Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

„17 tūkstančių memorandumas“ sugrąžintas Lietuvai (2007. 07. 09)

2007 liepos 10, 17:55 http://kaunas.lcn.lt/naujienos/,724

Liepos 9 d. Kauno miesto rotušėje iškilmingai, dalyvaujant vyskupams, ambasadoriams, miesto ir apskrities vadovams, visuomenei, Kestono (Oksfordas, Didžioji Britanija) instituto įkūrėjas ir prezidentas kanauninkas Michael Bourdeaux (Maiklas Burdo) Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui perdavė „17 tūkstančių memorandumą“. Šis 36 metus minėtame institute saugotas per 17 tūkstančių Lietuvos gyventojų 1971 metais pasirašytas memorandumas, Vakarų pasauliui atskleidęs tikrąją Lietuvos Katalikų Bažnyčios padėtį ir reikalavęs iš sovietų valdžios tikėjimo laisvės, sugrįžo į Lietuvą. Brangus istorinis dokumentas bus saugomas Kauno arkivyskupijos archyve, o kai kuriomis progomis eksponuojamas Kauno miesto muziejuje.

Perdavimo ceremoniją pradėdamas ir pristatydamas garbingus šio istorinio įvykio vykdytojus bei liudininkus Rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius pabrėžė, koks reikšmingas Lietuvos laisvės kovų istorijai buvo perduodamas dokumentas, kai sovietmečiu Bažnyčiai buvo iškilusi tylaus susidorojimo grėsmė.

Pranešimą apie tikėjimo suvaržymus bei represijas, tikinčiųjų siekį ginti savo teises perskaitė vienas šio memorandumo iniciatorių (tuomet dar kunigas) arkiv. S. Tamkevičius. Priėmimo į seminariją ribojimai, kunigų kalinimas ir persekiojimas pagal KGB planus turėjo nuslopinti laisvės troškimą, tačiau, kaip sakė arkivyskupas, „represijos neatnešė lauktų vaisių, o tik paskatino aktyvesnei kovai už laisvę”. Kai sovietinė propaganda bandė įtikinti Vakarus, kad Sovietų Sąjungoje esanti visiška tikėjimo ir sąžinės laisvė, reikėjo ieškoti būdų, kaip pranešti tiesą pasauliui. Arkivyskupas pabrėžė, jog anuometinėmis pavergtos Lietuvos ir Bažnyčios sąlygomis melui galėjo pasipriešinti tik garsiai sakomas tiesos žodis. „Norėjosi, kad tiesą apie pavergtą Lietuvą ir Bažnyčią girdėtų tiek Kremliaus šeimininkai, tiek laisvojo pasaulio galingieji, anuomet primiršę pavergtųjų tautų bėdas,“– sakė arkivyskupas papasakodamas, kaip spontaniškai, be jokios struktūros 1971 m. pradėti rinkti parašai po memorandumo tesktu per du mėnesius pasiekė 17 tūkst. Savo žodyje arkivyskupas pakvietė nulenkti galvas prieš tuos kuklius, bet drąsius vyrus ir moteris, pavojingais laikais išdrįsusius prisiimti atsakomybę už Bažnyčią ir Lietuvą. Jis taip pat pabrėžė, jog pastangos būtų buvusios bevaisės, jei laisvajame pasaulyje nebūtų atsiradę žmonių, gynusių Lietuvos laisvės bylą. Užbaigdamas arkiv. S. Tamkevičus išsakė gilią pagarbą ir nuoširdų dėkingumą Kestono instituto direktoriui kan. M. Bourdeaux, išsaugojusiam „17 tūkstančių memorandumą“ ir šiandien sugrąžinusiam jį Lietuvai, o pačiu sunkiausiu okupacijos metu gynusiam Lietuvos žmonių teises ir laisvę (visą pranešimą skaityti http://kaunas.lcn.lt/08/arkivtekstai/html/2007_17000memorandumas.html).

Vėliau kalbėjęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas padėkojo visiems katalikams disidentams už gyvosios istorijos dokumentą; ši tautos kova už savo laisvę ir įsitikinimus, pasak miesto vadovo, yra puikus pavyzdys jaunajai kartai.

LR ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vygaudas Ušackas  pasidžiaugė garbe ir džiaugsmu dalyvauti šioje „laisvės, tiesos ir gėrio šventėje”. Perduodamą memorandumą pavadindamas ne tik istoriniu, religiniu, bet ir politiniu dokumentu jis pabrėžė, kokį svarbų vaidmenį jis suvaidino tautos kelyje į nepriklausomybę. Pasak ambasadoriaus, represijų nepabūgę žmonės skleidė laisvės dvasią ir kėlė didžiausią vertybę – laisvai tikėti ir išpažinti savo tikėjimą.

Prieš įteikdamas „17 tūkstančių memorandumą“ kan. M. Bourdeaux, savo gyvenimą sąmoningai paskyręs religijų laisvės suvaržymo tyrinėjimams Sovietų Sąjungoje ir tam įkūręs institutą Kestone, tvirtino, jog ši diena bus įsimintina jo gyvenime. Jaunystėje Maskvoje studijavęs M. Bourdeaux’as visada norėjęs atvykti į Lietuvą, nes buvo girdėjęs apie čia varžomą tikėjimą, bet KGB draudė. Vysk. J. Steponavičiaus kvietimu pirmąkart atvyko 1989 m. atšventinant Vilniaus arkikatedrą. Vėliau lankėsi 2005 m., nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje surengus Kestono insituto eksponatų parodą. M. Bourdeaux papasakojo, kaip netikėtai ir keistomis aplinkybėmis jo rankose atsidūrė „17 tūkstančių memorandumas”. Svarbiausia, jog šis dokumentas buvo net tik išsaugotas: laisvės šauksmą iš Lietuvos pasirūpinta išplatinti informacijos kanalais (BBC, „Laisvoji Europa”); M. Bourdeaux (beje, apdovanoto Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu) pastangomis jis buvo persiųstas ir Jungtinių Tautų Organizacijai. M. Bourdeaux pabrėžė, jau per 1972-ųjų Velykas, Šventasis Tėvas Vatikane meldėsi už persekiojamus krikščionis – „tylos” Bažnyčią (manoma, jog turėta galvoje Lietuva). „Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, šis memorandumas buvo Lietuvos laisvės pagrindas, nes Bažnyčios laisvė buvo visos tautos laisvės dalis,” – taip Lietuvos žmonių pasirašytą memorandumą įvertino M. Bourdeaux ir aidint plojimams įteikė jį arkiv. S. Tamkevičiui.

Perdavimo ceremonijoje kalbėjo ir Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Colin Roberts pasidžiaugdamas tuometiniais savo kolegomis iš britų ambasados Maskvoje; ignoruojant protokolą britų diplomatiniu paštu iš Maskvos perduotas memorandumas tuomet pasiekė minėtąjį institutą Kestone. Pasak kalbėjusiojo, memorandumas ir jo istorija turėtų priminti ypač jaunimui, ką tėvai ir seneliai išgyveno siekdami savo laisvės tikslo. Pasak LR garbės konsulo Jungtinėje Karalystėje Anthony Packer, su memorandumo istorija susijusi istorija – tai istorija apie tautos drąsą ir heroizmą. Pasidalydamas įspūdžiais, kuriuos patyrė prieš trejetą metų Kestono instituto archyvuose vartydamas minėtąjį dokumentą, diplomatas pabrėžė, jog būtent krikščioniški įsitikinimai net ir sunkiausiomis aplinkybėmis leido jaustis žmonėmis, o patį memorandumą pavadino tautos ir Bažnyčios atgimimo reliktu, žmoniškumo išraiška. „Tai laisvės ir dvasingumo dokumentas net tik Europai, bet ir pasauliui,” – sakė A. Packer.

Pabaigoje kalbėjęs Panevėžio vysk. Jonas Kauneckas, vienas iš aktyviai rinkusių parašus po memorandumu, pasidalijo prisiminimais apie jaunatvišką drąsą ir tuo metu galutinai subrendusį savo pasiryžimą tapti kunigu ir dar labiau prisidėti prie šios pasipriešinimo kovos.

Renginį užbaigė Kauno styginių instrumentų kvarteto, vadovaujamo Sauliaus Bartulio, muzikiniai akordai. Arkiv. S. Tamkevičius ir svečias kan. M. Bourdeaux atsakė į žurnalistų klausimus.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt