Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Apie Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Šilinės) atlaidus Šiluvoje (2005.09.8-15)

2005 rugsėjo 16, 12:00

Rugsėjo 8–15 d. Šiluvoje vyko Švč. Mergelės Marijos Gimimo didieji atlaidai, dar vadinami Šiline. Lietuvos žmonėms melsta krikščioniškojo ir pilietinio sąmoningumo – tokia buvo pagrindinė šių metų atlaidų oktavos maldų intencija. Atlaidų išvakarėse, paskutinįjį rugpjūčio sekmadienį, tradiciškai į Šiluvą ėjo piligrimų procesijos. Kaip įprasta, maldininkų eisenai iš Tytuvėnų vadovavo vyskupas Eugenijus Bartulis, nuo Raseinių pusės – arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ši eisenų į Šiluvą diena tradiciškai skiriama padėkai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Vidurdienį bazilikoje aukotose šv. Mišiose per du tūkstančius abiejų procesijų piligrimų drauge meldėsi už tremtinius bei visus kentėjusius už laisvę. Liturgijai vadovavęs bei homiliją pasakęs arkiv. S. Tamkevičius maldininkams pranešė apie pradedamą pasirengimą po kelių metų švęsiamiems reikšmingiems jubiliejamas:  2007 m. sukaks 550 m. nuo pirmosios Šiluvos bažnyčios pastatymo, o 2008 metais iškilmingai minėsime Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 m. jubiliejų.

Tądien bei kasdien per visą atlaidų savaitę arkiv. S. Tamkevičius piligrimams skelbė, kad pasitinktant jubiliejų numatoma ne tik atlikti didelius bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios restauracijos darbus, bei įgyvendinti dar prieškario sumanymą – sujungti šias Šiluvos šventoves vientisa aikšte, kuriuoje numatoma įrengti Rožinio slėpinių koplytėles. Tačiau pasak ganytojo, “svarbiausia - ne tik mūrinės bažnyčios atnaujinimas, bet mūsų širdžių šventovių atgaivinimas <...> Be to rengimasis didžiajam Šiluvos jubiliejui pasitarnaus ne tik Dievo Motinos garbės iškėlimui, bet ypač padės įsisąmoninti, ką Lietuva ir vietinė mūsų Bažnyčia yra gavusi per Šiluvoje apsireiškusios Švč. Mergelės Marijos rankas”.

Arkivyskupo S. Tamkevičiaus teigimu Šiluvos Dievo Motinos globa mūsų kraštui labiausiai išryškėja pačiais sunkiausiais istorijos laikotarpiais. Nors nuo XV a. vidurio Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė traukdavusi daugybę žmonių net iš tolimiausių apylinkių, tačiau jau XVI a. Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje atėjo sunkūs laikai, nes iš Prūsijos per ano meto įtakingus žmones atkeliavęs karingas protestantizmas siekė sunaikinti katalikiškas šaknis, taip pat ir pagarbą Dievo Sūnaus Motinai Marijai. Šiandien tarp broliškų krikščionių bažnyčių vyksta  draugiškas dialogas, bet anuomet nebuvo tarpusavio supratimo - XVI a. viduryje Šiluvoje net nugriauta tikinčiųjų gausiai lankoma bažnyčia, o katalikų tikėjimas žmonių širdyse pamažu geso. Tačiau 1608 metais apsireiškusi Švč. Mergelė ne tik Šiluvos piemenėliams priminė, kad šioje vietoje per amžius buvo garbinamas jos Sūnus. Po šio įvykio katalikų tikėjimas Lietuvoje vėl atgijo.

Carinės Rusijos priespaudos metai Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje ypač sunkūs. Siekta žmones demoralizuoti ir supravoslavinti: drausta net maldaknyges spausdinti lietuviškomis raidėmis, o katalikų tėvų vaikai mokyklose privalėjo mokytis pagarbos carui ir stačiatikybės. Caro valdžios pusėje buvo jėga, o Bažnyčios pusėje - silpni, bemoksliai žmonės. Per Šilinių atlaidus į dangų kilo šių žmonių maldos, o knygnešiai aprūpindavo maldininkus ne tik iš Prūsijos atvežtomis maldaknygėmis, bet ir lietuviška literatūra. Šiluva tapo vieta, kur buvo gyvas ne tik tikėjimas ir pagarba Dievo Motinai, bet ir pasipriešinimo carinei politikai nuotaikos. Arkiv. S. Tamkevičius pabrėžė: “Laimėjo ne jėga, bet dvasia: galinga caro imperija subyrėjo, o Lietuva 1918 m. tapo laisva ir nepriklausoma”.

Per penkiasdešimt metų trukusį sovietmetį prieš Bažnyčią buvo kovojama dar aršiau, nes pastaroji trukdė okupantų kėslams žmones paversti klusniais totalitarinio rėžimo sraigteliais. Sovietų valdžia ypač didelį dėmesį skyrė maldininkų labiausiai lankomoms vietoms: sunaikintos Vilniaus Kalvarijos, Kryžių kalnas prie Šiaulių, o Šiluvoje siekta visais būdais apriboti maldininkų srautą. “Buvo laikas, - priminė arkivyskupas, - kai Šiluvoje valdžia leisdavo aukoti Mišias tik anksti rytą, o kunigams kaimyninių parapijų nevalia būdavo net išpažinčių klausyti. Nepaisant visokiausių draudimų ir varžymų, žmonės vyko į Šiluvą pavieniui ir organizuotai bei meldė laisvės Lietuvai. Ne kur kitur, bet čia, Šiluvoje, šviesios atminties kardinolas Vincentas Sladkevičius paaukojo Švč. Mergelės Marijos globai į laisvę kylančią Lietuvą, o po kelerių metų iš Tėvynės išvažiavo paskutiniai sovietų tankai ir atvyko Šv. Tėvas Jonas Paulius II.

“Taigi Šiluva drauge su Lietuva atgimė tris kartus, - baigdamas sakė arkiv. S. Tamkevčius ir čia pat pastebėjo, - tačiau ir dabartis kelia labai didelį rūpestį, nes mūsų Tėvynėje vyksta reiškiniai, ne mažiau baisūs už Naująjį Orleaną nusiaubusį Katrinos uraganą <...> Po uragano atstatyti miestus yra lengviau, nei pakeisti aplinkui mus vykstančius procesus. Naujasis Orleanas bus išvalytas nuo dumblo, bus atstatyti sugriauti namai, bet kas išgydys mūsų tautiečių dvasią? Ganytojo teigimu, tikintiesiems yra aišku, kad reikalingos ne tik mūsų pastangos, bet ir dangaus pagalba. Todėl jis kvietė pakvietė maldininkus ir šiandienės mūsų Tėvynės Lietuvos globą patikėti Švč. Mergelei Marijai, Dievo Sūnaus ir mūsų visų Motinai.

Šių metų Šiluvos atlaidų oktavos dienos, kaip ir kasmet, buvo skiriamos įvairioms visuomenės grupėms: melstasi už kariuomenę bei kovotojus už laisvę, policijos, teisėtvarkos darbuotojus bei nuteistuosius, už vaikus, jaunimą ir šeimas, už kunigus, vienuolius bei pašaukimų į Dievui pašvęstąjį gyvenimą, o taip pat už politikus, valdininkus, žiniasklaidininkus, darbininkus, ūkininkus, verslininkus, medicinos darbuotojus, ligonius neįgaliuosius. Beje, Šeimoms skirtos dienos vakaro pamaldos pirmąsyk vyks už vienišus asmenis.

Pilną atlaidų programą, kiekvienos dienos pagrindinės Eucharistijos liturgijos homiliją, kurią kaip įprasta sakydavo įvairių Lietuvos vyskupijų vyskupai, galima rasti internete: www.siluva.lt. Šioje, atlaidų išvakarėse naujai sukurtoje svetainėje, taip pat galima rasti išsamią istoriją bei informaciją apie Šiluvos šventovę. “Marijos radijas” kasdien iš Šiluvos tiesiogiai transliavo liturginę katechezę (vedamą kun. Artūro Kazlausko) ir pagrindines šv. Mišias, o taip pat vakarines pamaldas iš bazilikos. Sekmadienio, rugsėjo 11 d., pagrindines atlaidų pamaldas tiesiogiai transliavo Lietuvos televizija. liturginė katechezė, kasdien prieš vakarines pamaldas iš Apsireiškimo koplyčios į baziliką eidavo procesija, kurios metu būdavo meldžiamasi rožinio malda; kiekvieną vakarą bazilikoje vykdavo Švč. Sakramento adoracija, o naktį iš penktadienio į šeštadienį Švenčiausiasis buvo adoruojamas visą naktį. Vakare Šiluvos bazilikoje vyko vidinio išgydymo pamaldos (joms vadovavo kun. Kęstutis Rugevičius).

Apibendrinant šių metų Šilinės atlaidus Šiluvos klebonas Erastas Murauskas pastebėjo, kad su kiekvienais metais maldininkų čia, regis, ne mažėja, o gausėja, priešingai pesimistams, maniusiems, kad atlaidai – tai jau atgyvenusi, praeities tradicija. Antai vienos iš įsimintiniausių atlaidų akimirkos buvusios jaunimui skirtos programos metu, penktadienio vakarą bei visas šeštadienis: daug kam ilgam įstrigo naktinė beveik tūkstantinės jaunimo minios procesija su Švč. Sakramentu aplink Šiluvą, koncertas, kuriame drauge su jaunimu tikro „repo“ ritmu prabilo ir tik ką įšventintas diakonas! O kur dar didesnis nei tūkstančio jaunųjų piligrimų būrys atvykusių į Šiluvą sekmadienio popietę iš Kryžių kalno po trijų dienų žygio pėsčiomis, vadovaujamo vyskupo Eugenijaus Bartulio. Gi sekmadienį, šeimoms skirtą dieną, pagrindinėse Mišiose, kurioms vadovavo Kardinolas Audrys Juozas Bačkis (homiliją skaitykite: http://vilnius.lcn.lt/ganytojai/arkivyskupas/homilijos/h20050911/), o drauge su juo koncelebravo beveik visi Lietuvos vyskupai, sausakimšoje aikštėje prieš baziliką dalyvavo ir didžiulis būrys vaikų – su savo tėveliais, ar mokytojais, nes tądien kaip įprasta jiems buvo parengta speciali programa. 

Šiluvos zakristijono Sauliaus Kazakausko skaičiavimu kiekvienais metais per Šilinės atlaidų savaitę išdalijama keliais tūkstančiais komunikatų vis daugiau ir daugiau: antai prieš kelis metus – per 33 tūkst., praėjusiais metais apie 36 tūkst., o šiais metais arti keturiasdešimties tūkstančių. Žinant, kad nemaža dalis lietuvių piligrimų vis dar neina komunijos, galima manyti, kad atlaiduose apsilankė kelis kartus daugiau maldininkų. O jeigu dar pridėtume klaususius Marijos radijo transliacijas bei sekmadienį per nacionalinę televiziją transliuotas pagrindines pamaldas stebėjusiuosius (vien pastarųjų būta apie 5 nuošimčius, arba – daugiau nei bet kurio kito TV kanalo tuo metu surinkta auditorija!), turbūt galėtume teigti, kad į Šiluvą kūnu ir/ar širdimi pagarbinti Dievą ir padėkoti Jo Motinai Marijai, atvyko jeigu ir ne visa Lietuva, tai bent pusė jos! O kadangi kasdien Šiluvoje maldininkai meldėsi ne tik už įvairių socialinių bei profesinių grupių žmones, bet ir už tuos, kurie neatvyksta į atlaidus, tai galime drąsiai teigti, kad Šiluvoje išmelstos malonės palietė kiekvieną Lietuvos žmogų!

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba,

tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt