Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Baigtas paskaitų ciklas apie atgailą sielovados bendradarbiams (2006.05.11)

2006 gegužės 11, 16:03

Kauno arkivyskupijos katalikiškų institucijų darbuotojai, sielovados bendradarbiai, savanoriai gegužės 11 d. popietę Jaunimo centro salėje klausėsi vyskupo augziliaro doc. dr. Jono Ivanausko paskaitos, kuria užbaigtas per gavėnią pradėtas susitikimų ciklas apie Atgailos sakramentą. Ganytojas šįkart aptarė klaidas, trukdančias šiuolaikiniam žmogui tinkamai švęsti susitaikymą su Dievu, savo artimu ir savimi bei patirti kuo gausesnių šio sakramento teikiamų malonių.

Paskaitos kontekstą sudarė vysk. J.Ivanausko komentarai apie postmoderniosios visuomenės požiūrį į nuodėmę ir blogį. Pasak ganytojo, sekuliarioji mąstysena daro didžiulį poveikį šiuolaikinio žmogaus blogio sampratai; blogio sąvoka netenka religinio matmens, nes ji nebesiejama su nuodėme. Nusikaltimas, žala, skriauda suprantami kaip blogis, padarytas kitam, nesvarstant, jog nuodėmė pirmiausiai reiškia sutraukytą ryšį su Dievu. Ganytojas pabrėžė, kaip svarbu šiandien ugdyti jaunimo sampratą apie egzistuojančią blogio ir gėrio ribą, kurią masinės informacijos priemonės ir visas sekuliarusis pasaulis nuolat naikina, skatindami skeptišką požiūrį į nuodėmę („nedarau nieko blogo“) ir nenorą ją pripažinti. Pateikęs Vakarų Europos, Amerikos visuomenės gyvenimo pavyzdžių, ganytojas pasidžiaugė, jog „religinė savimonė Lietuvoje dar nėra prarasta“, tačiau ji patiria panašių, Vakarų pasaulyje jau įsigalėjusių išbandymų: nesitenkinimą tradicine religija ir iš čia kylantį religinį sinkretizmą, efekto Rytų religijose ieškojimus, atspindinčius postmoderniosios epochos žmogaus dvasinę savijautą – baimę ir nusivylimą, fragmentiškai suvokiamą tikrojo tikslo stokojantį savo gyvenimą. Tuomet, pasak ganytojo, „natūralu, kad griebiamasi šiaudo, blaškomasi“.

Vysk. J. Ivanauskas išsamiai aptarė būdingas šiuolaikines mąstymo tendencijas, trukdančias patirti Atgailos sakramento vaisių. Šiuo požiūriu jis išskyrė puikybę, nes žmogui, „pilnam savęs“, sunku pripažinti savo klaidas. Neretai tinkamai švęsti susitaikymą su Dievu trukdo gailesčio stoka, dėl kurio atgaila netampa atsivertimu ir paskata pakeisti savo mąstymo bei gyvenimo kryptį; eklektinis požiūris, jog „pats galiu susitaikyti su Dievu“, atmetant susitaikymą per Bažnyčią ir su ja. Ganytojas atkreipė dėmesį, jog psichoterapinis poveikis, kurio žmonės neretai tikisi iš išpažinties, nėra jos esmė. Taip pat svarbu rūpintis, kad tiek išpažintis, tiek kitokia dvasinė praktika neapsiribotų emociniu lygmeniu, dėmesiu Dievui tik susiklosčius tam tikroms tiek itin palankioms, tiek nepalankioms aplinkybėms. Remdamasis Evangelijos pavyzdžiais ganytojas paakino nebijoti išsakyti nuodėmklausiui savo nuodėmių: Naujajame Testamente nerastume aprašytos žmonių baimės prisiartinti prie Jėzaus; atvirkščiai – ir didžiausi nusidėjėliai patirdavo jo trauką. Ganytojas ragino drąsinti tuos, kurie ilgą laiką nebuvo išpažinties, nes „širdyje kilęs jos poreikis – tai Dievo malonės ženklas, todėl jos atidėlioti nereikėtų“.

Susitikimo dalyviai taip pat gilino sunkios ir lengvos nuodėmės sampratą, išpažinties pataisymo galimybes ir reikalingumą, pasirengimą viso gyvenimo nuodėmių išpažinimui. Atsakydamas į susitikimo dalyvių klausimus, vysk. J. Ivanauskas išsamiai aptarė ne santuokoje gyvenančių porų moralinę bei psichologinę situaciją. Ganytojas ragino visus kuo deramiau švęsti atgailą, susitelkiant ne vien į tai, kas jau buvo, bet ir į tai, kaip toliau jos dėka, patyrę Dievo gailestingumo malonę, „projektuosime savo gyvenimą“.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt