Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Apie renginius Kauno arkivyskupijos muziejuje (vasario mėn.)

2004 kovo 01, 14:38

Vasario 27 dieną Kauno arkivyskupijos muziejuje, kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio buto svetainėje, vyko vakaras, skirtas prelato Kazimiero Žitkaus gimimo 110-osioms metinėms paminėti. Vakare dalyvavo arkiv. S. Tamkevičius, vysk. J. Preikšas, Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. A. Žukauskas, seminarijos klierikai, mons. L. Vaičiulionis, kunigai R. Grigas ir A. Meilus, poetė M. Macijauskienė, seserys kazimierietės ir kiti, kuriems brangus prelato atminimas.

Vakaro vedėja I. Petraitienė trumpai priminė prelato ir poeto K. Žitkaus (pasirašinėdavusio Vinco Stonio slapyvardžiu) gyvenimo ir veiklos kelią. Prel. K. Žitkus baigęs Kauno kunigų seminariją, kunigavo Kaune, 1953 –1959 m. buvo Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Išleido 1924 m. eilėraščių rinkinį “Ašarėlės”, o 1970 m. ”Lyrika”, be to, parengė tikybos vadovėlių, išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, J. Baltrušaičio kūrinių, parašė atsiminimų apie B. Sruogą, V. Mykolaitį-Putiną. 

Apie prel. K. Žitkų kaip Kauno kunigų seminarijos rektorių prisiminimais dalijosi tuo metu seminarijoje studijavęs arkiv. S. Tamkevičius. Arkivyskupui įsiminė sekmadieniais po pietų rektoriaus rengtos konferencijos seminaristams, 1957 m. išleidimas į kariuomenę ir kariuomenėje prieš Kalėdas iš rektoriaus gautas siuntinys. Pasak arkivyskupo, prel. K. Žitkus buvo dėmesingas ir geras pedagogas, puikiai suderinęs gyvenimą ir tikėjimą.

Mons. L. Vaičiulionis, vysk. J. Preikšas ir kun. A. Meilus prisiminė nuoširdų prelato dėmesį žmonėms, humoro jausmą, blaivybės skatinimą, kantrybę. Poetė M. Macijauskienė kalbėjo apie jo meilę literatūrai, muzikai (prelatas grojo vargonais, smuiku ir fortepijonu). Pasak jos, poeto K. Žitkaus poezijai būdinga gamtos ir žmogaus pasaulių paralelė, tautosakiški įvaizdžiai, tėvynės meilė, melodinga ir graudi intonacija Eilėraštis “Gražių dainelių daug girdėjau” virto plačiai žinoma liaudies daina. (Šia daina, kurią atliko seserys kazimierietės, ir prasidėjo vakaras.) Vakaro dalyviai ir svečiai klausėsi liaudies dainų ir prelato poeto K. Žitkaus – V. Stonio eilių.

Vasario 14 d. vyko popietė, skirta prel. prof. Blažiejaus Čėsnio 120-osioms gimimo ir 60-osioms mirties metinėms paminėti. Popietėje dalyvavo vyskupai J. Boruta SJ, J. Preikšas, J. Ivanauskas, kunigai K. Juknevičius SDB, V. Aleksandravičius, A. Milašius OFM cap., profesoriai O. Voverienė, Z. Zinkevičius ir R. Zinkevičienė, kiti svečiai.

Prof. O. Voverienė priminė prel. B. Čėsnio svarbiausius gyvenimo ir veiklos etapus. Renginyje kalbėję dvasininkai, buvę jo studentai kun. K. Juknevičius SDB, kun. A. Milašius OFM, kun. V. Aleksandravičius prisiminė prel. B. Čėsnį kaip universiteto dėstytoją, savo asmenybe ir įdomiu dėstymu kėlusį draugiško ir paprasto, bet intelektualaus žmogaus įspūdį. Prelato krikšto duktė R. Zinkevičienė dėkojo savo dėdei už dvasinę paramą, prisimindama susitikimus su juo. Ji muziejui padovanojo nuotraukų albumą apie prelatą. Menotyrininkas P. Stanišauskas išvardijo prelato nuopelnus bažnytinio meno tyrimo ir propagavimo srityje. Apibendrindamas prel. prof. B. Čėsnio nuopelnus Dievui, Bažnyčiai, žmogui ir Tėvynei, vysk. J. Boruta SJ atkreipė dėmesį į šios asmenybės gyvenamąjį laikotarpį ir jo altruistinį darbą bei pasidalijo įžvalgomis, su kokiais sunkumais Bažnyčia susiduria šiandien, kurdama parapijų bendruomenes ir stengdamasi atgauti teisėtai parapijai priklausančius pastatus. Popietės metu skambėjo kanklių muzika, giesmės ir lietuvių liaudies dainos.

Vasario 6 d. paminėtos arkiv. Mečislovo Reinio 120-osios gimimo ir 50-osios mirties metines. Rengonyje dalyvavo arkiv. S. Tamkevičius, vysk. J. Preikšas, mons. dr. V. S. Vaičiūnas, Kauno apskrities socialinių, švietimo ir kultūrinių reikalų departamento direktorė V. Margevičienė, arkiv. M. Reinio giminės, bendražygiai, mokiniai ir visi, kuriems brangus kankinio arkivyskupo atminimas.

Mintimis apie arkiv. M. Reinio asmenybę, aukštos doros, stataus būdo ir tvirtos valios žmogų, jo gyvenimo kelią, studijas Vilniaus kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje, Liuveno universiteto filosofijos institute, Strasbūro universitete bei 1914 m. grįžimą į Lietuvą, apie jo kaip politiko, ateitininkų, pavasarininkų, vyrų ir moterų, ūkininkų draugijų žadintojo veiklą dalijosi G. Reinys, kun. J. Čepėnas, istorikas P. Čepėnas, memorialinio buto-svetainės vedėja I. Petraitienė, tų dienų liudininkė karininko žmona O. Ašmonienė bei buvęs Vilniaus kunigų seminarijos studentas, arkiv. M. Reinio mokinys B. Strazdas. LUMAS atstovė D. Vailionytė kalbėjo apie besikuriančio Kauno universiteto dvasią 1922 m. atvykus čia dirbti prof. dr. kun. M. Reiniui. Vakare skambėjo politinių kalinių ir tremtinių choro “Girių aidas” atliekamos dainos.