti akis į dangų, kad ir kaip baisiai būtum nusidėjęs“.

VDU kapelionas kun. Simas Maksvytis pristatė Kairos rekolekcijas studentams. Žodis Kairos reiškia „Dievo tikslui paskirtas laikas“ arba trumpiau – „Dievo laikas“. Tai apsisprendimo ir iššūkio laikas – vienas savaitgalis, kuris gali pakeisti gyvenimą. Taip liudija daugybė jaunų žmonių, grįžusių iš tokių rekolekcijų. Kapelionas trumpai pristatė Kairos rekolekcijų istoriją: jos išaugo iš „Krikščionių prabudimo“ programos, kurią Bruklino vyskupijoje 1965 m. sukūrė grupė kunigų, vienuolių ir pasauliečių. Ši programa sparčiai populiarėjo ir plėtėsi, 1968 metais buvo paplitusi 12 valstijų. Vėliau ji buvo adaptuojama ir plėtojama Vatikano II Susirinkimo dvasia. 1979 metais programai suteiktas Kairos pavadinimas. Labai daug prie šio darbo prisidėjo jėzuitas Darrellas Burnsas. Lietuvą ši praktika pasiekė per  Vilniaus jėzuitų gimnazijos kapelioną t. Vytautą Sadauską SJ.

Paskui susirinkusiems studentams buvo parodytas režisieriaus Daliaus Ramanausko sukurtas filmas apie Taizé brolių rengiamą Pasitikėjimo piligrimystės etapą Vilniuje gegužės 1–3 d. (Kaune jau prasidėjo akademinės sielovados grupės pasirengimas kiekvieną trečiadienį 17 val. KMU koplyčioje Mickevičiaus g. 9. Studentai ir dėstytojai, norintys vykti kartu, yra čia laukiami ir raginami registruotis).

Po trumpos pertraukos studentai ėjo į Švč. Sakramento koplyčią, kur vyko  Eucharistijos adoracija, norinčiųjų susitaikyti su Dievu laukė KTU kapelionas kun. Kastytis Šulčius ir koplyčios rektorius t. Vytautas Merkys SJ.

Iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo t. Ladislovas Baliūnas SJ, KTU kapelionas kun. Kastytis Šulčius, VDU kapelionas kun. Simas Maksvytis. Ganytojas pasveikino studentus, dėstytojus, akademinės sielovados darbuotojus, tėvus jėzuitus, kurie rūpinasi Švč. Sakramento koplyčia, ir visus susirinkusius. Jis ragino melstis, kad gavėnios metas visiems būtų išskirtinis Dievo artumu ir Jo meile, kad dovanotume vieni kitiems tas vertybes, kurias esame iš Viešpaties gavę.

Per pamokslą vysk. J. Ivanauskas ragino pamąstyti apie gyvenimo be Dievo padarinius, apie krikščionių persekiojimo laikus, kuriuos primena ne tik katakombos, bet ir Švč. Sakramento  koplyčia, kuri kadaise buvo pirma ir nuostabiausia barokinė bažnyčia Kaune. Trumpai apžvelgęs skaudžią jos istoriją, ganytojas sakė, kad šie Dievo namai yra matomas ženklas, kas atsitinka, kai žmogus pasiduoda, pasako „taip“ piktojo gundymui, nutaria labai lengvu būdu tapti laimingas. Tiek pirmuosius žmones rojuje, tiek Jėzų dykumoje piktoji dvasia gundė rinktis gyvenimą be ryšio su Dievu. Kaip nuodai nuodėmė užvaldo žmogų ir apima visą jo gyvenimą, o galiausiai veda į jo sunaikinimą.

Ganytojas atkreipė dėmesį, kad kuo netikėjimo tamsa yra didesnė, tuo didesnę vertę ir prasmę turi nors mažiausia spindinti šviesa. Jis linkėjo ir ragino kiekvieną būti tikėjimo šviesa, tikėjimo ir gyvenimo liudijimu savo aplinkoje. Bažnyčia kvietė ir kviečia ypač jaunus žmonės ir visus pridėti ranką prie Dievo namų, prie Dievo arklo, kad kartu jaustume atsakomybę už Dievo tautą ir  gyvenamąjį metą. Homilijos pabaigoje vyskupas padėkojo akademiniam jaunimui, dėstytojams, profesoriams už aktyvų dalyvavimą šiandienos Bažnyčios veikloje ir misijoje. Jis pasidžiaugė, kad keturiuose Kauno universitetuose yra akademinės sielovados darbuotojai, ir pakvietė visus į Lietuvos Bažnyčios jubiliejinių Evangelizacinės žinios tūkstantmetei Lietuvai metų šventimą Šiluvos atlaiduose rugsėjo 8–15 d.

Per šv. Mišias giedojo koplyčios studentų choras „Cantate Do“, vadovaujamas VDU sielovados koordinatorės Sigitos Petrokaitės. Po šv. Mišių studentų ir tikinčiųjų vardu vysk. J. Ivanauskui buvo įteikta gėlių.

Kauno medicinos universiteto sielovados koordinatorė Svetlana Adler-Mikulėnienė