Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Prel. St. Jokūbauskio 125-ųjų gimimo metinių minėjimas (2005.05.27)

2005 gegužės 24, 15:40

Gegužės 27 d., penktadienį, Kaune paminėtas prel. Stanislovo Jokūbauskio 125-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Ta proga Kauno miesto savivaldybės salėje vyko dokumentinio filmo „Neparašytas Judelio dienoraštis" premjera (rež. S. Beržinis). Filmas sukurtas pagal Judelio Beilio prisiminimus, kuriuose plačiai pasakojamą apie tai, kaip prel. St. Jokūbauskis padėjo išgelbėti per dvi dešimtis vaikų iš Vilijampolės žydų geto. Už tai jam 1999 metais suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

18 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišių liturgijai už prel. St. Jokūbauskį vadovavo arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius. Po pamaldų pagerbimo ceremonija vyko prie prel. S. Jokūbauskio kapo arkikatedros šventoriuje. Vėliau minėjimas pratęstas kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio buto svetainėje. Čia prisiminimais apie prelatą dalijosi jo žemietis kunigas salezietis Krizantas Juknevičius, priminęs, kad šiemet sukanka lygiai 100 metų kai būsimasis prelatas buvo įšventintas į kunigus. Apie St. Jokūbauskį kaip nepaprastai išmintingą, inteligentišką bei dvasingą gimnazijos kapelioną kalbėjo ponas Saulius Lukėnas ir kiti buvę „Aušros“ gimnazijos auklėtiniai. Šiuo metu Chaifoje (Izraelyje) gyvenantis Judelis Beilis dalijosi kaip visada karštais prisiminimais apie tuos tylius, bet tiesiog stebuklingus prelato žygdarbius, gelbėjant žydų vaikus. Arkiv. S. Tamkevičius kalbėjo apie prelatui St. Jokūbauskiui tekusią labai sunkią tarnystę vadovauti Kauno arkivyskupijai ypatingai sudėtingais II pasaulinio karo pabaigos bei pokario metais. Dabartinio Kauno arkivyskupo metropolito teigimu, St. Jokūbauskis buvęs iš tiesų puikus kunigas, sielovadininkas, pedagogas, tačiau Viešpats uždėjo jam labai sunkią naštą“. Ganytojas prisiminė turbūt patį sunkiausiąjį prelatui epizodą, kuomet jis verčiamas okupantų valdžios paskelbė laišką, kuriuo kvietė partizanus nutraukti ginkluotą pasipriešinimą. Arkivyskupo teigimu, šiam kompromisui prelatas leidosi tikėdamasis išvengti dar sunkesnių tikinčiųjų persekiojimų... Tačiau, kaip vėliau įsitikino – to žiauriajai sovietų valdžiai nepakako. Dėl šio laiško prelatas vėliau labai sielojosi ir atgailavo, o 1947 metais staiga ir neaiškiomis aplinkybėmis mirė.

Vakaro metu žydų geto dainas dainavo Violeta Rakauskaitė.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel.: (37) 409025, (687) 85387, el. paštas: info@kn.lcn.lt