Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Rekolekcijų savaitgalis Šiluvoje Kauno aukštųjų mokyklų darbuotojams (2007.03.25)

2007 kovo 30, 09:41

Paskutinį kovo savaitgalį, 24–25 d., akademinės sielovados grupė antrą kartą Kauno aukštųjų mokyklų dėstytojus ir darbuotojus pakvietė į rekolekcijas Šiluvoje. Organizatorių nuostabai norą dalyvauti jose išreiškė beveik pusšimtis žmonių, tačiau dėl transporto ir apgyvendinimo vietų stokos Šiluvos Jono Pauliaus II namuose rekolekcijose dalyvavo daugiau kaip trisdešimt Kauno medicinos universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto dėstytojų ir darbuotojų, kurie suskubo užsiregistruoti pirmieji. Rekolekcijų savaitgaliui tema „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ vadovavo Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. Severinas Armin Holocher OFM.

Susipažindami dalyviai išsakė savo mintis, kodėl jie atvyko į šias rekolekcijas. Atvykusieji į Šiluvą siekė sustiprinti ar iš naujo atrasti santykį su Dievu, pabendrauti su bendraminčiais ir pasiruošti artėjančioms Velykų šventėms. Programoje buvo trys mąstymai: „Keliauti su Kristumi“, „Tiesa gyventi“, „Gyventi prieš mirti ir po...“, taip pat Sutaikinimo pamaldos, šv. Mišių šventimas ir rekolekcijų aptarimas.

Tema „Keliauti su Kristumi“ buvo apmąstyta ne tik teoriškai: dalyviams buvo pasiūlyta tikra daugiau nei valandą trukusi kelionė poromis. Išklausę brolio kun. Severino įvadinių minčių apie kelią, susirinkusieji gavo Luko evangelijos ištrauką apie Emauso kelią (Lk 24, 13–35) ir pasirinko paveiksliuko dalį, pagal kurią turėjo susirasti sau porą kelionei. Kelionė driekėsi per Šiluvos miestelį, laukus, mišką, o jos „finišas“ buvo Švč. M. Marijos apsireiškimo koplyčia. Joje dalyviai kartu meldėsi ir giedojo. Mąstymą „Tiesa gyventi“ brolis kun. Severinas grindė filosofijos ir teologijos žiniomis, atkreipdamas dėmesį, kad tiesa atsiskleidžia trejopame santykyje – santykyje su Dievu, savimi ir kitais. Šie trys santykiai žmoguje nėra atskirti vienas nuo kito, bet persipynę tarpusavyje. Todėl, jeigu „šlubuoja” vienas, tai ir kiti santykiai yra pažeisti. Prelegentas ragino ieškoti šių santykių tikrumo, pateikdamas labai paprastus, bet tikslius pavyzdžius.

Vakare vykusių Sutaikinimo pamaldų skaitiniai susirinkusiųjų žvilgsnius ir mintis kreipė į Dievo įsakymus, kurie nėra bausmė, bet jo meilės patvirtinimas. Tai nelengva suprasti, nes įsakymai formuluojami liepiamąja nuosaka: neturėk, negeisk... Kad laikytumeis įsakymų, reikalinga tik viena sąlyga – meilė. Per Sutaikinimo pamaldas trys kunigai buvo pasiruošę padėti rekolekcijų dalyviams susitaikyti su Dievu, o koplyčioje žvakių šviesoje tuo metu aidėjo Taizé giesmės.

Sekmadienį buvo dalyvaujama Šiluvos parapijos jaunimo šv. Mišiose, kurias aukojo brolis kun. Severinas. Per homiliją jis ragino kiekvieną atsakyti sau, kas jo gyvenime yra svarbiausia, ir patikrinti savo atsakymą klausiant savęs: kam skiriu savo laiką? Po šv. Mišių savaitgalio visi galėjo pasidžiaugti saulėtu oru ir pasirinkti, kam paskirti savo laiko valandėlę. Paskui vėl visi susibūrė trečiajam mąstymui apie žmogaus gyvenimo slėpiningumą.

Paskutiniąją drauge buvimo valandą dalyviai aptarė Šiluvoje praleistą savaitgalį ir džiaugėsi, jog rekolekcijos buvo „trumpas, bet labai prasmingas laikas“. Ypač visiems daug įspūdžių paliko Emauso kelias. Buvo ir tokių, kurie Šiluvoje lankėsi pirmą kartą. Kauno aukštųjų mokyklų dėstytojai ir darbuotojai dėkojo organizatoriams, džiaugėsi ir negailėjo jiems šiltų pagyrimo žodžių. Viena dėstytoja padovanojo pagalbininkėms žvakučių sakydama: „Gražu, nors verk...“  

išvykdami aukštųjų mokyklų darbuotojai pasidalijo savo įspūdžiais ir paliudijo savo išgyvenimus: „Puiku, gera, gražu! Man tai buvo poilsis ir atgaiva. Labai gera pabūti šilumą spinduliuojančių žmonių būryje – priartėti prie Dievo Karalystės čia, žemėje. Smagu atradus kolegių katalikių, iki šiolei šito nežinojau! Brolio kun. Severino pasakymas: „Aš tik įrankis Dievo rankose” paskatino susimąstyti, kad įrankis yra toks pat svarbus, kaip ir meistras. Puikus meistras darbą puikiai atlikti gali tik turėdamas puikius įrankius. Pagarba geriems įrankiams! Buvo malonu susipažinti su broliu kun. Severinu – gyvu pavyzdžiu, kad dvasingas žmogus gali būti kartu ir linksmas pokštininkas. Bet reikia kažkaip kalbėti ir apie kitą pusę – apie tamsiąją dalį, apie „sielos naktį”. Apie tai mažiau girdžiu, nors tai labai reikalinga, nes nuolat susiduriame ir su savo, ir su kitų tamsiąja puse. Manau, kad tikėjimas pamirštant tamsiąją pusę būtų saldus ir atitrūkęs nuo tikrovės“ (KMU dėstytoja); „ Į rekolekcijas važiavau pirmą kartą, nežinodama, ko galima tikėtis. Jau nuo pat pradžių jautėsi visus vienijanti šventiška nuotaika. Organizatoriai puikiai paruošė renginį, kruopščiai apgalvojo įvairias detales. Važiavau siekdama atsitraukti nuo darbų rutinos ir rūpesčių, o labiausiai norėjau mintimis priartėti prie Dievo. Dideli įspūdį paliko „Kelias". Džiaugiuosi galimybe pasimelsti bažnyčioje ir Marijos apsireiškimo koplytėlėje, pasivaikščioti gamtoje. Dar kartą dėkoju organizatoriams ir besimeldusiems, jog renginys įvyktų“ (VDU darbuotoja).

Svetlana Adler, KMU Kardiologijos klinikos administratorė