Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Mokslo metų pradžia KKS ir KTF (2005.09.01)

2005 rugsėjo 01, 23:11

Rugsėjo 1 d., švenčiant naujuosius mokslo metus, Kauno arkikatedroje bazilikoje vyko iškilminga Eucharistijos liturgija, kuriai vadovavo arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, taip pat esantis Katalikų Teologijos fakulteto (KTF) Vytauto Didžiojo universitete Didysis kancleris. Homiliją pasakė Kauno arkivyskupo augziliaras bei arkivyskupijos generalvikaras vyskupas doc. dr. Jonas Ivanauskas (visą tekstą žr. žemiau). Šv. Mišias taip pat koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Preikšas bei per dvi dešimtis kunigų, daugiausia – KTF ir Kauno kunigų seminarijos (KKS) vadovai bei dėstytojai. Pamaldose gausiai dalyvavo ir VDU vadovybė, studentai bei seminaristai.

Mokslo metus Katalikų teologijos fakultete pradėjo kiek daugiau nei trys šimtai studentų. Kunigų seminarijoje naujuosius mokslo bei dvasinio ugdymo metus pradėjo aštuonios dešimtys seminaristų. Parengiamajame KKS kurse Jono Pauliaus II namuose Šiluvoje pašaukimo tyrimo metus pradėjo dvylika kandidatų. Beje, nuo šių mokslo metų į Kauną atvyksta studijuoti ir Vilkaviškio vyskupijos klierikai. Taip pat nuo šių metų sugrįžta prie ankstesnės praktikos KKS – seminaristai visas paskaitas klausys nebe VDU auditorijose, bet pačioje seminarijoje. Taip nuspręsta dėl universiteto paskaitų grafiko ir seminarijos gyvenimui būtino ritmo skirtumų.

Vyskupas doc. dr. Jonas Ivanausko homilija

Jūsų Magnificencija Universiteto Rektoriau,

Gerbiami dėstytojai, universiteto darbuotojai, mieli studentai.

Šiandien pradedame naujuosius mokslo metus. Atėjome čia, į Dievo namus nes suvokiame senos universitetų, taip pat ir Vytauto Didžiojo Universiteto, tradicijos turinį ir jo prasmę. Tai pat atėjome kaip Dievą tikintys ar jo ieškantys žmonės, aiškiai suvokdami mūsų pačių gyvenimo prasmės svarbą.

Žvelgdami į istoriją matome, jog mokslas, žmogaus prigimtyje įrašyta Kūrėjo galia, labai pasitarnavo kuriant civilizaciją ir kultūrą, kuriant žmogiškesnį ir teisingesnį pasaulį. Tai liudija ne tik iki mūsų dienų išlikę civilizacijos ir kultūros paminklai, bet ir gili prieš daugelį šimtmečių gyvenusių žmonių patirtis ir išmintis. Tai liudija rezultatai, leidžiantys šiandienos visuomenes kurti remiantis laisvės, demokratijos, pagarbos žmogui, principais.

Istorijos patirtis rodo, kokią svarbią reikšmę žmogui, žmonių tarpusavio santykiams, visuomenės raidai turėjo ir tebe turi religija ir moralė.

Šiandien, sparčiai besivystantis mokslas ir įvairios modernios technologijos sudaro galimybes žmogui apvaldyti pasaulį, palengvinti žmogaus gyvenimą. Tačiau žmogaus prigimtis, blogio pažeista, visais laikais buvo ir lieka atvira įvairiomis formomis besireiškiančiai mirties kultūrai, kuri tuos pačius gėriui kurti skirtus pasiekimus gali panaudoti blogam. Šalia neįtikėtinų pasiekimų, XXI amžiuje dalis žmonijos nebeturi vertų žmogaus gyvenimo sąlygų, patiria prievartą ir socialinį išnaudojimą; dalis žmonių badauja, didelis kūdikių ir vaikų mirtingumas. Taip vadinamose aukšto išsivystymo lygio šalyse žmogų pavergia darbo ir gyvenimo tempai, nuolatinis skubėjimas ir stresas. Plėtodamas ekonomiką ir vystydamas įvairias ūkio šakas, žmogus negali beatodairiškai siekti vien pelno ir naudos. Tai suformuoja materialistinę vartotojišką pasaulėžiūrą, kurios pasėkoje žmogus savo gyvenimo tikslą apriboja tik šia žemiška tikrove, įpranta į kitą žmogų, gyvybę, meilę, šeimą, moralę žvelgti tokiu pačiu vartotojišku požiūriu.

Žmogui reikia Dievo, To kuris sukūrė pasaulį su laikų kaita ir daiktų įvairove, To Dievo, kuris sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą. 

Universitetas savo prigimtimi išreiškia mokslų pilnatvę ir visumą. Dar daugiau. Nuo pat ankstyviausių ištakų, mokykla, universitetas siekė puoselėti ir išreikšti žmogaus ir visuomenės harmoniją. Mūsų dienomis, tiksliųjų, gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų universitetinė harmonija gali ir turi pasitarnauti žmonijai, statančiai Europos ir viso pasaulio žmonių namus.

Amen.