Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

ARKIV. S. TAMKEVIČIUS PATEIKĖ ARKIVYSKUPIJOS METŲ APŽVALGĄ (2004 03 25)

2004 balandžio 02, 18:29

Kovo 25 d. Kauno kurijoje vyko arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus jau septinti metai rengiama spaudos konferencija, kurioje jis apžvelgė arkivyskupijos sielovadinę situaciją bei bažnytinių institucijų veiklą praėjusiais metais, o taip pat pateikė finansinę 2003 m. ataskaitą ir aptarė šių metų svarbiausius rūpesčius. Be to, ganytojas pristatė naują išsamų Kauno arkivyskupijos parapijų bei dekanatų žemėlapį ir atsakė į žurnalistų klausimus aktualiomis šiandienio visuomenės gyvenimo temomis. Išvakarėse per kasmėnesinę kunigų konferenciją arkivyskupas praėjusių metų apžvalgą pateikė ir kunigams, o dieną prieš – ir  arkivyskupijos pastoracinės tarybos nariams.

Arkivyskupas kaip ir anksčiau metų apžvalgą pradėjo nuo Kunigų seminarijos, kuri anot ganytojo, „kiekvienam vyskupui esanti svarbi kaip akies lėlytė“. Mokslo metus čia pradėjo 63 klierikai iš Kauno arkivyskupijos, Šiaulių bei Panevėžio vyskupijų. Seminaristai drauge su pasauliečiais paskaitas klauso Katalikų Teologijos fakultete Vytauto Didžiojo universitete. Kunigų seminarijos metų išlaidos siekė 925.438 Lt. Seminarija pajamų gavo iš Kauno arkivyskupijos, Šiaulių bei Panevėžio vyskupijų. Klierikų išlaikymui visose parapijose daromas tikslinės rinkliavos. Vieno seminaristo išlaikymas per mėnesį kainavo apie 1.400 Lt. Klierikai stipendijų negauna, bet per mokslo metus yra pilnai išlaikomi. Pagal Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos susitarimą valstybė taip pat remia visas Kunigų seminarijas, kadangi jas baigusieji dirba ne tik bažnyčiose, bet ir mokyklose, įsitraukia į socialinę–karitatyvinę veiklą bei prisideda prie visuomenės ugdymo. Kauno kunigų seminarija praėjusiais metais gavo 353.000 Lt. paramą.

Arkiv. S. Tamkevičius pasidžiaugė, kad nepaisant praėjusiais metais kai kuriuose žiniasklaidos priemonėse vykusios Kunigų seminarijos bei ganytojų bjauraus juodinimo kampanijos, į seminariją šįmet įstojo dvigubai daugiau nei pernai – 12 klierikų. Beje, mokslo metus jie pradėjo naujuose, per metus sėkmingai pastatytuose Jono Pauliaus II namuose Šiluvoje, kur perkeltas parengiamasis Kauno kunigų seminarijos kursas. Pirmieji klierikai bei jų vadovai džiaugiasi tikrai puikiomis sąlygomis dvasiniam ir žmogiškajam būsimųjų kunigų ugdymui ir pašaukimo tyrimui. Vasaros metu Jono Pauliaus II namai, be to, tarnaus rekolekcijoms, seminarams ir konferencijoms.

Po to buvo pateikti arkivyskupijos statistiniai duomenys: 2003 m. Kauno arkivyskupijoje gyveno apie 556.000 tikinčiųjų, reguliariai bažnyčią lankė apie 8-10 proc., 90 parapijų ir 11 rektoratų bei koplyčių dirbo 138 kunigai, iš jų – 106 diecezijos, 3 užsieniečiai, 29 vienuoliai; viso pakrikštyti 4.548 (2002 metais – 4.757) kūdikiai ir suaugusieji, Pirmąją Komuniją priėmė 6.125 (6.630) vaikai, Sutvirtinimo sakramentą – 3.498 (3.523) asmenys, Santuokos sakramentą – 3.620 (3.286) asmenų, palaidoti 5.969 (5.935) mirusieji, aplankyta 17.760 šeimų (ankstesniais metais ši statistika nebuvo vedama). Arkiv. S. Tamkevičius atkreipė dėmesį, kad iš šių skaičių aiškiai matytis šalies demografiniai pokyčiai – gimstamumo mažėjimas, nes, pvz., pakrikštyta žymiai mažiau nei priėmusiųjų Pirmąją Komuniją.

Tą patį liudija ir tikybos pamokas besirenkančiųjų mokyklose mažėjimas, proporcingas bendram skaičiaus mokinių mažėjimui; tačiau ganytojas pasidžiaugė nuolatiniu tikybos mokytojų kvalifikacijos kilimu, nors šioje srityje dar ir lieka daug darbo. Tikybos pamokas arkivyskupijoje lankė 48.122 iš 97.163 mokinių; tikybą dėstė 284 tikybos mokytojai, iš kurių 260 – pasauliečiai, 11 kunigų, 13 vienuolių; 147 mokytojai atestuoti mokytojo kvalifikacinei kategorijai, dirba 80 vyr. mokytojų, 19 mokytojų metodininkų; arkivyskupijoje veikia 15 katechetikos metodinių centrų.

Arkivyskupas taip pat džiaugėsi kitų bažnytinių institucijų sėkmingu darbu – tai ir Šeimos centru, kurio veikla praėjusiais metais vienokiu ar kitokiu būdu palietė apie vienuolika tūkstančių žmonių; Jaunimo centru, kuris ypač didelį dėmesį teikė provincijos bendruomenių jaunimo vadovų rengimui bei ugdymui, o Jaunimo centre veikianti Katechezės mokykla per metus santuokai parengė 864 žmones, suaugusiųjų krikštui ruošėsi 12 žmonių, vaikų krikštui – 54 tėvai, Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui – 33 jaunavedžiai; be to, pradėta suaugusiųjų katechumenato programa, kurioje dalyvavo 42 žmonės.

Ganytojas ypač džiaugėsi sėkminga veikla Katalikų interneto tarnybos (KIT), kuri, nors ir įsikūrusi Kaune, tačiau tarnauja visai Lietuvai: parėjusiais metais KIT dėka pradėjo veikti didžiulės Šv. Rašto („Biblija.lt“) bei Katalikų Bažnyčios katekizmo („Katekizmas.lt“) svetainės, kurios, anot arkivyskupo labai pasitarnauja jam pačiai ir gali būti puikus įrankis tiek kunigui ar katechetui, tiek ir kiekvienam besidominčiam Biblija bei katalikų tikėjimu. Sukurtos Vilkaviškio ir Kaišiadorių vyskupijų, pradėta rengti Panevėžio vyskupijos bei kelių kitų bažnytinių institucijų ir parapijų internetinės svetainės, tačiau arkivyskupas apgailestavo, kad vis dar nedaug parapijų turi savo svetaines.

Arkivyskupijos bažnytinio meno komisija toliau lankė arkivyskupijos bažnyčias, registruodama meno vertybes, aptardama bažnyčių aplinkos ir vidaus tvarkymo darbus. Kauno arkivyskupijos muziejaus Bažnytinio meno skyrius praėjusiais metais įsigijo 17 eksponatų ir iš įvairių parapijų ilgalaikiam saugojimui priėmė 16 eksponatų, kurie dabar tvarkomi ir ruošiamasi jų eksponavimui šiuo metu remontuojamose muziejaus ekspozicijų salėse (Valančiaus g. 6). Kardinolo V. Sladkevičiaus butą-muziejų per metus aplankė 2.350 žmonių, čia surengti 26 renginiai.

Arkivyskupijos Caritas, anot ganytojo „ypač miela jo širdžiai institucija“, ir toliau uoliai rūpinosi silpniausiais visuomenės nariais: kasdien buvo maitinama nuo penkių šimtų iki tūkstančio nepasiturinčiųjų, penkiuose vaikų dienos centruose rūpinamasi beveik penkiais šimtais vaikų, dar beveik trys šimtai šeimų paremta per bendrą Kauno ir Prahos (Čekija) bei Brešės (Italija) Caritas projektą, dvi dešimtys senelių globojami dvejuose parapijiniuose senelių namuose (Šančiuose bei Vilijampolėje), dar per pusę šimtų senelių prižiūrima namuose, Caritas vaistinėlė Žaliakalnyje vaistais parėmė maždaug aštuonis tūkstančius, o diagnostikos centras nemokamą pagalbą suteikė dar beveik septyniems šimtams žmonių; taigi viso pagalba palietė dešimtis tūkstančių asmenų. Caritas  metų išlaidos siekė beveik pusę milijono litų, „o jei dar pridėtume arkivyskupijos parapijose karitatyviams reikalams išleistus keturis šimtus tūkstančių litų – tai būtų suma dvigubai didesnė už tą, kurią praėjusiais metais arkivyskupija gavo iš valstybės biudžeto, – pastebėjo arkivyskupas ir tęsė – kadangi, Caritas tarnauja visiems žmonėms, nepaisant jų pažiūrų ar išpažįstamo tikėjimo, tai turėtų nuraminti tuos, kurie vis priekaištauja už Bažnyčiai neva švaistomus visų mokesčių mokėtojų pinigus“.

Ganytojas pateikė ir išsamią finansinę arkivyskupijos ataskaitą. Arkivyskupijos parapijose: sekmadienių rinkliavos sudarė 1.735.198 Lt., aukos Šventajai Žemei – 9058 Lt., atlikta remontų už 1.217.063 Lt., Seminarijai surinkta 224.345 Lt. aukų, karitatyvinei veiklai išleista – 400.373 Lt., katalikiškai spaudai išleista 36.797 Lt. Arkivyskupijos kurijos pajamos: aukos iš parapijų – 192.227 Lt., aukos Kunigų seminarijai – 236.465 Lt., aukos karitatyvinei veiklai - 24.000 Lt., aukos Visuotinės Bažnyčios reikmėms – 28.000 Lt., aukos Šventajai Žemei – 9.058 Lt., kunigų tikslinės aukos – 160.533 Lt., tikinčiųjų tikslinės aukos – 115.935 Lt., aukos Jono Pauliaus II namų statybai – 1.760.586 Lt., iš nuomos – 334.485 Lt., valstybės parama – 468.126 Lt.; kurijos svarbesnės išlaidos: Jono Pauliaus II namų statybai – 1.760.586 Lt., Kunigų seminarijos išlaikymui – 200.823 Lt., Jono Pauliaus II namų išlaikymui už pusmetį – 85.380 Lt., parama parapijoms – 205.456 Lt., atlyginimai, honorarai, mokesčiai – 122.289 Lt., komunaliniai patarnavimai – 176.084 Lt., remontams – 183.547 Lt., Šeimos centrui – 76.886 Lt., Katechetikos centrui – 42.309 Lt., Katechezės mokyklai – 16.003 Lt., Jaunimo centrui, evangelizacijai – 39.728 Lt., arkivyskupijos Caritas reikalams – 41.162 Lt., arkivyskupijos muziejui – 39.324 Lt., pagalba kunigams – 115.935 Lt., parama neįgaliems kunigams – 26.020 Lt., parama studentams – 11.100 Lt., Šventosios Žemės reikmėms – 9.000 Lt., parama Visuotinei Bažnyčiai – 30.200 Lt., transportas, ryšiai – 39.916 Lt., įranga – 17.856 Lt., kitos kurijos išlaidos – 24.010 Lt. Arkiv. S. Tamkevičius pastebėjo, kad praėjusiais metais išleista milijonu litų daugiau nei gauta pajamų. Tai lėmė Jono Pauliaus II namų Šiluvoje statyba, tačiau skolą padengti tikimąsi per artimiausius metus.

Kaip vieną svarbiausiųjų praėjusių metų arkivyskupijos gyvenimo įvykių arkiv. S. Tamkevičius įvardijo Šv. Tėvo sprendimą kun. doc. dr. Joną Ivanauską skirti Kauno arkivyskupo augziliaru. Ganytojas taip pat pristatė praėjusių metų pabaigoje baigtą rengti ir jau atspausdintą tikslų Kauno arkivyskupijos parapijų bei dekanatų žemėlapį. Jo parengimu – tiksliu visų parapijų ribų patikslinimu bei aprašymu, daugiausiai rūpinosi vysk. J. Ivanauskas, už tai arkivyskupas jam nuoširdžiai dėkojo, teigdamas, jog tai turbūt pirmas toks tikslus vyskupijos žemėlapis nuo pat Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo. Artimiausiu metu parapijų ribų aprašas bus paskelbtas internete, o ateityje – ir pats žemėlapis.

Aptardamas šių metų pagrindinius arkivyskupijos rūpesčius arkiv. S. Tamkevičius sakė, kad svarbiausias darbas – tolesnis nuodugnus pasirengimas Sinodui (praėjusiais metais beveik visose parapijose įkurtos Sinodo grupelės, dešimt įvairias bažnytinio gyvenimo sritis apimančių Sinodo komisijų intensyviai dirba ir jau pradėjo siųsti į parapijas dokumentų projektus aptarimui Sinodo grupelėse). Tuo pačiu, pabrėžė ganytojas, svarbiausiu uždaviniu ir toliau išlieka aktyvių parapijos bendruomenių kūrimas jau dabar, nelaukiant kol įvyks arkivyskupijos Sinodas. Be to, arkivyskupas siūlys Kauno miesto bei kitų didesniųjų parapijų (dekanatų centrų) klebonams į aktyvią pagalbą pasikviesti pasauliečius referentus, „nes, anot ganytojo, dažnai nutinka taip, kad klebonai paskendę įvairiuose rūpesčiuose atitrūksta nuo svarbiausios savo tarnystės – sielovados. Todėl pasauliečiai, tiek vyrai, tiek moterys, gali daug prisidėti, kad nuo klebono pečių nuimtų dalį darbų“. O tarp svarbesnių ekonominių arkivyskupijos rūpesčių arkivyskupas paminėjo šiemet ketinamo tęsti arkikatedros, Šiluvos bazilikos bei koplyčios remonto bei pradėti buvusio seminarijos rektorato pastato rekonstrukciją į svečių namus.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus, kurie pirmiausiai lietė dabartinę šalies politinę situaciją, arkiv. S. Tamkevčius kalbėjo: „susirūpinęs stebiu Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą, nes tai kas vyksta pastaruoju metu – tiesiog netelpa galvoje, ir tai jau ne vien politinė, bet ir moralinė krizė. Manau, – tęsė arkivyskupas, – tame nėra ir Dievo palaimos“. Jis priminė žurnalistams, kad dar prieš rinkimus R. Paksas buvo atvykęs prašyti palaiminimo ir kalbėjo, kiek daug gero padarysiąs Lietuvai. „Tačiau tuomet, dar nieko nežinojome apie jokius borisovus ir almaksus... Kai Bažnyčia, tikėjimu ar pačiu Dievu norima pasinaudoti viešiesiems ryšiams, viskas sugriūva, o dabar matome tuos griuvėsius“ – sakė ganytojas.

Jis, be to, pastebėjo, kad ne vienas R. Paksas nori panaudoti Bažnyčia savo politiniams siekiams – „neseniai mane pasiekė žinios, kad V. Uspaskicho Darbo partija siekia, kad jų skyrių vėliavas pašventintų parapijų klebonai, – kalbėjo arkivyskupas ir tęsė, – perspėjau savo kunigus ir uždraudžiau tai daryti, o jei kas taip padarytų – tuomet tebūna visiems žinoma, kad toks kunigas pasielgtų nebažnytiškai, nes Bažnyčia – tai ne figos lapelis, kuriuo partijos prisidenginėtų kaip tinkamos.“

Paklaustas, ką manąs apie Vilniuje iškilusį konfliktą dėl Gailestingojo Jėzaus paveikslo perkėlimo, arkiv. S. Tamkevičius pabrėžė, kad kardinolas A. J. Bačkis jau anksčiau Lietuvos Vyskupų Konferencijoje buvo pristatęs šį ketinimą ir vyskupai vieningai tam pritarė. „Man asmeniškai tikrai labai gaila ir apmaudu dėl tokios reakcijos, kada tautiniai motyvai tampa svarbesni už tikėjimą, nes tikrai žinau kardinolo meilę tiek lenkams, tiek ir lietuviams, ir tai, kad šiuo žingsniu jis tik norėjo labiau pagerbti paveikslą, padaryti jį prieinamesnį, o svarbiausia – populiarinti Dievo Gailestingumą“ – kalbėjo arkiv. S. Tamkevičius.

Pasiteiravus apie pasirengimą nuolatiniam diakonatui, kuriam praėjusiais metais pritarė Lietuvos vyskupai, ganytojas sakė, kad LVK prašymu šiuo metu programa yra tobulinama, idant diakonų rengimui nebūtų kuriamos naujos institucijos, bet pasinaudota jau esančiomis.

Darius Chmieliauskas, Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel.: (37) 409025, faks.: (37) 320090, el. p.: info@kn.lcn.lt