Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Vyskupo Jono IVANAUSKO konsekracija (2003 11 23)

2003 gruodžio 26, 10:39

Lapkričio 23-ąją, per Kristaus Karaliaus iškilmę, Kauno arkikatedroje bazilikoje, dalyvaujant įvairių vyskupijų ganytojams, kunigams bei dideliam tikinčiųjų būriui, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius vyskupu įšventino kunigą Joną Ivanauską.

Kauno arkivyskupo metropolito generalinį vikarą kun. doc. dr. Joną Ivanauską popiežius Jonas Paulius II spalio 18-ąją nominavo tituliniu Canapio vyskupu ir paskyrė Kauno arkivyskupo augziliaru. Paskirtasis vyskupas lapkričio 21-ąją arkivyskupijos kurijoje atliko iškilmingą tikėjimo išpažinimo aktą ir davė ištikimybės priesaiką Kauno arkivyskupui.

Į vyskupo šventimų iškilmes bei Eucharistijos liturgiją, pabrėždami vyskupų kolegialumą, atvyko ne tik daugelio Lietuvos vyskupijų ganytojai, bet ir Białystoko arkivyskupas Wojciechas Ziemba bei Ełko vyskupas Jerzy Mazuras. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Drauge su juo ir ganytojais iš Lenkijos vyskupijų šv. Mišias koncelebravo naujai įšventintas vyskupas Jonas Ivanauskas, Vilkaviškio vysk. R. Norvila, Panevėžio vysk. J. Kauneckas, Telšių vysk. J. Boruta SJ, Kaišiadorių vysk. J. Matulaitis, vysk. J. Žemaitis, vysk. J. Preikšas, vysk. V. Michelevičius, vysk. R. Krikščiūnas, daugiau kaip 60 įvairių vyskupijų kunigų. Eucharistijos šventime taip pat dalyvavo Čekijos ambasadorius Lietuvoje Peteris Vožnica su žmona, Kauno miesto savivaldybės atstovai, Vytauto Didžiojo universiteto vadovybė bei šio universiteto Katalikų teologijos fakulteto, kuriame naujasis vyskupas nemaža metų dėsto ir dirba akademinį darbą, akademinės bendruomenės nariai, Lietuvos kunigų seminarijų rektoriai, ortodoksų bei liuteronų evangelikų Bažnyčių dvasininkai.

Iškilmių progai skirta homilija Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, remdamasis neseniai pasirodžiusiu popiežiaus Jono Pauliaus II posinodiniu apaštališkuoju paraginimu apie vyskupo tarnybą Pastores gregis, susirinkusiuosius kvietė pamąstyti, ką dabartinėje Bažnyčioje reiškia vyskupo tarnystė. „Posovietinėje Lietuvoje aiškiai juntama tendencija atmesti krikščioniškąsias vertybes; net tikinčiaisiais save laikantys žmonės dažnai turi miglotą Dievo suvokimą ir jų tikėjimas yra apmiręs“, – sakė arkivyskupas pabrėždamas, kad dėl šios priežasties visada sunki vyskupų tarnystė „šiandien yra ypač varginanti“. Homilijoje ganytojas aiškino, kad vyskupo pareigų negalima traktuoti kaip organizacinių, nes „vyskupas yra pašauktas artimiausiai sekti Kristų ir siekti asmeninio šventumo“. Šventumo viršūnė – nukryžiuotasis Kristuje, aukščiausioji auka dangaus Tėvui. Arkivyskupas S. Tamkevičius akcentavo vyskupo pareigą nešti viltį, pagrįstą Kristaus Evangelija, ne tik nuolat klausytis ir apmąstyti Dievo žodį, bet tiesiog jame gyventi, būti jo „maitinamam, kaip kūdikis motinos įsčiose“.

Remdamasis dokumentu Pastores gregis, ganytojas palygino vyskupo pašaukimą su Biblijos Moze: „ Kaip Mozė buvo Dievo pašauktas mokyti, valdyti ir vesti išrinktąją tautą į Pažadėtąją žemę, taip ir vyskupas nuolatos turi būti Dievo artumoje, kad galėtų atstovauti gailestingajam dangaus Tėvui, šviesti Jėzaus meile ir būti geru Šventosios Dvasios įrankiu. Kaip Mozė po susitikimo su Dievu ant Sinajaus kalno nusileido spinduliuojančiu veidu, taip ir vyskupas turi šviesti savo ganomiesiems, dažnai slegiamiems šio pasaulio tamsos ir negandų“. „Vyskupas privalo būti šventas, nes jis tarnauja Bažnyčiai kaip mokytojas, pašventintojas ir vadas“, – tvirtino Kauno arkivyskupas.

Homiliją ganytojas baigė tikinčiųjų bendruomenės paraginimu melstis už naująjį vyskupą: „ Kunigas Jonas, ilgai maldoje svarstęs apie vyskupo tarnystės prisiimamą naštą, gerai suvokė ir sykiu prisiimamą atsakomybę už dabarties žmones Bažnyčioje ir šalia jos. Silpniems žmogaus pečiams ta našta būtų per sunki, todėl labai svarbus yra žmonių palaikymas, kurį jie išreiškia savo malda ir aktyviu dalyvavimu Bažnyčios gyvenime ir darbuose. Šią valandą visus kviečiu melstis, kad naujasis vyskupas į Jėzaus klausimą ‘Ar myli mane?’ galėtų atsakyti: ‘Viešpatie, tu viską žinai, tu žinai, kad tave myliu!’" (visą homilijos tekstą skaitykite http://kaunas.lcn.lt/02/arkivyskupas/index.html )

Po Eucharistijos liturgijos giedant himną „Tave, Dieve, garbinam“ naujai konsekruotas vyskupas Jonas Ivanauskas, lydimas kitų dviejų vyskupų, ėjo per katedrą, laimindamas tikinčiuosius. Po visų apeigų arkivyskupas Sigitas Tamkevičius naujajam savo padėjėjui vyskupui tarė padrąsinimo ir palaikymo žodį. Vyskupas Jonas Ivanauskas iškilmingai kreipėsi į susirinkusiuosius padėkos ir Dievo šlovinimo žodžiu:

Dėkoju vienam, triasmeniam Dievui už šią nepaprastai didelę dovaną. Priimu ją iš maloningųjų Viešpaties rankų Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios garbei ir šlovei. Visa širdimi trokštu skelbti Jėzaus Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą, Viešpatį Gelbėtoją ir kelią, vedantį pas Tėvą. Trokštu šventinti ir vadovauti Dievo tautai Šventosios Dvasios galia ir malone.

Prisiimdamas šią apaštališkąją tarnystę, trokštu skelbti Evangeliją, Gerąją Naujieną, švęsti sakramentus, ypač Eucharistijos slėpinį, trokštu mylėti Bažnyčią, mistinį Kristaus Kūną, ir Dievo tautą, visų Kristų tikinčiųjų Motiną.

Pasižadu būti ištikimas ir klusnus Šventajam Tėvui, Vyskupų Kolegijai, Bažnyčios Mokymui. Trokštu savo apaštališkąją tarnyste būti artimas visiems, ypač vargstantiems, sergantiems, paklydusiems…

Trokštu Kristaus Gerojo Ganytojo pavyzdžiu mylėti visus ir guldyti galvą už kaimenę. Trokštu girdėti Dievo Motinos Marijos žodžius: „Darykite visa, ką tik Jis jums lieps“.

Ypač dėkoju mums visiems taip brangiam Šventajam Tėvui Jonui Pauliui II už šį paskyrimą ir pasitikėjimą, žengiant į trečiąjį tūkstantmetį. Trokštu savo tarnystėje vadovautis Šventojo Tėvo paraginimu: „Duc in altum – Irkis į gilumą“.

Nuoširdžiai noriu padėkoti Jums, Ekscelencija Arkivyskupe Metropolite! Už Jūsų pakvietimą generalinio vikaro pareigoms, už mano kandidatūros pristatymą Apaštalų sostui, už pasitikėjimą ir visokeriopą pagalbą, už suteiktus vyskupo šventimus. Noriu būti Jums ištikimas ir atsidavęs pagalbininkas, rūpestingai atlikti man pavestas pareigas. Jūsų asmenyje prisiekiu mylėti Bažnyčią ir būti jai ištikimas.

Jūsų Ekscelencijos! Ateinu tarp Jūsų kaip jauniausias brolis. Trokštu semtis Evangelijos išminties ir visada gerbti Jūsų patirtį ir ganytojišką išmintį. Dėkoju už Jūsų palydėjimą kunigystės metais, už tėvišką gerumą.

Kreipiuosi į Kauno arkivyskupijos kunigus, čia esančius ir tarnaujančius žmonėms savo parapijose. Esu iš Jūsų ir ateinu tarp Jūsų. Nuo mažumės mane tėveliai mokė gerbti kunigą; ir Dievui esu dėkingas, kad sutikau labai daug gerų kunigų. Gerbiu Jus ir trokštu, kad mes, būdami Kristaus kunigystės dalininkai, gerai suprasdami savo atsakomybę, su meile ir pasišventimu neštume gerąją Naujieną šiandienos žmonėms.

Už gyvenimą ir kunigystės pašaukimą esu labai dėkingas savo brangiesiems tėveliams Genovaitei ir Pranciškui Ivanauskams. Jie jau pas Viešpatį… Esu labiausiai dėkingas už Jų gyvą ir brandų tikėjimą, meilę Bažnyčiai, pereitus kalėjimus, vargingą gyvenimą, paprastumą, didelę meilę ir rūpestį auginant mus su broliu Benjaminu.

Šia iškilminga proga nuoširdžiausiai noriu padėkoti visiems, kurie mane supo ir lydėjo kunigystės kelyje savo gyvenimo ir tikėjimo pavyzdžiu: Teologijos fakulteto dekanui monsinjorui Vytautui Vaičiūnui, kunigui Antanui Milašiui, Kunigų seminarijos vadovams, dėstytojams, dvasios tėvams, profesoriams Šv. Alfonso akademijoje Romoje, kurso draugams, Švč. Jėzaus Širdies mažųjų tarnaičių ir Šv. Šeimos seserų kongregacijoms, daugeliui kunigų, seserų vienuolių ir daugybei pasauliečių, kurie savo kilnumu ir gyvu tikėjimu mano kunigystės kelyje buvo didžiulė Dievo dovana. Ypač dėkoju mano gimtosios Kristaus Prisikėlimo, Raseinių, Kauno šv. Kryžiaus parapijos tikintiesiems, Marijos Dangun Ėmimo (Vytauto) bažnyčios bendruomenei.

Nuoširdžiai noriu padėkoti savo draugams ir bičiuliams, ypač Jums, kurie čia esate. Jūs man buvote ir esate tikėjimo į Dievą dovana.

Būdamas taip pat Vytauto Didžiojo universiteto akademinės bendruomenės narys, noriu išreikšti didelę pagarbą ir dėkingumą Universiteto vadovybei, profesūrai, na, ir, žinoma, savo studentams. Nuoširdžiai ačiū tariu Kauno kunigų seminarijos vadovybei ir seminaristams. Dėkoju visiems surengusiems šią gražią šventę ir kokiu nors būdu prie jos prisidėjusiems. Ačiū Jums visiems, kurie čia esate. Dėkoju už Jūsų maldą, dalyvavimą šv. Mišiose, mano konsekracijoje.

Ateinu tarnauti Dievui ir jums. Turiu vieną didelį troškimą: noriu būti naudingas įrankis Viešpaties rankose. Globokite mane savo malda. Amen.