Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

„Gyvenimo ir tikėjimo” instituto dešimtmečio proga surengta konferencija (2003 09 12)

2003 rugsėjo 13, 13:15
Rugsėjo 12 dieną “Gyvenimo ir tikėjimo” institutas, švęsdamas 10 metų veiklos jubiliejų, Kauno karininkų ramovėje surengė konferenciją “Nuolatinis suaugusiųjų ugdymasis XXI a. globalizacijos ir vertybių konflikto kontekste”. Šios konferencijos tikslas – įvertinti vertybinius lūžius ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti bendruomenėms, organizacijoms, pavieniams asmenims; rasti būdus, padedančius atsiliepti į kultūrinius bei istorinius pokyčius; pažvelgti į neformalųjį suaugusiųjų ugdymą, jo kryptis ir tendencijas nūdienos tarptautiniame ir Lietuvos švietimo kontekste bei apžvelgti tradicinius ir naujus krikščioniškojo dvasingumo bruožus, vertybinio ugdymo vaidmenį stiprinant žmogaus orumo, pilietiškumo ir iniciatyvos sampratą. Per 200 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio svečius sveikino dr. A. Raškinis, kun. G. Vitkus SJ, Seimo narys A. Saudargas. Konferencijos metu buvo pasidalyta įžvalgomis trimis pagrindinėmis temomis: krikščioniškasis Europos paveldas ir globalizacijos sąlygoti vertybiniai pokyčiai; dvasingumo ugdymas –reikšminga ir perspektyvi suaugusiųjų švietimo kryptis; vertybiškai orientuotų bendruomenių atsakas į globalizacijos keliamus vertybinius iššūkius.

Pedro Arrupes švietimo vadovų rengimo centro direktorius W. Zmudzinski SJ (Gdyne, Lenkija), apžvelgdamas naujus pokyčius švietimo vadovų ugdymo srityje, sakė, kad katalikų suaugusiųjų švietimo institucijose vykdomas profesionalus mokymas yra pagrįstas patirtimi bei krikščioniškomis vertybėmis ir skirtas žinioms ir įgūdžiams formuoti. Prelegentas atkreipė dėmesį į Rytų šalyse vykstančią konkurenciją tarp katalikiškųjų ir valstybinių švietimo institucijų bei iškėlė problemas, su kuriomis susiduria privačios katalikiškosios institucijos. Anot prelegento, norint jas įveikti, reikia dirbti kartu kaip bendruomenei.

Europos katalikiškojo suaugusiųjų švietimo federacijos generalinis sekretorius G. Duchs (Briuselis, Belgija) dalydamasis įžvalgomis apie krikščionybę ir krikščioniškąsias vertybes šiandieninėje Europoje, priminė popiežiaus Jono Pauliaus II norą, kad Europos Sąjungos Konstitucijoje būtų atspindėtos krikščioniškosios vertybės. Akcentuodamas krikščionių misiją Europos Sąjungoje, jis sakė, jog krikščionys negali likti abejingi socialiniam, kultūriniam bei dvasiniam Europos Sąjungos kūrimui. Prelegentas apžvelgė Europos Sąjungos kūrimosi ištakas, Bažnyčių įsteigtas institucijas Briuselyje ir apgailestavo, kad Bažnyčių įnašas nepakankamai atspindėtas. Prelegentas užsiminė ir apie šiandienos iššūkius Bažnyčiai bei krikščionims, pabrėždamas įvairių krikščioniškų grupių aktyvesnio dalyvavimo svarbą.

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dėstytoja dr. E. Laumenskaitė pranešime “Lietuvos kontekstas: kultūra, vertybės, iššūkiai”, remdamasi atliktais tyrimais, atspindėtais monografijoje “Europa ir mes”, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žmonės pirmiausia save tapatina su artimiausia aplinka, po to su savo šalimi ir vėliau su Europa. Anot pranešėjos, mūsų lietuviškumo pagrindas tampa labiau socialinis - ekonominis negu kultūrinis. Materialistinių paskatų verčiami, žmonės vis labiau šeimyninę ir savo asmeninę laimę sieja su gerai apmokamu darbu, bet ne su tolerancija kitam, ryžtingumu ar socialinio teisingumo paisymu, turinčiu įtakos žmogaus kaip asmenybės ugdymui ir augimui. Lietuvoje jaučiama bendravimo ir bendradarbiavimo stoka, darbas ir pats žmogus virsta priemone praturtėti, aukojant vertybes. Materialinė orientacija parodo asmens vertės nuvertėjimą, kas palanku ne bendruomenei, bet visokiai destrukcijai. Prelegentė pabrėžė Bažnyčios ir krikščioniškųjų organizacijų svarbą sugrąžinant žmonėms žmogiškąjį orumą, siekiant bendro gėrio kaip pagrindo aiškesnei ateities vizijai įgyvendinti. Dr. E. Laumenskaitė akcentavo Bažnyčios orientaciją į sąmoningo žmogaus ugdymą ir ryšių su žmogumi paieškas ugdant dvasingumą.

Europos katalikiškojo suaugusiųjų švietimo federacijos pirmininkė dr. E. Schuster (Briuselis, Belgija), kalbėdama apie katalikiškojo suaugusiųjų švietimo perspektyvas besivystančioje Europoje, išvardijo katalikiškojo suaugusiųjų švietimo uždavinius: t. y. padėti žmogui surasti gyvenimo prasmę ir gyventi visavertį gyvenimą, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus kaip asmenybės pajautą, padedant jam atskirti realų ir virtualų pasaulį, ieškant naujų formų ir metodų ir atkreipiant dėmesį į mokslo laimėjimus. Prelegentė akcentavo, kad katalikų mokytojai turi dirbti dėl žmonių dvasinės gerovės dėdami visas pastangas, kad žmogus patyrimus galėtų išreikšti individualiai ir suprantamai, pasitelkdamas kalbą ir savas išraiškos priemones. Prelegentė atkreipė dėmesį į paramą imigrantams, bendruomeninių patirčių ugdymą ir susvetimėjimo įveikimą stabilizuojant globalizacijos procesą, bendruomeniškumo skatinimą ir jautrumą kiekvienam žmogui.

Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos tarybos narys dr. A. Juozaitis apibrėžė suaugusiųjų švietimo vertybinį matmenį – švietimas kaip veikla įdomus ir džiaugsmingas veiksmas – bei komentavo kompetencijos sampratą: žinias, įgūdžius, požiūrį bei nuostatas. Craighead’o instituto direktorius dr. J. G. Rafferty su kolegomis E. McClure ir A. McKell ( Glasgov, Škotija) pasidalijo įžvalgomis apie vertybiškai orientuotas bendruomenes vartotojiškos visuomenės kontekste, akcentuodami dvasinio ryšio su kitais bei šeimos vertybių grąžinimo svarbą. Dr. M. Adomėnas(Cambridge’o universitetas), kalbėdamas apie pilietiškumo vaidmenį tikėjimo ugdymo srityje, aptarė tikėjimo ir gyvenimo suderinamumo sunkumus šiuolaikinėje visuomenėje. Baigdamas paskaitą, prelegentas atkreipė dėmesį, jog norint, kad tikėjimo ir visuomeninės tvarkos nesuderinamumas neiškiltų kaip politinė problema, reikia ugdyti tikėjimo suformuotą pilietiškumo nuostatą ir tikėjimo reikalavimus atitinkančios visuomenės tvarkos sampratą. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjas dr. A. Poviliūnas apžvelgė suaugusiųjų švietimo praktiką stiprinant kaimo bendruomenes. Anot kun. G. Vitkaus SJ, kalbėjusio apie asmeninę vertybinę brandą ir socialinę bendruomeninę atsakomybę, daugelis žmonių nesugeba prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių, tampa apatiški ir depresiški. Prelegentas pasidalijo įžvalgomis, kaip šiuolaikinės psichologijos ir krikščioniškosios antropologijos šviesoje suprantamas asmens brandumas, apibrėžė krikščioniškosios brandos sąvoką, kalbėjo, kaip asmeninė krikščioniška branda siejasi su asmens raiška visuomenėje ir kaip suaugusiųjų katalikiškojo švietimo įstaiga “Gyvenimo ir tikėjimo” institutas prisideda prie asmeninės brandos ir socialinio aktyvumo ugdymo Lietuvoje.

Konferencijos metu buvo atsakyta į klausimus. Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje konferencijos dalyviai šventė Eucharistiją. Po šv. Mišių, dalyvaujant Kauno jėzuitų gimnazijos folkloro ansambliui, “Gyvenimo ir tikėjimo” instituto 10-ies metų veiklos jubiliejinė šventė baigta linksma vakarone.