Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Vatikano radijo lietuviškų laidų 70-mečio ir mons. V. Kazlausko paminėjimas Kaune (2010.11.25)

2010 lapkričio 30, 15:08

Lapkričio 25 d., ketvirtadienį, istorinėje LR Prezidentūroje iškilmingai paminėtas Vatikano radijo lietuviškų laidų 70-metis bei pagerbtas ilgametis šių laidų redaktorius ir vedėjas mons. prof. Vytautas Kazlauskas (iškeliavęs pas Viešpatį 2008 m.).  Šis renginys drauge buvo ir knygos „Mons. V. Kazlauskas: tiesa padarys jus laisvus“ (aut. Angelė Buškevičienė ir Valdas Kubilius) sutiktuvės. Tą pačią dieną Vytauto Didžiojo universitete, Humanitarinių mokslų fakultete ( K. Donelaičio g. 52, VI a.), atidaryta mons. prof. Vytauto Kazlausko auditorija. Renginius organizavo Pasaulio lietuvių centras, Vytauto Didžiojo universitetas bei istorinė LR Prezidentūra.

Lietuvos laisvės balsu pasaulyje sovietmečiu buvusio Vatikano radijo lietuviškųjų laidų 70-metį bei mons. A. Kazlausko atminimą pavakare istorinėje LR Prezidentūroje minėjo į renginį pakviesti Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, kiti dvasininkai, žiniasklaidos priemonių atstovai, mons. A. Kazlausko bendražygiai, draugai, giminės, miesto visuomenė. Vatikano radijo lietuviškų laidų 70-mečio proga sveikinimo žodį renginyje tarė Kauno savivaldybės meras Andrius Kupčinskas, pavadindamas Vatikano radiją vilties židiniu okupuotai Lietuvai.

Pirmasis renginio pranešėjas buvo Pasaulio lietuvių centro generalinis direktorius Valdas Kubilius, savo pranešime priminęs Vatikano radijo ištakas – jo įsteigimą ir atidarymą 1931 m. Romoje, palaimintą popiežiaus Pijaus XI, lotyniškai radijo bangomis paskelbusio ir pirmąjį pranešimą nuskambėjus pirmiesiems Vatikano radijo šaukiniams. Pasak pranešėjo, žvelgiant į to meto technines galimybes imtis šio žingsnio buvo drąsus Vatikano sprendimas. Sumanymas atidaryti viso pasaulio tikintiesiems skirtą informacijos kanalą kilo dar 1925 m. Jį įgyvendinti ir įsteigti radijo stotį buvo pavesta italų radiotechnikui mokslininkui Guglielmo Marconi. „Evangelija tada pradėta skelbti naujosiomis technikos priemonėmis“, – sakė V. Kubilius. Lietuviškų laidų redakcija darbą pradėjo 1940 m. Jų sumanytojas ir pirmasis redaktorius buvo vyskupas Pranciškus Būčys MIC. Oficialų prašymą pradėti transliuoti radijo laidas lietuvių kalba Vatikanui įteikė Lietuvos diplomatinės misijos prie Šventojo Sosto vadovas Stasys Girdvainis, bendradarbiavo Romoje gyvenę kunigai. Pranešėjas apžvelgė ir tolesnę nelengvą lietuviškų laidų gyvavimo istoriją ir pabrėžė: „Vatikano radijas gynė tautiečius stiprėjant bedievių siautėjimui Lietuvoje. Šis radijas vienintelis galėjo sakyti tiesą.“

Renginio dalyviai turėjo unikalią galimybę pasiklausyti 1985 m. mons. V. Kazlausko, šiame radijuje nuo 1950 m. išdirbusio 38 metus, vestos laidos įrašą – dvasinį pašnekesį tema „Žmogus – Dievo ieškotojas“.

Toliau kalbėjusi A. Buškevičienė priminė monsinjoro gyvenimo kelią, priverstinę tremtį svetur, kur šis talentingas, plačios erudicijos dvasininkas surado būdą, kaip pasitarnauti tėvynei. Kalbėdama apie darbą redakcijoje, pabrėžė monsinjoro pastangas pritraukti tada ypač stokojamos paramos ir bendradarbių, papasakojo apie sunkius pirmuosius redakcijos metus, kurie ryškiai atsiskleidžia jo laiškuose ir kt. raštuose. Primintos V. Kazlausko pastangos surinkti kuo daugiau ir nevėluojančios informacijos apie padėtį okupuotoje Lietuvoje ir ją skelbti pridengiant užsienio spaudos naujienų rubrika, jo dėmesį gimtajai kalbai (neleisdavęs sakyti „sovietinė Lietuva“, bet tik „sovietų okupuota Lietuva“). V. Kazlauskas rengdavo ir vesdavo radijo paskaitų ciklus religijos, moralės temomis.

„Dirbome, kiek jėgos leido, kad tik nenuviltume klausytojų“, – buvo priminti šie mons. V. Kazlausko žodžiai. Pasak A. Buškevičienės, jis savo darbu Vatikano radijo lietuviškų laidų redakcijoje siekė, kad „persekiotojų veiksmai taptų žinomi pasaulyje, o persekiojamiesiems davė žinią, kad jie nepamiršti“.

Pakviestas tartį žodį arkivyskupas S. Tamkevičius prisiminė savo pirmąją pažintį su Vatikano radiju, kai kariuomenės radijo mazge klausydavo Rožinio maldos lotyniškai – tai, pasak ganytojo, buvo tada tarsi gaivaus oro gurkšnis.

„Vatikano radijo lietuviškos laidos buvo neįsivaizduojamai brangios“, – sakė ganytojas. Jis prisiminė, kaip kiekvienąkart šio radijo paskelbtos „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“ naujienos būdavusios tikros Velykos: tai reiškė, kad numeris laimingai pasiekė Vakarus. Vatikano radijas, pasak arkivyskupo, tada labai drąsino tikinčiuosius Lietuvoje – pradėjus šiam radijui skelbti pranešimus apie persekiojimus žmonės dar aktyviau siųsdavo Kronikai medžiagą ir jos nepristigdavo.

 „Mons. Vytauto Kazlausko nuopelnai Lietuvai, jos Bažnyčiai labai dideli“, – tvirtino arkivyskupas S. Tamkevičius ir pabrėžė, koks svarbus buvo pasiryžimas transliuoti tiesos žodį nors ir jaučiant spaudimą rengti laidas tik apie religiją – vėliau ne be saugumo pastangų monsinjoras buvo priverstas palikti vadovavimą redakcijai.

Renginyje dalyvavęs VDU prorektorius Kęstutis Šidlauskas perdavė rektoriaus prof. Zigmo Lydekos sveikinimą ir išsakė universiteto bendruomenės pasididžiavimą, kad jos istorijoje yra ir mons. prof. Vytauto Kazlausko indėlis (1990–1997 metais dėstė universitete, buvo VDU kapelionas, porą metų ėjo Humanitarinių mokslų fakulteto dekano pareigas). Buvo paminėta ir profesoriaus humanitarinė veikla našlaičių, beglobių vaikų labui įkuriant jiems namus Marijampolėje ir Kaune.

Kaip visad ugningai ir drąsiai kalbėjęs mons. Alfonsas Svarinskas (jis dėjo pastangas sugrąžinti V. Kazlauską į lietuviškųjų laidų redaktoriaus pareigas, bet šis tada jau atsisakęs) teigė, jog šiandienos Lietuvai labai reikia mons. V. Kazlausko turėto ryžto, kuris padėtų apginti tėvynę nuo šiandien jai kylančių pavojų.

„Ištikimybė – šiuo vienu žodžiu būtų galima apibūdinti mons. Vytauto Kazlausko gyvenimą“, – sakė t. Vaclovas Aliulis MIC, trumpai prisimindamas savo dar jaunystėje su juo užsimezgusią pažintį (drauge mokėsi Marijampolės marijonų gimnazijoje ir netgi buvo suolo draugai). Tėveliui lig šiol labai brangi esanti monsinjoro savybė – žmogiškoji ištikimybė ne tik Dievui, tėvynei, bet ir savo gyvenimo kelyje sutiktiems žmonėms.

Renginį, pasibaigusį agape, vedė ir eiles skaitė aktorius Petras Venclovas. Kelis F. Šuberto kūrinius fleita atliko Lidija Gomolickaitė-Grudzinskaitė.

Išsamiau apie Vatikano radijo lietuviškosios redakcijos kūrimosi istoriją žr. (kūrimosi istoriją žr. http://www.oecumene.radiovaticana.org/lit/Articolo.asp?c=442359) .

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba, tel. (37) 409025 el. p. info@kn.lcn.lt