Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Prelato St. Jokūbausko paminėjimas Kaune (2002 12 16)

2002 gruodžio 21, 17:04
Gruodžio 16 d. Kaune prie prelato Stanislovo Jokūbauskio kapo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino atminimo lentą, kurioje primenama, kad “1999 m. Jeruzalėje prel. St. Jokūbauskiui suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas”, už Antrojo pasaulinio karo metais iš Vilijampolės žydų geto išgelbėtus 22 vaikus.

Prelatas Stanislovas Jokūbauskis (1880-1947) 1944 m., būdamas Kauno arkivyskupijos valdytojas bei Kunigų seminarijos vicerektorius, drauge su Judeliu Beilesu, dabar gyvenančiu Haifoje (Izraelyje), tuomet buvusiu Kauno žydų geto kaliniu, iš mirties gelbėjo žydų vaikus. Tada dar paauglys, vadintas tiesiog Judke, papirkdavęs vokiečių sargybinius, esą užsiiminėjęs mėsos kontrabanda, o iš tiesų maišuose ant kupros iš geto per Vilijampolės tiltą išnešdavo vaikus, gi prel. St. Jokūbauskis toliau pasirūpindavo juos saugiai paslėpti.

2001 m. J. Beilesas ir prel. St. Jokūbauskis Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus apdovanoti žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žygdarbį, atliktą nacių okupacijos metais. 2002 m. pradžioje “Baltų lankų” leidykla, Švietimo kaitos fondui ir Izraelio ambasadai parėmus, išleido J. Beileso prisiminimų knygą “Judkė”.

Po neilgos ceremonijos arkikatedros bazilikos šventoriuje šaltą gruodžio popietę, gana gausiai susirinkusieji buvo pakviesti į šalia esantį Kauno arkivyskupijos muziejų. Čia kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio buto svetainėje vyko prel. St. Jokūbauskiui atminti skirtas vakaras, surengtas bendromis kurijos, miesto savivaldybės bei Sugiharos fondo pastangomis. Paminėjime be arkiv. S. Tamkevičiaus, Kauno kunigų seminarijos vadovybės ir gausaus klierikų bei dvasininkų būrio, dalyvavo ir tiesioginis tų įvykių dalyvis Judelis Beilesas, taip pat dalyvavo LR ministras pirmininkas A. M. Brazauskas, Kauno miesto meras G. D. Ašmys, nemažai žydų bendruomenės bei miesto inteligentijos ir Sugiharos fondo atstovų. Vakarą vedė miesto ceremonmeistereis, deputato klubo vadovas bei šv. Kazimiero draugijos riteris Kęstutis Ignatavičius ir kardinolo V. Sladkevičiaus buto-muziejaus vedėja Irena Petraitienė.

Susitikimo pradžioje žodį taręs arkiv. S. Tamkevičius labai aukštai įvertino šviesaus atminimo prelato St. Jokūbauskio ir J. Beileso žygdarbį. Ganytojas dėkojo jiems, pastebėdamas, jog prelatas nebuvo vienintelis tokio pasiaukojimo pavyzdys. Jis taip pat labai pasidžiaugė, kad skirtingų tautybių bei tikėjimų žmonės savo geros valios bendra veikla, ypač nukreipta silpnųjų pagalbai (o žydai, pasak arkivyskupo, tuomet buvę neabejotinai silpniausieji mūsų broliai ir sesės), ir tai gali padėti labiau pažinti vieniems kitus bei tirpdyti visas mus skiriančias užtvaras.

Vakaro dalyvius pasveikinę LR ministras pirmininkas A. M. Brazauskas bei Kauno miesto meras G. D. Ašmys išreiškė gilią pagarbą prelatui ir nuoširdžią padėką ponui J. Beilesui. Jie taip pat pastebėjo bei pasidžiaugė tiek Lietuvos valstybės, tiek ir Kauno savivaldybės gerais santykiais su žydų bendruomene, nors ir apgailestavo, kad ji nuolat mažėja. Abu kalbėjusieji atkreipė dėmesį ir į tai, kokia simboliška ir kaip tinkama tokiam susitikimui ši svetainė – kardinolo V. Sladkevičiaus, kurio ganytojiškas moto buvęs “padaryk mane gerumo ženklu”.

Toliau vakaro metu kalbėjęs Kauno kunigų seminarijos profesorius mons. Pranciškus Tamulevčius pasidalijo šiltais prisiminimais iš susitikimų su pačiu prel. St. Jokūbauskiu. Irena Petraitienė perskaitė ką tik iš prel. St Jokūbauskio sūnėno Edvardo, gyvenančio JAV, gautą laišką. Nuoširdų džiaugsmą tuo, kas vyko tąvakar ir apskritai – dėl pasikeitimų Katalikų Bažnyčioje po Vatikano II Susirinkimo bei popiežiaus Jono Pauliaus II gestų, išreiškė dr. Irena Veisaitė, sakydama, jog ši diena jai – lyg viso gyvenimo sapnų išsipildymas. Kun. dr. Arvydas P. Žygas pasidalijęs savo, kaip išeivijos lietuvių “gete” užaugusiojo gyvenimo bei santykių su žydais patirtimi, pabandė teologiniu žvilgsniu pažvelgti į tas niekaip nesuvokiamas holokausto, tautų bei kultūrų tragedijas. Vakaro nuotaikai labai tiko ir antropologės dr. Marijos Krupovec jidiš kalba atlikta daina apie geto žydų berniuką, bei dvi giesmės – viena hebrajiška Šabo, o antroji – visame pasaulyje gerai žinomą krikščionišką giesmę “Dieve arčiau tavęs”, kurią visi vakaro dalyviai giedojo drauge. Pabaigoje labai emocingai bei nuoširdžiai kalbėjęs Judelis Beilesas dar kartą prisiminė keletą epizodų iš tų neužmirštamų įvykių ir teigė tiek anuometiniuose, tiek ir visai nesenuose savo gyvenimo įvykiuose įžvelgiąs antgamtinės jėgos palaimingą įsikišimą. Todėl jis išreiškė pageidavimą, kad prelato šventumas būtų oficialiai pripažintas. J. Beilesas džiaugėsi ir dėkojo vakaro rengėjams bei visiems dalyviams, prisipažindamas, jog šiandien jis jaučiasi atlikęs savo gyvenime viską, tačiau vis dar norintis "kuo garsiau skelbti visam pasauliui – kokie geri žmonės yra lietuviai".

Atminimo vakaro pabaigoje arkivyskupas S. Tamkevičius pakvietė visus norinčius į arkikatedrą baziliką bendrai maldai už prel. St. Jokūbauskį. Šventovėje ganytojas tikintiesiems trumpai papasakojo prelato istoriją ir pristatė pamaldose drauge dalyvavusį Judelį Beilesą, kurį šv. Mišių dalyviai sutiko plojimais. Pamokslo metu arkivyskupas keletą kartų pabrėžė, kad šis baisių karo meto pasiaukojantis žygdarbis šiandiena mus ragina savo gyvenime taip pat vienytis ir aukotis silpniausiųjų tarnystei, nepaisant tautybės ar tikėjimo skirtumų.