Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Konferencija “Maironis, jo epocha ir sąsajos su šiandiena” (2002 11 14)

2002 lapkričio 15, 14:07
Lapkričio 14 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejus surengė konferenciją “Maironis, jo epocha ir sąsajos su šiandiena”, skirtą kunigo ir poeto J. Mačiulio-Maironio gimimo 140-osioms metinėms paminėti. Konferencijoje pranešimus skaitė literatūros mokslininkai, menotyrininkai, muziejininkai, muzikai, dvasininkai, moksleiviai.

Muziejaus direktorė A. Ruseckaitė apžvelgė Maironio mirties ir gimimo jubiliejams skirtas programas apgailestaudama, kad spaudos žvilgsnis deramai nenukrypo į šį didį žmogų, poetą, kultūrininką, dvasininką, savo gyvenimą paskyrusį Dievui ir Tėvynei bei jaunų kunigų ugdymui.

Kauno kunigų seminarijos klierikas J. Žiniauskas, dalydamasis įžvalgomis apie Maironį – Viešpaties siųstą naujų laikų apaštalą Lietuvai, pažymėjo, kad šiandien Maironio vardas, kaip ir visų didžiųjų, jau tapęs dvasiniu matmeniu. Pasak prelegento, susimąstant apie Maironio talentą maitinusias šaknis prieinama prie išvados, jog Lietuvos istorijoje po Krikšto didžiulį vaidmenį vaidino dvasinių įvairių konfesijų dvasininkai – katalikai, protestantai, unitai, ortodoksai. Gilinantis į Maironio kūrybą negalima ignoruoti jo kunigystės, kuri buvo jo dvasinės veiklos versmė, kūrybą maitinęs šaltinis, Viešpaties pašaukimo vykdymas. Būdamas romantizmo epochos kūdikis, Lietuvą ir save priimdamas kaip Dievo kūrinius, Maironis – kunigas ir poetas – atsiliepė į Dievo šauksmą kelti ir kurti Lietuvą, kuri jam buvo žemiškoji ir dangiškoji tėvynė, jo kūrybos siekinys ir tikslas.

Prof. habil. dr. V. Daujotytė apibūdino Maironį kaip svarbių gyvenimo momentų reiškėją ir apgailestavo, kad nykstant dvasinėms vertybėms pasitraukia ir Maironio poezijos pakilumas. Maironio kūrybą ir asmenybės bruožus įvairiais aspektais nagrinėjo ir kiti konferencijos dalyviai.