Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Vyskupo dr. J. Ivanausko paskaita apie atgailą (2006.04.25)

2006 balandžio 28, 18:05

Balandžio 25 d. katalikiškų institucijų darbuotojai, sielovados bendradarbiai turėjo galimybę klausytis vyskupo augziliaro doc. dr. Jono Ivanausko paskaitos apie Atgailos sakramentą tęsinio. Per gavėnios susitikimą aptarus teologinę susitaikymo prasmę, tądien daugiau dėmesio skirta praktiniams šio sakramento šventimo aspektams. Išsamiai ir vaizdžiai ganytojas aiškino penitento veiksmus rengiantis ir atliekant išpažintį, aptarė šio sakramento teikiamus vaisius, padedančius sekti Kristų ir siekti krikščioniškojo tobulumo, bei šiandienos problemas jį švenčiant.

Pasak ganytojo, visus atgailos žingsnius turi lydėti nuoširdus žmogaus noras susitaikyti su Dievu, kitais bei pasiryžimas nebenusidėti. Jis atkreipė dėmesį, jog šiuolaikinių žmonių išpažintims trūksta pasirengimo, kuris anaiptol nereiškia buhalteriškai suskaičiuoti savo nuodėmes, ir paragino naudotis Bažnyčios siūlomu sąžinės patikrinimo klausimynu pagal naująsias „Atgailos apeigas”. „Autentiškai atgailai svarbu teisingai suvokti nuodėmę kaip sukilimą, prieštaravimą Dievo valiai ir tvarkai, kito kelio pasirinkimą. Nuodėmė – tai ne impulsas, staigi reakcija, bet sąmoningai ir laisva valia pasirenkamas blogis”, – sakė ganytojas. Gilindamas gailesčio sampratą, ypač pabrėžė, jog gailėtis – tai apgailestauti, kad žmogus įžeidė mylintį Dievą, davusį jam gyvenimą, skyrusį talentus ir visą savo meilę; gailėtis reiškia ir pasiryžti daugiau nebenusidėti, t.y. keisti savo gyvenimą. Be šio pasiryžimo nuodėmių atleidimas nesuteikiamas, kad ir kaip Bažnyčia būtų kaltinama atsilikimu, žmogaus ir šiuolaikinio gyvenimo nesupratimu. Uoliuosius katalikus ganytojas drąsino savo pastabomis apie gerą išpažintį ir tada, kai žmogus ne viską tuo metu prisimena, ką nors ne taip supranta, turi fiziologinių ar psichologinių problemų, tačiau nuoširdžiai išpažįsta ir gailisi dėl padaryto blogio.

Ganytojas taip pat kalbėjo apie šiuolaikines religinio gyvenimo deformacijas, nekrikščionišką savo gyvenimo traktavimą, kurie keičia ir Atgailos sakramento supratimą. Atgailą gali apsunkinti pernelyg didelis savo intelekto, valios bei jausmų sureikšminimas, kurie užkerta kelią nuolankumui, Dievo valios pripažinimui bei tikriesiems Atgailos sakramento vaisiams – ne egzaltuotų jausmų antplūdžiui, bet atgautai ramybei ir suvokimui, jog didžiausia dovana yra pats Dievas, ryšys su juo, o ne tai, ką jis gali duoti. Ganytojas įspėjo apie du netinkamus kraštutinumus švenčiant Atgailos sakramentą – ypatingą savęs sureikšminimą arba sumenkinimą, kurie abu iš tiesų slepia didžiulę puikybę. „Tikras nuolankumas yra tiesa apie save: taip, Viešpatie, aš nusidėjau, gailiuosi, žadu taisytis ir džiaugiuosi, kad esu su tavimi”, – sakė vysk. J. Ivanauskas, puikybę nekart savo paskaitoje minėjęs kaip didžiausią atgailos kliūtį.

Susitikimo pabaigoje atsakęs į gausius susirinkusiųjų klausimus apie sąžinę, nuodėmes, atsakomybę už kitų daromą blogį, vysk. J. Ivanauskas pažadėjo šia aktualia krikščionims tema surengti dar vieną susitikimą.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt