Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Didysis VELYKŲ TRIDIENIS Kauno arkikatedroje (2006.04.13-16)

2006 balandžio 17, 16:11

Kartu su visuotine Bažnyčia artėjant į liturginių metų viršūnę – Didįjį Velykų tridienį, Didžiojo ketvirtadienio rytmetį per devyniasdešimt Kauno arkivyskupijoje tarnaujančių kunigų rinkosi į arkikatedrą baziliką švęsti Krizmos Mišių kartu su savo ganytoju. Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, drauge koncelebravo vyskupas augziliaras dr. Jonas Ivanauskas, vyskupas emeritas Juozas Preikšas, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, arkikatedros administratorius kun. Evaldas Vitulskis. Šv. Mišių metu dvasininkai atnaujino kunigystės pažadus, taip pat buvo pašventinti aliejai.

Arkivysk. S.Tamkevičius per pamokslą priminė Kristaus įsteigtos kunigystės prasmę – „vaduoti žmones iš blogio pančių ir teikti galimybę naudotis Dievo gailestingumu”. Tačiau, pasak ganytojo, melo tėvas Šėtonas nuolat gundo žmones atmesti Bažnyčią, kunigus, ir jam dažnai sekasi, nes dabarties žmogus linkęs nepripažinti autoritetų; jam nepriimtina aukos sąvoka. „Viešpats žinojo, kad kunigų bus visokių, tačiau vis tiek atidavė Bažnyčią į silpnų žmonių rankas, nes tik jis vienas yra Gelbėtojas”, – sakė arkivyskupas, pabrėžęs nelengvus Bažnyčiai šiandienos iššūkius: kunigui nelengva dirbti merdėjančiame Lietuvos kaime; nelengva ir mieste, kur Bažnyčia neretai laikoma tarsi akcine bendrove ir ieškoma būdų, kaip lengviau priimti sakramentus, nesigilinant į jų dvasinę prasmę; naujausias iššūkis – šeimos pamatų griovimas pasitelkus ES lėšas per įvairias sąjungas bei lygas. Pasak arkivyskupo, šių iššūkių dvasininkams akivaizdoje lengva pasmerkti klystantį, ir retas pagalvoja, jog malda ir supratimu galima padėti kunigams tinkamai atlikti savo pareigas, išbūti „kunigystės aukštumoje” pinigus ir pramogas vertinančioje visuomenėje. Užbaigdamas arkivyskupas padėkojo broliams kunigams už ištikimą tarnavimą Dievo tautai; padėkojo ir tikintiesiems, kurie palaiko, supranta kunigus ir už juos meldžiasi.

Didžiojo ketvirtadienio vakarą gausiai dalyvaujant tikintiesiems arkikatedroje bazilikoje švęstos Viešpaties vakarienės šv. Mišios, kurias aukojo vysk. dr. J. Ivanauskas. Pamokslo pradžioje vysk. J. Ivanauskas ypač pasidžiaugė jaunaisiais pamaldų dalyviais, atsiliepiančiais į Kristaus meilę. Ganytojas priminė, jog Paskutinės vakarienės metu Jėzus paliko meilės įsakymą, o vėliau parodė meilę iki galo atiduodamas savo kūną ir kraują už kiekvieno žmogaus gyvenimą. „Nuplovęs savo mokiniams kojas ir šiandien Jėzus pasilenkia prie kiekvieno iš mūsų ir plauna žaizdotas mūsų gyvenimo kojas. Jei žmogus priima Evangeliją, jis priima Jėzų, jo meilę, nuo kurios žmogaus širdis – ir labiausiai pavargusi, akmeninė ar nemylima – sušyla”, – sakė ganytojas. „Į ką žmogus šiandien galėtų atsiremti?”– klausė ganytojas. „Nei ekonomika, nei finansai, nei politika, tik Dievu visais laikais rėmėsi išmintingas žmogus. Įsteigdamas Eucharistiją, Jėzus pasilieka mūsų tarpe, kad būtume Dievo vaikais”, – baigė savo homiliją vysk. J. Ivanauskas.

Didžiojo penktadienio vakarą ketvirtus metus iš eilės Kaune surengta Kryžiaus kelio eisena miesto gatvėmis. Ji prasidėjo nuo Šv. arkang. Mykolo (Įgulos) bažnyčios, tęsėsi Laisvės alėja bei Vilniaus gatve ir baigėsi arkikatedroje bazilikoje. Procesijai vadovavo ir kryžių nešė arkivysk. S. Tamkevičius, atvykęs po Viešpaties kančios vakaro pamaldų arkikatedroje. Maldingą procesiją ėjo tūkstantinė tikinčiųjų miesto gyventojų, tarp kurių šaltą vakarą dalyvavo ypač daug jaunimo bei vaikų, minia. Kryžiaus kelio stočių maldas ir mąstymus skaitė bei giedojo Kauno parapijų kunigai ir tikintieji. Procesijos dalyviai, nešini degančiomis žvakelėmis, aktyviai – malda ir giesmėmis – prisidėjo apmąstant Kristaus kančios kelią. Procesijos pabaigoje arkivysk. S.Tamkevičius šventojo kryžiaus relikvija palaimino jos dalyvius, padėkojo už gausų dalyvavimą ir nuoširdžią atgailos už savo miesto ir visos šalies žmonių kaltes maldą.

Didijį šeštadienį Kauno arkikatedroje bazilikoje iškilmingai 20 valandą prasidėjusia Velykų nakties vigilija švęstas Viešpaties prisikėlimas. Liturgijai vadovavo arkivysk. S. Tamkevičius, drauge koncelebravo vysk. dr. J. Ivanauskas, prel. V. S. Vaičiūnas. Keturių dalių Velyknakčio liturgiją tikintiesiems aiškino kun. Adolfas Grušas.

Vysk. J. Ivanauskas savo homilijoje nuoširdžiai pasidalijo džiūgiausia krikščionims žinia ir sakė: „Šią naktį džiūgaujame tikruoju džiaugsmu prisiliesdami prie giliausios mūsų egzistencinės tikrovės – esame pašaukti nesibaigiančiai bendrystei su Dievu”. Ganytojas kvietė Kristaus prisikėlimo slėpinio šviesoje apmąstyti girdėtus Senojo Testamento pasakojimus apie amžiną žmogaus norą prilygti Dievui kaip visų žmonijos nelaimių šaltinį, ragino kaip Nojui dirbdintis tikėjimo laivą, kad nenuskęstume nuodėmių tvane ir su tvirtu tikėjimu pereitume savo raudonąsias jūras, nesutriktume kaip Babelės statytojai šiuolaikinėje vertybių sumaištyje. Pasak ganytojo, Naujojo Testamento paskelbta Kristaus pergalė – tai aiški nuoroda žmogui, kaip jis turi gyventi religinę sąmonę prarandančiame ir vis labiau sumaterialėjančiame pasaulyje. „Prisikėlęs Kristus teapsigyvena mumyse, kad vestų mus į Gailestingojo Tėvo namus, kad liudytume pasauliui visa pikta nugalintį Dievo veikimą, nes mes nebe sau gyvename, ′bet tam, kuris <…> numirė ir buvo prikeltas,′” – taip savo žodį baigė ganytojas.

Krikšto liturgijos metu keturi katechumenai tapo krikščionių bendruomenės nariais; paskui ir visi pamaldų dalyviai atnaujino savo Krikšto pažadus. Velyknakčio pamaldos baigtos iškilmingu ganytojų palaiminimu tikintiesiems.

Velykų sekmadienio rytmetį nešant miestui džiaugsmingą Prisikėlimo žinią pamaldos arkikatedroje prasidėjo tradicine eucharistine procesija. Šv. Mišių liturgijai vadovavęs arkivysk. S.Tamkevičius homilijos metu nuoširdžiai pasveikino itin gausiai dalyvavusius tikinčiuosius su brangiausia liturginių metų švente ir sakė, jog Kristus ir šiandien, panašiai kaip anuomet įveikė mirtį, lengvai gali nuritinti mus slegiančius akmenis, bet tam reikia mūsų asmeninio prisikėlimo. Paminėjęs didžiausius mūsų dienų skaudulius – šeimos griovimą, moralės nepaisančią politiką, nesąžiningą verslą, kvietė atsakingai kurti dabartį, drąsiai tarti melui „ne” ir pradėti gyventi žmogų išlaisvinančioje tiesoje. Arkivyskupas ragino visus „likti prisikėlusiais savo dvasia ir išsaugoti viltį”. „Prisikėlęs Kristus tenuramina širdis, tesustiprina kiekvieną Jūsų gerą žodį ir darbą” , – linkėjo ganytojas. Visą arkiv. S. Tamkevičiaus Velykinio sveikinimo tekstą skaitykite http://kaunas.lcn.lt/naujienos/,406.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt