Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Parodos „Nuo LKB kronikos iki Sąjūdžio. 1972–1988“ atidarymas Kauno miesto muziejuje (2010.03.19)

2010 kovo 22, 11:44

Kovo 19 d. Kauno miesto muziejuje atidaryta paroda „Nuo LKB kronikos iki Sąjūdžio. 1972–1988“. Kovo 19-oji įsimintina kaip „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, atspindėjusios Bažnyčios persekiojimą sovietmečiu, gynusios tikinčiųjų teises ir perdavusios laisvajam pasauliui žinią apie žmogaus teisių suvaržymus buvusioje Sovietų Sąjungoje, pirmojo numerio išleidimo 1972-aisiais diena. Renginyje dalyvavo drąsiųjų „LKB kronikos“ bendradarbių – kunigų, seserų vienuolių, pasauliečių, taip pat nemažai jaunimo, Kauno kunigų seminarijos klierikų, miesto valdžios žmonių, visuomenės.

„Noriu atgaivinti istorinę atmintį, įvardyti kuo daugiau žmonių, kurie prisidėjo prie to, kad išauštų laisvės rytas“, – sakė buvęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, atkreipdamas dėmesį, jog nepamiršti tų žmonių, kurie vedė į Kovo 11-ąją, ragino ir Nepriklausomybės atkūrimo iškilmių proga Lietuvoje viešėjęs ir sveikinimo kalbą LR Seime sakęs disidentas, politkalinys, žinomas žmogaus teisių gynėjas, buvęs „LKB kronikos“ bendradarbis Sergejus Kovaliovas.

Arkiv. S. Tamkevičius sakė, jog „LKB kronikos“ bendradarbių, atlikusių labai pavojingą leidybos, dauginimo, platinimo darbą, prie jo daugiau ar mažiau prisidėjusių, daugiau ar mažiau patyrusių valdžios represijų, buvo labai daug. Arkivyskupo pasakojime buvo sugrįžta prie „LKB kronikos“ ištakų, kurias paskatino sovietų vykdyti skaudūs Bažnyčios gyvenimo suvaržymai bei vėliau, 1972 metais, kunigų teismai už vaikų katechizavimą. „Tapo aišku, kad reikia ieškoti pasipriešinimo formų – Kronika ir tapo reikšmingu ginklu prieš prievartą“, – sakė ganytojas, prisimindamas, kaip gimė pirmasis jos numeris Simno klebonijoje, papasakodamas kai kuriuos „LKB kronikos“ leidybos momentus. 

Tačiau daugiausia dėmesio arkivyskupas skyrė apibūdinimui tų bebaimių, sumanių, šiam reikalui ištikimų ir iki galo atsidavusių žmonių, kurie dalyvavo pavojingoje pogrindyje veikloje, netgi buvo už ją teisiami ir kalinami. Vis dėlto ir „LKB kronikos“ bendradarbių teismai ir kalinimai nesustabdė jos leidybos ir platinimo beveik du dešimtmečius. Buvo minimi aktyviausi kunigai J. Zdebskis, A. Svarinskas, K. Ambrasas, B. Laurinavičius, tuomet kun. J. Kauneckas ir J. Boruta, leidybą laiminę vysk. V. Sladkevičius, vysk. J. Steponavičius ir kiti, pagrindinę rengimo naštą nešusios seserys vienuolės B. Mališkaitė, G. Navickaitė, O. Vitkauskaitė, E. Šuliauskaitė, N. Sadūnaitė ir kitos, pasauliečiai V. Vaičiūnas, P. Plumpa, V. Lapienis, J. Juškauskaitė ir kiti. Dėkingumo žodžiu buvo paminėti tie žmonės, kurie padėjo „LKB Kroniką“ perduoti į Vakarus ir ten platinti, kad apie persekiojimus Lietuvoje sužinotų pasaulio visuomenė. Tai G. Damušytė, R. Šomkaitė, kun. K. Pugevičius, mons. V. Kazlauskas, Vatikano radijo bangomis skelbdavęs „LKB kronikos“ žinias, G. Jakuninas, minėtasis S. Kovaliovas ir kt.

Pasak ganytojo, daugybė žmonių, ypač dirbusių Bažnyčioje, drauge su religiniais pagrindais ugdė ir tautinę savimonę, o tautos laisvės troškimą palaikė ir kiti pogrindžio veikėjai. Tai Eucharistijos bičiulių sąjūdžio steigėja ses. G. Stanelytė, pogrindžio kunigai K. Matulionis ir V. Jaugelis, taip pat J. Bieliauskienė, S. Pečeliūnas, M. Jurevičius,  35-erius metus kalėjęs mokyt. P. Paulaitis, V. Skuodis, leidėjas P. Petronis, pogrindinės spaustuvės steigėjai V. Andziulis bei J. Bacevičius ir kiti. Arkivyskupas sakė, jog tokie drąsūs ir įžvalgūs žmonės vedė į Sąjūdžio laikus, dar iki jo sėdami laisvės mintį.

„Nei vienas šių žmonių nelaikė savęs didvyriu, nelaukė pagyrimų ir medalių, bet matydami, kad nieko nedaryti negalima, kaip sugebėjo, taip ir veikė“, – taip apie savo bendražygius atsiliepė buvęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius arkivysk. S. Tamkevičius, be kita ko, linkėdamas iš visų jėgų ir šiandien dirbti ten, kur Viešpats skiria. „Kiekvienas laikas turi savo iššūkius, tad svarbu nelikti pasyviems, bet būti sąmoningiems, mąstantiems ir reaguojantiems į tai, kas vyksta aplinkui“, – sakė ganytojas.

Renginyje savo prisiminimais ir dabarties iššūkių vertinimais pasidalijo ses. N. Sadūnaitė, mons. A. Svarinskas, kan. V. Vaičiūnas.

Pasak Kauno miesto muziejaus direktorės I. Petraitienės, balandžio ir gegužės mėnesiais salėje, kur veikia „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ ekspozicija, moksleiviams bus rengiamos Lietuvos istorijos pamokos.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba, tel. (37) 409025 , el. paštas info@kn.lcn.lt