Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Atkuriamam Kauno miesto istorijos muziejui arkiv. S. Tamkevčius pasiūlė patalpas

2005 kovo 04, 16:54

Kovo 4 d. Kauno arkivyskupijos kurijoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius susitiko su miesto meru Arvydu Garbaravičiumi. Susitikimo pretekstu tapo išvakarėse Kauno miesto tarybos priimtas sprendimas atkurti Kauno istorijos muziejų, veikusį nuo XIX a. pabaigos iki XX a. trečiojo dešimtmečio. Susitikimo kurijoje metu ir buvo aptartos konkrečios galimybės įgyvendinti šią idėją.

Susitikimo pradžioje arkiv. S. Tamkevičius pažymėjo, kad pastaraisiais metais jaučiama ypač gera dialogo atmosfera tarp Bažnyčios ir miesto: per kultūrinius, socialinius ir kitus projektus, pasitarnaujančius visiems kauniečiams, arkivyskupija su miestu gana sėkmingai bendradarbiauja jau keliolika metų, o 2003 m. birželio 6 d. arkivyskupo ir dabartinio mero pasirašyta bendradarbiavimo sutartis šį dialogą dar labiau pagyvino: „Pirmiausiai ir aktyviausiai šis bendradarbiavimas buvo nukreiptas atstatant paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią“, – sakė ganytojas ir su dėkingumu priminė, kad praėjusių metų pavasarį, miesto tarybai priėmus sprendimą paimti 4 milijonų litų paskolą ir taip paremti visos tautos prisikėlimo simboliu tapusios šventovę, per Kalėdas jau buvo galima ją konsekruoti.

Sveikindamas miesto sprendimą atkurti savo istorijos muziejų, arkivyskupas pasidžiaugė, kad šįkart prie to galinti prisidėti ir Bažnyčia – ganytojas pasiūlė miesto muziejui patalpas taip vadinamame Valančiaus name, senamiestyje, M. Valančiaus gatvėje Nr. 6: „Prieš keletą metų čia atidarėme arkivyskupijos muziejų, – sakė arkiv. S. Tamkevičius, – antrame aukšte įkurtas Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinis butas, ekspozicijos apie arkivyskupijos istoriją, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką; pirmajame aukšte ketinome įrengti arkivyskupijos meno vertybių ekspoziciją. Kai išgirdome, jog miestas rengiasi turėti savo istorijos muziejų, nusprendėme jam perleisti dalį šių patalpų, nes ne taip paprasta pradėti veiklą, kai neturi kur. Kol kas po vienu stogu, manau, draugiškai sugyvens du muziejai. Visam laikui čia jam pasilikti ploto būtų per mažai, bet veiklą pradėti vietos užteks, ir kurį laiką muziejus galės dirbti ramiai, be skubėjimo, kol miestas suras kitas patalpas“ – kalbėjo arkivyskupas.

Be to, pastebėta, kad šis namas ir istoriškai daug pasitarnavęs Kauno plėtrai: mat, prieš beveik pusantro šimtmečio čia įsikūrė vyskupas Motiejus Valančius, caro „ukazu“ ištremtas iš Varnių. Nors šiuo vyskupijos centro perkėlimu į Kauną carinės valdžios siekta labiau sukontroliuoti aktyvųjį vyskupą, tačiau istorikų teigimu, šis Valančiaus atvykimas bei vyskupijos centro įkūrimas Kaune paskatino ypatingai sparčią miesto plėtrą, ypač dvasinę, intelektualinę (atsidarius Kauno kunigų seminarijai), lietuviškosios savimonės puoselėjimą, dėka to – po pusšimčio metų Kaunas galėjo tapti modernia valstybės sostine.

Kauno m. meras A. Garbaravičius priminė, jog idėja atkurti miesto istorijos muziejų kilo entuziastams iš Kauno deputatų klubo, į kurį susibūrę ankstesnių miesto tarybų nariai. Tačiau iki šiol problemų kėlė patalpų muziejui klausimas: „Tai, kad arkivyskupija mums maloniai suteikė galimybę įkurdinti Kauno istorijos muziejų šiame name, savivaldybei yra ir garbė, ir atsakomybė, – pripažino meras ir pažymėjo, – bendradarbiavimas su arkivyskupija duos naudos ne tik kultūrai, bet ir pasitarnaus dvasiniam kauniečių ugdymui. Po kurio laiko gal pavyks Kauno istorijos muziejų įkurdinti Rotušės aikštės ir Muitinės gatvių kampiniame statinyje, kuris viduramžiais garsėjo kaip valdovų rezidencija. Deja, kol kas čia glaudžiasi Sveikatos ministerijos įstaiga – psichiatrinė ligoninė…“

Deputatų klubo atstovo Arimanto Dragūnevičiaus teigimu, miesto istorijos parodą apžiūrėti lankytojai bus pakviesti jau net šių metų gegužę – per Kauno miesto dienas. Pasak jo, eksponatų jai geranoriškai žada paskolinti valstybiniai muziejai. „Mes norime, kad muziejus būtų patrauklus ne tik kauniečiams ar turistams, ypatingai bandysime juo sudominti jaunimą. Bendradarbiaudami su Technologijos universitetu, rengiamės čia įdiegti naująsias technologijas ir, pavyzdžiui, virtualiojoje erdvėje modeliuoti, kaip kunigaikštis Vaidotas gynė Kauno pilį, arba – kaip atsirado Kauno arkivyskupija“, – kalbėjo A. Dragūnevičius.

Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius šio susitikimo pabaigoje pasidalijo dar viena idėja, kaip pats sakė – „svajone“: „Kristaus Prisikėlimo bažnyčios rūsyje dalį kolumbariumui numatytos vietos paskirti Tautos prisikėlimo kelio ekspozicijai. Apie tai kalbėjau ir su mūsų tautiečiais užsienyje, – sakė arkivyskupas, – jie žada paremti tokį sumanymą čia atvaizduoti Lietuvos nueitą kelią iki dabarties, iki prisikėlimo laisvam gyvenimui. Neseniai lankiausi Los Andžele, Tolerancijos muziejuje. Čia įrengta ekspozicija pasakoja apie holokaustą. Aibės mokinių, studentų, turistų nuolat lankosi tame muziejuje. Manau, žmonės lankytų ir ekspoziciją mūsų Prisikėlimo bažnyčioje, kuri dabar sulaukia tikinčiųjų iš visos Lietuvos bei iš daugelio kitų valstybių. Tautos praeitis – tarsi tramplinas, nuo kurio žvelgiama į ateitį“ – pabrėžė ganytojas.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt