Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Kauno kurijoje vyko susitikimas su Sergejumi Kovaliovu (2005.12.14)

2005 gruodžio 19, 19:26

Gruodžio 14 d. Kauno arkivyskupijos kurijoje žymus žmogaus teisių gynėjas iš Rusijos Sergejus Kovaliovas susitiko su dvasininkais, pašvęstojo gyvenimo nariais, bažnytinių organizacijų atstovais bei miesto visuomene. Pagal tai, koks didelis kauniečių būrys susirinko į susitikimą su šiuo rusų mokslininku, buvusios SSSR disidentu, ir koks atviras vyko pokalbis, galima spręsti apie laisvo žodžio ir  kovos už idealizmą aktualumą ir dvasinių moralinių vertybių ilgesį.

„Lietuvos bičiulis“, – pristatydamas S. Kovaliovą sakė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, iškeldamas jo asmeninį indėlį kovojant už tiesą ir laisvą žodį 7–8 dešimtmetyje, kai buvo brukama „brandaus socializmo” ideologija. Nors S. Kovaliovo viešnagėmis Lietuvoje buvo paminėtos 30-osios jo arešto ir teismo Vilniuje metinės, pirmoji pažintis su šiuo žmogumi užsimezgė 1971 m., kai Petras Plumpa į Maskvą nuvežė kelių tūkstančių Lietuvos žmonių pasirašytą memorandumą dėl kunigų ir vyskupų persekiojimo. Taip katalikų protesto dokumentas pasiekė ne tik aukščiausius sovietų valdžios pareigūnus, bet ir Vakarų pasaulį. Tuo metu Maskvoje ėjęs pogrindinis disidentų leidinys „Einamųjų įvykių kronika“ supažindindavo ir su Lietuvos katalikų pogrindžio veikla. 1972 m. padėjus leisti LKB kroniką, iškilo uždavinys, kaip pogrindžio leidiniui pasiekti Vakarus? „Dėmesys vėl nukrypo į Maskvą, – pasakojo arkivyskupas S. Tamkevičius. –Atnaujinome ryšį su Sergejumi Kovaliovu ir susitarėme, kad jam nuvešime naują Kronikos numerį. O čia maskviškiai Lietuvos draugai padėdavo persiųsti į Vakarus. Mes iš Kovaliovo ir kitų jo bendraminčių mokėmės drąsos, gilaus principingumo, asmeninės atsakomybės. Mes tiesiog žavėjomės disidentais, kurie labai gerbė įvairių tautų žmonių religinius įsitikinimus, gynė tautines mažumas, visiems sovietinio režimo skriaudžiamiems žmonėms stengėsi įvairiais būdais padėti“.

1975 m. gruodžio mėnesį Vilniuje įvyko Sergejaus Kovaliovo teismas, jo byla šiandien saugoma Lietuvos genocido centre. Susitikime dalyvavusi šio centro atstovė Birutė Bukauskaitė papasakojo, kokia tomis dienomis buvo žmonių spūstis prie teismo durų. Nors Maskva, siekdama kuo mažesnio Vakarų dėmesio, teismą surengė toliau nuo akių, jo užmačios neišsipildė. Iš Maskvos atvyko gausus būrys S. Kovaliovo bendraminčių, tarp jų buvo ir Nobelio premijos laureatas akademikas Andrejus Sacharovas, kiti žymūs demokratinio sąjūdžio dalyviai. Daugelis disidentų buvo mokslininkai, gyvenę pagal moralinės tiesos imperatyvą, tai vedė į konfliktą su oficialiąja valdžia, daugeliui teko atsisveikinti su moksline karjera. Pasak B. Bukauskaitės, tarp tokių asmenų ryškiai išsiskiria S. Kovaliovas. Pirmaisiais Sovietų Sąjungos žlugimo ir  visuomenės demokratėjimo metais jis buvo Dūmos deputatas, pirmasis viešai atsiprašęs lietuvių tautos už patirtas režimo skriaudas.

„Man visada malonu viešėti Lietuvoje“, – sakė Sergejus Kovaliovas, susitikimo metu akcentavęs lietuvių katalikų pasipriešinimo veiklos reikšmę bendram žmonijos demokratėjimui. LKB kronika, S. Kovaliovo manymu, palyginti su Maskvoje leista „Einamųjų įvykių kronika“ buvo organiškesnė, nes persunkta religinio mąstymo: daryk, ką reikia, nelaukdamas, kas bus. Tokia katalikų laikysena jam, agnosticizmo atstovui, imponuodavo labiau nei racionalistinis, rezultato siekiantis mąstymas. „Mes buvome idealistai, siekiantys ne realios valdžios, o stichiškai besipriešinantys „realiai“ politikai“, – sakė S. Kovaliovas, paaiškinęs savo poziciją realios politikos atžvilgiu. Nors sovietinis režimas žlugo, tačiau ir dabar Rusijoje ir Lietuvoje tebeegzistuoja moralumo nepaisanti reali politika, kur nevengiama nutylėjimo, melo, vartotojiškų santykių, savanaudiškumo. Vien dėl to disidentinis judėjimas negali užgesti ar nueiti praeitin. Kalbėdamas apie dabartinės Rusijos politinę visuomeninę padėtį S. Kovaliovas atkreipė dėmesį, jog draudžiant veikti visuomeninėms organizacijoms ryškėja totalitarizmo tendencijos, pamažu grįžta buvęs sovietinis režimas, deja, pasak jo, dėl moralinių vertybių ir idealų stokos galintis būti rafinuotesnis už buvusį. Aptardamas ir analizuodamas šiuos dabarties reiškinius svečias akcentavo politikų, kaip brandžių ir aukštus moralinius kriterijus turinčių asmenybių stoką, taip pat KGB veiklos sinkretiškumą. Žymaus Rusijos žmogaus teisių gynėjo teigimu, dėl šios priežasties beveik visose šio regiono šalyse juntamas didelis idealizmo ir kovos už laisvą žodį ilgesys.

Sergejus Kovaliovas ir jo žmona Liusė sulaukė nemažai klausimų, į kuriuos atsakė išsamiai ir nuoširdžiai. Baigdamas susitikimą, arkivyskupas S. Tamkevičius už pagalbą Lietuvos Katalikų Bažnyčiai jos persekiojimo metu, laisvės idealų puoselėjimą ir paliudytą ištikimybę tikėjimui S. Kovaliovą apdovanojo Šiluvos Dievo Motinos medaliu. Ganytojas taip pat palinkėjo svečiui gausios Viešpaties palaimos ir Dievo globos gyvenime bei darbuose.