Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

ARKIV. S. TAMKEVIČIUS PATEIKĖ ARKIVYSKUPIJOS METŲ APŽVALGĄ (2005.03.02)

2005 kovo 04, 17:28
Kovo 2 d. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius kurijoje surengė spaudos konferenciją, kurios metu, kaip įprastai jau aštunti metai iš eilės, ganytojas apžvelgė arkivyskupijos sielovadinę situaciją bei bažnytinių institucijų veiklą prabėgusiais metais, pateikė finansinę 2004 metų ataskaitą, aptarė svarbiausius šių metų rūpesčius, o pabaigoje atsakė į žurnalistų klausimus.

Kovo 2 d. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius kurijoje surengė spaudos konferenciją, kurios metu, kaip įprastai jau aštunti metai iš eilės, ganytojas apžvelgė arkivyskupijos sielovadinę situaciją bei bažnytinių institucijų veiklą prabėgusiais metais, pateikė finansinę 2004 metų ataskaitą, aptarė svarbiausius šių metų rūpesčius, o pabaigoje atsakė į žurnalistų klausimus. Beje, šią ataskaitą, tik keliomis dienomis anksčiau, ganytojas pateikė Kauno arkivyskupijos kunigams per kasmėnesinę kunigų konferenciją.

Arkiv. S. Tamkevičius šią ataskaitą kaip visuomet pradėjo nuo svarbiausios jam, ganytojui, institucijos – Kauno kunigų seminarijos. Arkivyskupas pastebėjo, kad nors šiais metais seminarijos išlaidos sumažėjo beveik 50 tūkst. litų, tačiau santykiniai vieno seminaristo išlaikymas pabrango dviem šimtais litų per mėnesį ir kainavo apie 1600 litų. Tai sąlygota kad ir nedidelio, tačiau klierikų skaičiaus sumažėjimo. Kita vertus, ganytojas pastebėjimu, yra vilties, kad ateinantys metai bus lengvesni, nes į Kauno kunigų seminariją sugrįš Vilkaviškio vyskupijos klierikai.

Apibendrindamas praėjusių metų statistinius duomenis arkiv. S. Tamkevičius pastebėjo, kad šalies demografinę krizę Kauno arkivyskupijoje liudija palaidojamų asmenų skaičius, gerokai lenkiantis pakrikštijamųjų skaičių: su Bažnyčia buvo palaidota visu tūkstančiu daugiau arkivyskupijos tikinčiųjų nei pakrikštyta – 5820 (lyginant su ankstesniais metais, laidojamųjų sumažėjo pusantro šimto), o pakrikštyta 4810 vaikų ir suaugusiųjų, tai yra 268 daugiau nei 2003 metais. Arkivyskupas atkreipė dėmesį ir į tai, jog pastaraisiais metais daugėja santuokų ir krikštų, o tarp pastarųjų dažnai pasitaikantys suaugusiųjų krikštai byloja apie sovietmečiu gimusių žmonių sąmoningą atėjimą į Bažnyčia.

Aptardamas finansus metų rodiklius, ganytojas pasidžiaugė, kad katalikai pakankamai jautriai sureagavo į praėjusių metų pabaigoje Pietų Azijoje įvykusią katastrofą: nukentėjusiems nuo cunamio paremti per labai trumpą laiką arkivyskupijos tikintieji paaukojo per 40 tūkst. litų, o tai, pasak arkivyskupo, yra daugiau nei surenkama per Velykas. Tačiau ganytojas apgailestavo, kad tikintieji nepakankamai atidūs čia pat esantiems vargšams: mat, „Caritas“ organizacijai, nuolat besirūpinančiai šalia mūsų gyvenančiais silpniausiais visuomenės nariais, kažkodėl žmonės aukoja žymiai kukliau.

Kalbėdamas apie šių metų darbus, arkiv. S. Tamkevičius sakė, jos svarbiausieji sielovadiniai uždaviniai arkivyskupijoje išlieka tie patys– nuodugnus pasirengimas Antrajam arkivyskupijos sinodui bei parapijos bendruomenių stiprinimas, tuo tikslu kuriant sielovados centrus Kauno miesto parapijose ir dekanatų centruose. Kaip ir pernai, lieka tie patys ganytojo įvardinti ūkiniai rūpesčiai – Kauno arkikatedros, Šiluvos bazilikos bei koplyčios remontai.

Išsamią Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus pateiktą 2004 metų apžvalgą žr. žemiau.

Apžvelgęs prabėgusius metus, arkiv. S. Tamkevičius atsakė į žurnalistus dominusius klausimus. Atsakydamas į „XXI amžiaus“ korespondento klausimą apie akademinės sielovados situaciją Kaune, ganytojas pastebėjo, kad ši pastoracijos sritis mieste, kur tikrai daug aukštųjų mokyklų, iš tiesų nepakankamai išplėtota. Nors prieš metus ir atvėrė duris studentams skirta koplyčia Švč. Sakramento bažnyčioje (prieš okupaciją gerai žinomojoje kaip „studentų bažnyčioje“, sovietmečiu paverstoje „Santakos“ kino teatru), o keliuose universitetuose ir yra kapelionai, tačiau turėdami nemažai ir kitų pareigų, kunigai negali skirti tiek dėmesio šiam sielovados barui, kiek iš tiesų reikėtų.

„Kauno dienos“ žurnalistei paklausus arkivyskupo nuomonės apie kun. Ričardui Mikutavičiui skirtus renginius, ganytojas apgailėtinu reiškiniu pavadino tai, jog aukštinant tragiškai žuvusį kunigą, poetą ir kolekcininką, nevykdomas jo kelis kartus viešai išsakytas noras perduoti surinktas meno vertybes Kauno miestui: „tenka tik labai apgailestauti, kad jo valia nevykdoma bandant teisintis vien tuo, kad jis nesugebėjo tai įforminti pas notarą. Nemanau, jog tai yra priežastis nevykdyti jo valios“. Pasak arkivyskupo, iš vienos pusės stengiamasi kun. R. Mikutavičių aukštinti, o iš kitos – nedaroma tai, ko troško pats kunigas: „pats didžiausias įvertinimas būtų ne tie renginiai, kurie kartais panaudojami net agitavimui prieš Bažnyčią, o jo valios įvykdymas", pabrėžė arkiv. S. Tamkevičius.

Didžiųjų žiniasklaidos priemonių labiausiai iš šios spaudos konferencijos atspindėtas klausimas – pačioje susitikimo pabaigoje „Lietuvos ryto“ žurnalistės pasiteiravimas ganytojo nuomonės pastaruoju metu visuomenėje daug diskutuota vadinamųjų „KGB rezervistų“ tema. Arkiv. S. Tamkevičiaus nuomone, KGB rezervistai buvę net svarbesni už bendradarbius, apie kuriuos dabar  kalbama taip, tarsi jie būtų kažkas baisaus nors jie, ganytojo teigimu, „buvo eiliniai žmogučiai, kurie susitikdavo su saugumu ir praktiškai nieko blogo Lietuvai nepadarė. Aš nekalbu apie visus, - sakė arkiv. S. Tamkevičius ir tęsė, - o rezervistai man nekelia abejonės, nes tai buvo žmonės, saugumui visiškai patikimi ir kruopščiai atrinkti. Dabar viskas apversta aukštyn kojomis, tarsi bendradarbiai - tai kažkas baisaus, o rezervistai buvo visiškai nepavojingi“, – stebėjosi arkivyskupas, – tačiau tie, kas susidūrė su KGB struktūra, žino, kaip jie rinkdavosi sau darbuotojus – pirmo pasitaikiusio iš gatvės jie į rezervą tikrai nebūtų paskyrę. Rezervistus rengėsi panaudoti karo atveju, vadinasi, tai turėjo būti šimtu procentų patikimi žmonės, ir gal tik kokie 5 proc. bendradarbių būtų galėję tapti rezervistais”, - samprotavo ganytojas.

Žurnalistų paklaustas ar tarp kunigų nebuvo rezervistų, arkiv. S. Tamkevičius sakė neturįs jokių duomenų apie KGB rezerve buvusius kunigus. Nors arkivyskupas neneigė, jog yra buvę sovietinio saugumo užverbuotų kunigų: „į KGB rezervą skirdavo tik karininkus, o kunigai niekada karininkais netapdavo, geriausiu atveju - seržantais”, - pastebėjo arkivyskupas. Žurnalistams teiraujantis apie kunigus, buvusius KGB bendradarbius, arkiv. S. Tamkevičius priminė tai, ką jau prieš kelis metus yra sakęs: kai buvo priimtas Liustracijos įstatymas, į jį kreipėsi vienas kitas kunigas klausdamas, ką daryti, nes sovietmečiu kažkur buvo padėjęs savo parašą. Arkivyskupas teigė pataręs jiems nedvejojant viską papasakoti Liustracijos komisijai. „Ar buvo tokių kunigų, kurie turėjo sąsajų su KGB ir niekur nesikreipė, pasak ganytojo, tik pats Viešpats galėtų pasakyti“. Dauguma su KGB bendradarbiavusių kunigų, arkiv. S. Tamkevičiaus žodžiais, jau „iškeliavę pas Viešpatį“, o „neiškeliavusieji“, jo nuomone, gali dirbti sielovadinį darbą, jei bendradarbiaudami su sovietiniu saugumu nieko neišdavė ir niekam nepakenkė. Priešingu atveju, ganytojo įsitikinimu, jie turėtų būti nušalinti nuo kunigystės.

Kauno arkivyskupija 2004 metais

Kauno kunigų seminarija

2004–2005 mokslo metus pradėjo 61 klierikas iš Kauno arkivyskupijos ir Šiaulių vyskupijos. Seminaristai paskaitas klauso VDU Katalikų teologijos fakultete drauge su  pasauliečiais. Šiluvoje Jono Pauliaus II namuose įsikūrusiame parengiamajame kurse savo pašaukimą tyrė 7 kandidatai. Nuo ateinančių metų prisijungs ir Vilkaviškio vyskupijos klierikai.

2004 m. Kunigų seminarijos metų išlaidos siekė 887.836 Lt (vieno seminaristo išlaikymas per mėnesį kainavo apie 1.600 Lt). Klierikai stipendijų negauna, bet per mokslo metus yra pilnai išlaikomi. Tuo tikslu tikintieji paaukojo 324.798 Lt, iš užsienio gauta 163.967 Lt, patys klierikai paaukojo 25.197 Lt, dar 87.726 Lt aukų seminarijų gavo iš įvairių fizinių asmenų. Be to, pagal Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos susitarimą, valstybė taip pat remia visas Lietuvos seminarijas, kadangi jas baigusieji dirba ne tik bažnyčiose, įsitraukia ir į socialinę–karitatyvinę veiklą bei taip prisideda prie visuomenės ugdymo; Kauno kunigų seminarija praėjusiais metais gavo 353.000 Lt. paramą.

Kauno arkivyskupijos statistika

2004 m. Kauno arkivyskupijoje gyveno apie 521.200 katalikų, kas sekmadienį bažnyčią lankė apie 10 proc. tikinčiųjų. Arkivyskupijoje yra 90 parapijų ir 11 rektoratų bei koplyčių, kuriose dirbo 110 diecezinių kunigų ir trys dešimtys įvairių vienuolijų dvasininkai.

Pakrikštyta 4.810 (2003 m. – 4.548) kūdikiai ir suaugusieji;

Pirmąją Komuniją priėmė 5.572 (6.125) vaikai;

Sutvirtinimo sakramentą – 3.301 (3.498) tikintysis;

Santuokos sakramentą – 3.844 (3.620) asmenys;

palaidoti 5.820 (5.969) mirusiųjų;

aplankyta 16.055 (17.760) šeimos.

Pastaba: nors statistika atspindi žymią šalies demografinę krizę (pvz., palaidota visu tūkstančiu daugiau nei pakrikštyta), tačiau pastaraisiais metais daugėja santuokų bei krikštų.

Kauno arkivyskupijos 1997-2003 metų statistiniai duomenys: http://kaunas.lcn.lt/01/statistika/index.html 

Arkivyskupijos kurijos pajamos:

Aukos Kunigų seminarijai – 221.835 Lt.

Tikinčiųjų aukos – 181.103 Lt.

Aukos iš užsienio – 144.532 Lt.

Valstybės parama – 476.531 Lt.

Pajamos iš Ekonomo tarnybos veiklos – 426.236 Lt.

Aukos iš parapijų (nuo Mišių stipendijų) – 229.936 Lt.

Aukos kunigų studijoms Romoje – 52.000 Lt.

Parapijų ir kunigų aukos karitatyvinei veiklai ir tarpusavio pagalbai – 216.231 Lt.

Arkivyskupijos kurijos išlaidos:

Atlyginimai ir „sodra“ – 112.379 Lt.

Aukos karitatyvinei veiklai, perduodant per Apaštalų Sostą – 29.500 Lt.

Parama parapijoms – 270.761 Lt.

Parama kunigams – 194.432 Lt.

Parama sergantiems kunigams – 33.124 Lt.

Ekonomo tarnybos išlaidos – 249.563 Lt.

Remontams – 439.701 Lt.

Komunaliniai patarnavimai – 123.528 Lt.

Transportas, ryšiai, internetas – 39.857 Lt.

Įranga – 75.725 Lt.

Kunigų seminarijos išlaikymui – 168.346 Lt.

Jono Pauliaus II namų išlaikymui – 265.936 Lt.

Katechetikos centrui – 71.152 Lt.

Šeimos centrui – 37.056 Lt.

Jaunimo centrui – 39.378 Lt.

Katechezės mokyklai – 14.567 Lt.

Kauno Caritas reikalams ir Vaikų dienos centrui – 30.457 Lt.

Arkivyskupijos muziejui – 23.812 Lt.

Parama studentams – 15.610 Lt.

Įvairios kurijos išlaidos – 14.600 Lt.

Pastaba: arkivyskupija per šešiasdešimčiai savo darbuotojų 2004 metais sumokėjo beveik pusę milijono litų, vidutinis vieno darbuotojo atlyginimas – apie pusseptinto šimto litų.

 

Parapijų pajamos: 

Sekmadienių rinkliavos – 1.821.051 Lt.

Seminarijai surinkta aukų – 136.497 Lt.

Karitatyvinei veiklai – 49.733 Lt.

Tikinčiųjų aukos – 1.164.763 Lt.

Juridinių asmenų parama – 311.626 Lt.

2 proc. nuo GPM – 168.123 Lt.

Savivaldybių parama – 762.003 Lt.

Iš parapijų ūkinės veiklos – 742.386 Lt.

Paskolos – 645.141 Lt.

 

Parapijų išlaidos:

Personalo išlaikymas ir „sodra“ – 1.115.516 Lt.

Kunigų seminarijai – 243.768 Lt

Apaštalavimui bei sielovadai parapijose – 152.605 Lt.

Karitatyvinei veiklai – 72.402 Lt.

Katalikiškai spaudai bei knygoms – 53.151 Lt.

Remontai ir statybos – 3.297.936 Lt.

Inventoriaus įsigijimas – 284.829 Lt.

Komunaliniai patarnavimai – 376.759 Lt.

Ryšių paslaugos – 83.610 Lt.

Arkivyskupijos darbams – 184.294 Lt.

Nukentėjusiems nuo cunamio Pietų Azijoje paremti (2005 m.) – 40.157 Lt.

Kauno arkivyskupijos Caritas

2004 metais Caritas veikloje arkivyskupijoje dalyvavo 488 karitietės bei savanoriai. Pagalba buvo suteikta 22.861 žmogui 469.779 Lt. Kauno Caritas metų pajamos: 381.890 Lt, išlaidos: 301.979 Lt.

Kaune nepasiturinčiųjų valgykloje kasdien buvo maitinama apie 500-600 žmonių. Valgykla persikėlė į naujas Kauno m. savivaldybės remontuotas patalpas (Partizanų g. 5), kurių visą naują virtuvinės įrangą Caritas rūpesčiu gauta iš Olandijos. Tad nuo šiol čia bus geresnės aptarnavimo bei darbo sąlygos. Be to, Kaune dar veikia 4 maitinimo punktai. Taip pat per praejusius metus:

- Kauno Caritas vaistinėlė Žaliakalnyje vaistais pagelbėjo 7.180 žmonėms.

- Nemokama med. pagalba suteikta 904 žmonėms už 23.595 Lt.

- Projekte „Slauga į namus“ dalyvavo 43 slaugytojos savanorės.

- Šančių, Palemono, Rumšiškių ir Deltuvos parapijose veikia senelių namai.

- Šešiuose Vaikų dienos centruose (Senamiesčio, Šančių, Palemono, Petrašiūnų, Prisikėlimo ir Ruklos parapijose), o taip pat savaitgaliais (Katedros, Šv. Antano, Karmelitų, Pal. J. Matulaičio, Palemono, Vilijampolės ir Šančių parapijose) pagalbos sulaukė 711 vaikų už 221.951 Lt.

Kauno arkivyskupijos Šeimos centras

Šeimos centre 2004 m. dirbo 7 etatiniai darbuotojai ir 60 savanorių. Šio centro darbams išleista 137.600 Lt. Buvo vykdomos 6 programos:

- Sužadėtinių rengimo santuokai programoje dalyvavo 1126 poros (2003 m. – 980).

- Pažink programoje save dalyvavo per 600 moksleivių.

- Krizinio nėštumo programoje suteikta 849 konsultacijos.

- Šeimos išsaugojimo programoje buvo įtrauktos 59 šeimos, kuriose auga 131 vaikas; suteikta 271 konsultacijų.

- Psichologo individualiai konsultuota 820 asmenų.

- Šeimų sielovados programa, pradėta 2004 m., siekiama stiprinti jaunas šeimas.

- Be to, Šeimos centre veikė 14 savitarpio paramos grupių: Anoniminių alkoholikų, Alkoholikų artimųjų, Tėvystės įgūdžių mokymo, Nėščiųjų mokymo, Psichiškai neįgaliųjų, Narkomanų artimųjų grupė ir kt. grupės. Viso Kauno arkivyskupijos Šeimos centro veikla palietė per dešimt tūkstančių asmenų.

Kauno arkivyskupijos Katechetikos centras

Katechetikos centras vadovauja tikybos mokymui, kelia tikybos mokytojų kvalifikaciją, rūpinasi jų įdarbinimu, be to, koordinuoja parapijinę katechezę. 2004–2005 mokslo metais tikybos pamokas Kauno arkivyskupijoje lankė 46.176 mokiniai iš visų 96.624 mokinių (praėjusiais metais – 48.122 iš 97.163). Blogiausias tikybos pamokų lankymo procentas yra Kėdainių dekanate. Geriausias - Raseinių ir Jurbarko dekanatuose. Tikybą dėstė 277 tikybos mokytojai, iš kurių 254 pasauliečiai, 7 kunigai ir 16 vienuolių. Mokytojai nuolat kelia savo kvalifikaciją: 156 mokytojai atestuoti mokytojo kvalifikacinei kategorijai. Arkivyskupijoje dirba 94 vyr. mokytojų, 18 mokytojų metodininkų ir trys tikybos mokytojai ekspertai. Arkivyskupijos katechetikos centras per metus surengė 12 kvalifikacijos kėlimo seminarų. Arkivyskupijoje veikia 15 katechetikos metodinių centrų parapijose bei dekanatuose, kurie suburia tikybos mokytojus, o taip pat padeda kelti tikybos mokytojų darbo lygį. Katechetikos centro išlaikymui per metus išleista 76.394 Lt.

Kauno arkivyskupijos Jaunimo centras 

Šviečiamoji - ugdomoji veikla

Per 2004 metus organizuota 10 seminarų jaunimo lyderiams: 5 seminarai Liturginių metų temomis. Juose dalyvavo 190 dalyvių, iš 30 parapijų, organizacijų. 2 Seminarai Kauno kunigų seminarijos studentams. 3 seminarai Kauno miesto parapijų pastoracinių tarybų jaunimo atstovams, bei II Sinodo grupių jaunimo atstovams. 1 Pastoracinių bendradarbių tobulinimosi seminaras Vokietijoje. Jaunimo centro išlaikymas kainavo 39.378 Lt.

Nuolat vyko:

- jaunimo vadovų ir lyderių konsultavimas;

- parapijų vizitacijos, kartu su arkivyskupu bei KASK;

- Jaunimo centro patalpose dirbančių grupių koordinavimas. Per šiuos metus jaunimo centro patalpomis pastoviai (daugiau negu 2 kartus) naudojosi apie 50 grupių.

- dalyvauta Kauno jaunimo nevyriausybinių organizacijų sąjungos “Apskritasis stalas” valdyboje.

- metodinės medžiagos darbui su jaunimu parapijose vertimas ir parengimas (parengta apie 200 psl. metodinės medžiagos).

Bendradarbiavimas su kitais centrais:

- Kauno arkivyskupijos sielovados komanda, 8 vizitacijos, savaitiniai posėdžiai.

- Jaunimo pastoracijos taryba prie Lietuvos vyskupų konferencijos (5 posėdžiai).

- Intensyviai rengtasi ir aktyviai dalyvauta 2004 metų Lietuvos jaunimo dienose.

- Dalyvavimas tarpkultūriniame ir ekumeniniame Baltijos šalių tinkle.

Katechezės mokykla

Jaunimo centre veikianti Katechezės mokykla per 2004 m. santuokai parengė 896 žmones. Suaugusiųjų krikštui ruošėsi 11 žmonių. Vaikų krikštui ruošėsi 54 tėvai. Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui ruošėsi 36 jaunavedžiai. Suaugusiųjų Katechumenato programoje dalyvavo 72 žmonės.

Kauno arkivyskupijos muziejus 

Muziejus susideda iš Bažnytinio meno skyriaus ir Kard. V. Sladkevičiaus memorialinio buto-muziejaus.

Kard. V. Sladkevičiaus muziejų 2004 m. aplankė per trys tūkst. žmonių. Muziejuje buvo suorganizuoti 24 renginiai. Į jį iš įvairių Lietuvos vietovių atvyksta mokiniai. Muziejus atlieka dvigubą vaidmenį: sudaro galimybę giliau pažinti kard. V. Sladkevičiaus dvasią ir skleisti krikščioniškąjį dvasingumą įvairaus amžiaus žmonių tarpe.

Bažnytinio meno skyrius per 2004 m. pasipildė 113 naujų eksponatų: 59 eksponatai priimti nuolatiniam saugojimui iš įvairių parapijų, 49 dovanoti, 5 priimti ilgalaikiam saugojimui. Turimi eksponatai tvarkomi ir ruošiamasi jų eksponavimui, vyksta būsimojo muziejaus ekspozicijų salių (Valančiaus g. 6) remonto darbai.

Kauno arkivyskupijos bažnytinio meno komisija

2004 m. Bažnytinio meno komisija toliau lankė arkivyskupijos bažnyčias, registruodama meno vertybes, aptardama bažnyčių aplinkos ir vidaus tvarkymo darbus. Surengta 17 išvažiuojamųjų posėdžių, aplankytos 6 bažnyčios.

Kauno arkivyskupijos Tribunolas

2004 metais Kauno arkivyskupijos Tribunolas gavo 53 ieškinius dėl santuokos paskelbimo negaliojančia. Per metus išspręstos 28 bylos, iš jų 25 santuokos paskelbtos negaliojančios. Šiuo metu darbo eigoje – 50 bylų.

Kauno arkivyskupijos Tribunolas, kaip II-oji teisminė instancija, patvirtino 41 santuokinių bylų sprendimą, gautą iš Vilniaus arkivyskupijos, Šiaulių ir Vilkaviškio vyskupijų tribunolų.

Svarbiausieji arkivyskupijos rūpesčiai 2005 metais

Sielovadiniai:

svarbiausias darbas – pasirengimas arkivyskupijos sinodui;

sielovados centrų kūrimas Kauno miesto parapijose ir dekanatų centruose;

aktyvių parapijos bendruomenių kūrimas.

Ekonominiai:

                    Kauno arkikatedros remontas;

                    Šiluvos bazilikos ir koplyčios remontas.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt

---------------------------------------------------------------------------