Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Susitikimas su “Naujojo židinio–Aidų” redaktoriais (2002 11 29)

2002 gruodžio 03, 15:22
Lapkričio 29 d. kardinolo V. Sladkevičiaus memorialiniame bute-muziejuje vyko susitikimas su “Naujojo židinio–Aidų” redaktoriais Vytautu Ališausku, Sauliumi Drazdausku ir Nerijumi Šepečiu. Susitikime svarstyta apie kataliko inteligento vaidmenį šiandienos visuomenėje. Renginį vedusi muziejaus vedėja Irena Petraitienė pristatė susitikimo dalyvius, tarp jų arkivyskupą Sigitą Tamkevičių.

Svarstymus pradėjęs “Aidų” leidyklos direktorius filosofas Vytautas Ališauskas pirmiausia priminė, jog visi trys kviestieji susitikimo dalyviai yra kilę iš Kauno. Pasak jo, pats “Naujojo židinio” žurnalas buvo įkurtas ir leidžiamas kauniečių: tai būdinga pastarųjų dešimtmečių “injekcija” sostinei. Šia įžanga prelegentas norėjo pailiustruoti žymius pastarųjų metų pokyčius, turėjusius įtakos ir inteligento statuso visuomenėje pasikeitimui. V. Ališauskas kvietė naujai apmąstyti pačią inteligentų kaip visuomeninės sąvoką, sugretindamas ją su Vakarų vartosenoje dažnesne “diplomuoto profesionalo” samprata. “Naujojo židinio–Aidų” vyriausiasis redaktorius Saulius Drazdauskas bandė apibrėžti kataliko inteligento tapatybę, pabrėždamas gebėjimą analizuoti tikrovę, kuri yra neretai gana priešiška. Jis suformulavo leidžiamo žurnalo tikslą – kurti gyvenimo erdvę, kurioje galima skaityti ir tikėti tuo, ką skaitai, ar bent sąžiningai svarstyti apie reiškinius. Istorikas dr. Nerijus Šepetys priminė, kad ne tik mūsų dienomis, bet, pavyzdžiui, tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo lengva principingai laikytis katalikiškųjų principų. Jis taip pat kalbėjo apie prisitaikymą prie šio laiko sąlygų, ieškant finansavimo kultūriniams projektams pagal projektines paraiškas.

Į pokalbį-diskusiją įsitraukė vis daugiau dalyvių. Svarstyta apie katalikiškosios inteligentijos politinę raišką, diskutuota, ar mūsų šalyje krikščionybė nugrūsta į visuomeninio gyvenimo paribį, savotišką “getą”. Kun. Romualdas Dulskis priminė, jog popiežius Jonas Paulius II, paskirdamas šventąjį Tomą Morą politikų globėju, sykiu parodė, kad krikščionys kviečiami darbuotis toje srityje. Teisininkas ir teologas Vygantas Malinauskas kalbėjo apie palyginti nereikšmingą katalikiškosios inteligentijos vietą visuomenėje, pavyzdžiui, akademiniuose sluoksniuose. Pasak jo, kartais krikščionys tiesiog stokoja pasitikėjimo ir veržlumo. Kun. Robertas Pukenis dalijosi visuomenės nuomonės formavimo galimybėmis per internetą. Darius Chmieliauskas pateikė lenkų katalikų šv. Vaitiekaus forumo iniciatyvą, padedančią Europos integracijai. Kalbėtojai taip pat dalijosi pastebėjimais apie žiniasklaidos peršamą Bažnyčios, dvasininkijos ir katalikų viešosios raiškos įvaizdį. Iš to įvaizdžio atrodo, kad Bažnyčiai tenka atsakomybė dėl visų blogybių, tikimasi, kad ji pasirūpins socialinės rizikos grupės žmonėmis. Pasaulietinė žiniasklaida ypač rūpinasi katalikų dvasininkų morale, o kitose gyvenimo srityse visai nepaiso dorovės normų.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sakė, kad katalikams inteligentams trūksta drąsos: jie dar tebesijaučia “įvaryti į kampą”. Pasak arkivyskupo, įveikus tą nedrąsą pasirodytų, jog jų yra visai nemažas būrys. Arkivyskupas S. Tamkevičius taip pat įspėjo: “katalikas inteligentas neturi būti piktas”. Pasak jo, tokie krikščionys gali tik atgrasyti kitus. Jis priminė šv. Tomą Morą kaip principingumo pavyzdį. Arkivyskupas taip pat kvietė padiskutuoti apie katalikų inteligentų nuostatas laukiant prezidento rinkimų.