Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Valstybės atkūrimo dienos minėjimai Kaune (2005.02.15-16)

2005 vasario 17, 21:45
Šiais metais minint Valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios 87-ąsias metines, Kaune pagrindiniai renginiai vyko Kristaus Prisikėlimo šventovėje.

Šiais metais minint Valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios 87-ąsias metines, Kaune pagrindiniai renginiai vyko Kristaus Prisikėlimo šventovėje.

Išvakarėse, vasario 15-ąją, šioje bažnyčioje, dažnai tituluojamoje kaip Tautos šventovė, šv. Mišias už Lietuvos laisvės gynėjus aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, drauge su juo koncelebravo mons. Alfonsas Svarinskas ir dek. kun. Vytautas Grigaravičius. Pamaldose dalyvavo Lietuvos laisvės kovotojų, Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos, Savanorių kariuomenės kūrėjai, Sąjūdžio bei kitų patriotinių organizacijų atstovai, nešini savo vėliavomis. Šv. Mišių metu giedojo Vilniaus karininkų ramovės choras „Aidas“, vadovas Tadas Šumskas, o po pamaldų koncertavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras, dir. Justinas Jonušas, ir Lietuvos aklųjų draugijos choras „Vilnius“, dir. prof. Povilas Gylys.

Vasario 16-ąją Kaune pagrindinės pamaldos už Lietuvą vyko Kristaus Prisikėlimo šventovėje. Eucharistijos šventimui vadovavo bei pamokslą pasakė arkiv. S. Tamkevičius. Drauge su juo koncelebravo vysk. Juozas Preikšas, miesto parapijų klebonai bei kiti kunigai. Liturgijai patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikai. Pamaldų metu giedojo choras „Jaunystė“, vad. Danguolė Beinarytė. Drauge su didžiuliu tikinčiųjų būriu Prisikėlimo šventovėje už tėvynę meldėsi ir miesto vadovai.

Homilijos metu arkiv. S. Tamkevičius pasveikinęs susirinkusiuosius su šia taip brangia visiems tautiečiams švente ir apžvelgęs šiandieninę Lietuvos situaciją, pabrėžė, kad šiandien, nepaisant atsikovotos politinės laisvės, gerėjančio materialinio gyvenimo, mūsų tėvynė išgyvena sunkias vertybines krizes: „Tiek okupacijos metais, tiek ir dabar dažniausiai kalbama tik apie medžiaginę gerovę. Moraliniai ir dvasiniai dalykai politikų beveik nedomina. Perskaitęs daugelio partijų programas suvoki, kad jų kūrėjai visiškai nesupranta nei tvirtos šeimos, nei doro žmogaus vietos dabartinėje visuomenėje. Jie mąsto marksistiškai – jų rojus yra tik medžiaginė gerovė, nors tame rojuje žmonės žudo ir žudosi. Su pavydu žvelgiame, kaip Amerikoje pasisakoma  už moralines vertybes“. Ganytojo teigimu, mūsų ateitis priklausys nuo dvasinės ir moralinės visuomenės būklės, nuo to, kiek būsime atsakingi už Tėvynės ateitį: „Bažnyčios indėlis į Lietuvos ateitį turėtų būti toks pat didelis, kaip anais sunkiausiais priespaudos metais. Reikia išsaugoti žmonių atsparumą ir viltį. Nežinau, kas galėtų sėkmingiau pagelbėti ugdant sveiką tautos dvasią, kaip tai gali padaryti Bažnyčia“ – sakė arkiv. S. Tamkevičius ir baigdamas kvietė visus su viltimi maldauti istorijos Viešpatį, kad mūsų Tėvynę vestų į saugią ateitį.

Popietę pilnutėlėje šventovėje koncertavo Kauno miesto simfoninis orkestras, meno vad. ir dir. Pavel Berman, ir Kauno valstybinis choras, vad. prof. Petras Bingelis, dir. Robertas Šervenikas. Skambėjo W. A. Mocarto simfonija Nr. 38, Benjamino Britteno „Muzikiniai vakarai pagal G. Rossini”, o Dalia Kairaitytė atliko savo šiai progai sukurtąjį „Te Deum”.

Vakare šioje šventovėje šv. Mišias už Tėvynę aukojo Kauno I dekanato dekanas bei šios Kristaus Priskėlimo parapijos klebonas kun. V. Grigaravičius, homilijoje kvietęs visus telktis tautos vienybei bei kovai prieš blogį ir gėrio potencialo kūrimui. Pamaldose giedojo mišrus choras „Leliumai”, vad. Albinas Petrauskas, dir. Ramutė Štreimikytė, vargonavo Dalia Jatautaitė.  Vakaras apvainikavo visą šventinę dieną.  Visa bažnyčia drauge su choru atliko sovietų laikais savotišku himnu tapusią Maironio „Lietuva brangi”, o Mišių pabaigoje visi sugiedojo Lietuvos himną – V. Kudirkos „Tautišką giesmę”.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt