Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Šventosios Teresėlės relikvijos pasitiktos Kaune (2007 06 23)

2007 birželio 23, 11:38

Birželio 23 d. Kaune pasitiktos šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresės relikvijos. Nuo birželio 20 d. arkivyskupijoje keliaujantis relikvijorius su šventosios palaikais buvo džiugiai sutiktas Raseinių, Jurbarko miestų gyventojų (išsamiau žr. http://kaunas.lcn.lt/naujienos/,712), dvi paras prie jų vyko maldos budėjimas Paštuvos Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolyne. Šeštadienio rytmetį relikvijos lankėsi Raudondvario bažnyčioje (1938 m. Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės titulą bažnyčiai suteikė ją konsekravęs arkivysk. Juozapas Skvireckas), o po pietų jos pasiekė Kaune veikiantį Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionatą. Teresėlė, pati patyrusi nemažai kančios savo trumpame gyvenime, aplankė ligos ir negalios paliestų jaunų žmonių ir jų globėjų bendruomenę ir čia išliejo dvasinės paguodos.

17 val. šv. Teresėlės relikvijos iškilmingai ir džiaugsmingai sutiktos Rotušės aikštėje Kauno senamiestyje; kaip tik ir pavakario saulė tą valandą užliejo šviesa lig tol apniukusią dieną, visą aikštę ir laukiančiųjų veidus. Dar prieš atvykimą išsirikiavo didžiulė ir ypač jaunatviška procesija. Į aikštę įspūdingo ilgio ąžuolo lapų vainiką atsinešė gausus būrys įvairaus amžiaus vaikų ir jaunuolių, kurie šeštadienį buvo susirinkę į kasmet švenčiamą arkivyskupijos ministrantų šventę. Procesijoje dalyvavo arkivyskupijos ganytojai – arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, vyskupas augziliaras Jonas Ivanauskas, taip pat Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, arkivyskupijos dvasininkai bei vienuolinių kongregacijų nariai. Mėlynąjį automobilį, per mėnesį apkeliavusį daugybę Lietuvos vietų, su šventosios relikvijomis mojuodami rankomis (daugelyje jų buvo rožės) pasitiko ir gausus miesto tikinčiųjų būrys, čia stabtelėję miesto svečiai bei praeiviai, lankantys senamiestį. Meilės misionierės relikvijoms vos pasiekus aikštę nuskambėjo pučiamųjų instrumentais atliktas giesmės „Aš jums siųsiu rožių lietų” (žodžiai šv. Teresėlės, muzika Vitos Liaudanskaitės) motyvas, ne vienam jau gerai pažįstamas besirengiant šiam neeiliniam dvasinio gyvenimo įvykiui. Atvykusios relikvijos aikštėje pagerbtos trumpa malda, o vaikai savo  balseliais atskleidė improvizuotą Teresėlės istoriją.

Ta pačia arkikatedros choro giedama giesme ir procesija (ji, suprantama, neapsėjo be barstomų rožių žiedlapių, primenančių šventosios pažadą siųsti jos užtarimu žemei liejamas Viešpaties malones) šv. Teresėlės relikvijos, nešamos kunigų seminarijos auklėtinių, iš Rotušės aikštės palydėtos į arkikatedrą baziliką. Čia ant ant specialaus paaukštinimo pastatytas relikvijorius iškart pilte apipiltas rožių žiedais. Pati arkikatedra ta proga buvo papuošta šv. Teresėlės atvaizdais bei pastatomais stendais, keliaujančiais kartu su relikvijomis: prie gausiai nuotraukomis iliustruotų pasakojimų apie Teresėlės gyvenimą, jos šventumo liudijimus nuolat buriavosi šventovės lankytojai, atėję pagerbti relikvijų ir atnaujinti savo tikėjimo.

Netrukus arkikatedroje buvo aukojamos šv. Mišios už geradarius, kurie tiesiogiai ar aukomis padėjo surengti relikvijų kelionę. Eucharistijos liturgijai vadovavo arkivysk. S. Tamkevičius, vėliau pasakęs ir homiliją. Trumpai primindamas šventosios biografijos faktus, ganytojas atkreipė dėmesį, kokiu nelengvu – netekčių, skausmo, ligos – keliu Viešpats vedė Teresę artyn prie savęs. Uždarame karmelio vienuolyne, pasak ganytojo, užaugo galingi jos dvasios sparnai, subrendo meilė Dievui ir žmonėms. Arkivyskupas pavadino šventąją viena iš tų Jėzaus pakviestų mažutėlių, kurie išties nieko neturėjo, kaip tik kūdikišką pasitikėjimą Dievu. Šiuo savo savo varganumu, siekdama būti maža ir nuolanki, nuolat prašydama Dievą būti jos stiprybe, jos turtu, anot ganytojo, ji tobulai perėmė Evangelijos dvasią. Arkivyskupas taip pat atkreipė dėmesį, jog uždarame vienuolyne šv. Teresėlė liko atviros dvasios: ji užsidarė „ne tam, kad pamirštų pasaulį, bet kad jam neštų Dievo meilę“ ir kvietė visus, prisiliečiant prie relikvijų, „praplėsti savo širdis, kad jose tilptų visas pasaulis“.

Per švenčiamą Eucharistijos liturgiją daug žmonių priėmė šv. Komuniją: buvo akivaizdu, jog relikvijų apsilankymas daugeliui tapo Jėzaus artumo ženklu. Ir po šv. Mišių nenutrūkstama eisena dar ilgai ėjo prie Jėzaus meilės apštalės relikvijų jų pagerbti. Daugelis pasiliko klausytis iškart po šv. Mišių prasidėjusio t. Marcelino OCD mokymo apie šv. Teresėlės maldą bei jos santykį su bendruomene.

Budėjimą arkikatedroje per visą naktį rengė arkivyskupijos maldos grupės ir bendruomenės. Giedojo katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys”, katechezes vedė „Ugnies vaikai“, „Jordanas“, Petrašiūnų parapijos jaunimas, pernakt kalbėtas Teresėlės rožinis.

Sekmadienį, švenčiant arkivyskupijos globėjo Šv. Jono Krikštytojo šventę, šv. Mišias arkikatedroje po pietų aukojo arkivyskupijos dvasininkai. Nuo 17 val. prasidėjo šeimų vakaras su Pal. Jurgio Matulaičio parapijos vaikų spektakliuku, filmų apie šventąją ir šeimų maldos budėjimu per naktį.

Pirmadienio rytą šv. Mišiose melstasi už sužeistas šeimas, šeimas, kurios laukiasi kūdikio, taip pat už sužadėtinius ir jaunavedžius.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt