Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

VELYKNAKTIS ir šv. Velykų rytas arkikatedroje (2010.04.04)

2010 balandžio 05, 12:24

Balandžio 3 d., Didžiojo šeštadienio vakare, Velykų nakties vigilija – maldos budėjimas laukiant Viešpaties prisikėlimo – Kauno arkikatedroje bazilikoje prasidėjo 20 val. Pačiai iškilmingiausiai metuose keturių dalių – Žiburių, Žodžio, Krikšto ir Eucharistijos šventimo – liturgijai vadovavo arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Ją drauge šventė arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. Artūras Jagelavičius, kun. Robertas Grigas, kun. Romualdas Dulskis. Arkikatedra buvo pilna gausiai į Velyknaktį susirinkusių žmonių, šeimų (atsivedusių netgi nedidukų savo vaikų), jaunimo – jie visi drauge sulaukė džiugiausios krikščionims naujienos – Kristaus Prisikėlimo žinios, kai nuo Didžiojo ketvirtadienio nutilę vargonai paskui sugaudė Viešpaties šlovės himną ir nuskambėjo „Aleliuja“.

Vysk. J. Ivanauskas savo pamoksle sakė, jog Velyknaktį Bažnyčia lieja savo džiaugsmą šiuo džiaugsminguoju „Aleliuja“. „Aleliuja! Tai nauja išgelbėtojų giesmė. Ji reiškia: šlovinkime Dievą. Dievas yra didis. Dievas padarė didžių dalykų!“ – kalbėjo ganytojas, kviesdamas įsigilinti, ką reiškia susitikti su prisikėlusiuoju Kristumi, kaip Kristaus prisikėlimas, iš tikrųjų esantis visa krikščionybės slėpinio ir skelbimo esmė, patikrina mūsų tikėjimą: juk ir Jėzaus Kristaus priešai tikėjo jo mirtimi, tačiau prisikėlimu tiki tik krikščionys. Pamoksle raginta į Kristaus Prisikėlimą žvelgti kaip tikėjimo šaltinį ir išeities tašką. Šiame susitikime nuošalyje lieka visi žmogaus svarstymai, abejonės, proto, kad ir koks skvarbus jis būtų, argumentai; pasak ganytojo, priešingu atveju žmogus taip ir liktų prie tuščio kapo, liktų savo tikėjimo ieškojimuose ir niekada nesusitiktų Priskėlusiojo.

„Prisikėlimas – tai Dievo visagalybės dovana, tikra tiesa apie Kristų“, – sakė vysk. J. Ivanauskas, atkreipdamas dėmesį į apaštalo Pauliaus žodžius: „O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas. Tuomet mes liekame melagingi Dievo liudytojai, nes liudijome Dievo akyse, kad jis prikėlęs Kristų, kurio jis nėra prikėlęs“ (1 Kor 15, 14–15). Pamokslo pabaigoje visi tikintieji šiandienos pasaulyje, nenorinčiame priimti Dievo, buvo pavadinti gyvais Kristaus Prisikėlimo ženklais, o jų „išskirtinis bruožas – džiaugsmas: juk Kristus prisikėlė. Aleliuja!“

Velyknakčio vigilijoje aštuoniems katechumenams,  pasirengusiems tapti krikščionių bendruomenės nariais,  arkivyskupas suteikė Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus. Savo Krikšto pažadus atnaujino ir visi pamaldų dalyviai, beje, daugelis jų vėliau švenčiant Eucharistijos liturgiją priėmė ir šv. Komuniją.

Daugybę miesto tikinčiųjų balandžio 4 d. rytmetį dalyvavo ir Velykų ryto pamaldose arkikatedroje. Džiugioji Viešpaties Prisikėlimo žinia pranešta miestui skambančiais varpais ir triskart aplink šventovę eita Eucharistine procesija.

Pamaldoms vadovavęs arkiv. S. Tamkevičius sakė: „Sveikinu pačios brangiausios šventės – Šv. Velykų proga visus, įtikėjusius į Kristaus Prisikėlimą. Velykos teatneša ne tik džiaugsmo, bet ir tesustiprina tikėjimą, viltį ir meilę – svarbiausias dorybes, padedančias dvasiškai augti ir kurti visavertį krikščionišką gyvenimą. Kristaus Prisikėlimo šventė yra brangi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, ji kalba apie antgamtinę tikrovę, į kurią įžengė prisikėlęs Kristus ir į kurią esame pakviesti mes visi, per Krikštą susijungę su mirusiu ir prisikėlusiu Kristumi. Antra, Prisikėlęs Kristus kviečia mus jau dabar būti Prisikėlimo vaikais, kuriems viešpatauja ne nuodėmės, bet Kristaus įstatymas. Šv. Velykos tebūnie proga pamąstyti, ką reiškia būti prisikėlusiems su Kristumi.“ (išsamiai žr. http://kaunas.lcn.lt/02/arkivyskupas/index.html).

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025 , el. paštas info@kn.lcn.lt