Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Liturginių metų viršūnę – Didįjį Velykų Tridienį drauge su Visuotine Bažnyčia iškilmingai šventė ir Kauno arkivyskupija. Didžiojo Ketvirtadienio rytą vyko kartą metuose ir tik vyskupijos katedroje celebruojamos Krizmos Mišios, kurių metu konsekruojama šventoji Krizma ir palaiminami aliejai, naudojami sakramentams bei bažnyčių konsekravimui. Šiai liturgijai vadovavo pats arkivyskupas, o drauge su juo dalyvavo per šimtą kunigų, tad galima teigti, jog apie ganytoją susibūrė beveik visi vyskupijos kunigai, taip parodydami esą ištikimi vyskupo bendradarbiai ir liudytojai tiek konsekruojant Krizmą, tiek ir kasdienėje tarnystėje būdami jo pagalbininkai ir patarėjai. Taip pat ir didelis būrys tikinčiųjų dalyvavo šiose šv. Mišiose. Arkiv. S. Tamkevičius pamokslo metu sakė: “Didįjį Ketvirtadienį Bažnyčia mini Eucharistijos ir Kunigystės sakramento įsteigimą, todėl pakviečiau visus Kauno arkivyskupijos kunigus drauge padėkoti Dievui už kunigystės ir Šv. Mišių dovaną ir paprašyti malonės ištikimai atlikti tarnystę, apie kurią kalbėjo dar pranašas Izaijas, o vėliau savo gyvenimu patvirtino Jėzus Kristus. Kunigystės misija, tęsė arkivyskupas, - yra žavi, nes kunigas yra pašauktas nešti gerąją naujieną. Toji naujiena yra žinia apie Dievo meilę žmonėms, kurią Jėzus parodė Paskutinės Vakarienės metu, nuplaudamas mokiniams kojas ir įsteigdamas Eucharistiją, ir kuri ypač suliepsnojo ant kryžiaus, sunaikindama nuodėmę ir pakviesdama visus žmones tapti mylimais Dievo vaikais.” Pamokslo metu ganytojas net keltą kartų nuoširdžiai dėkojo broliams kunigams – pirmiausiai už jų ištikimybę Kristaus suteiktai kunigiškajai tarnystei; t.p. jis dėkojo už kunigų kantrybę tarnaujant žmonėms teikiant sakramentus, pirmiausiai – Susitaikinimo, kurio dėka žmonės gali susitaikyti su Dievu, artimu ir Bažnyčia, o to pasėkoje – gali iš tiesų tapti laisvais ir laimingais žmonėmis; ganytojas dėkojo kunigams už Dievo Žodžio, o ne savosios išminties skelbimą žmonėms, nes tik autentiškas Dievo Žodis skleidžia tikrąją tiesą bei išlaisvina iš nuodėmės; galiausiai arkivyskupas dėkojo kunigams už jų tarnystę vargšams ir silpniausiems mūsų visuomenės nariams, kadangi šiandien labai daug žmonių mūsų šalyje vargsta, o padėti jiems gali tik tas, kuris pats daug myli. Užbaigdamas ganytojas sakė: “Mylimi tikintieji, šiandien noriu paraginti jus padėti kunigams jų misijoje. Nors jie yra pašaukti dideliam darbui, bet jie yra taip pat silpni, kaip ir jūs, jie nekartą kenčia, susidurdami su žmonių abejingumu ir solidarumo stoka, kartais nusivilia kunigiškąja tarnyste, nes tikrai sunku tarnauti, kai ta tarnystė atrodo neneša trokštamų vaisių. Tais atvejais labai reikalinga gerų žmonių moralinė parama, kuri gražiausiai išreiškiama malda už kunigus ir aktyviu prisidėjimu prie parapijos bendruomenės gyvenimo.”

Vakare, gausiai dalyvaujant tikintiesiems, arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas vadovavo Viešpaties vakarienės šv. Mišioms. Homiliją sakęs arkivyskupo generalvikaras kun. J. Ivanauskas iškėlė Eucharistijos, kaip krikščionio dvasinio gyvenimo centro, neprilygstamą vertę, o tuo pačiu – kaip atsidavimo ir dalijimosi įpareigojimą, gautą iš paties Viešpaties ir skirtą kiekvienam bendruomenės nariui, eucharistinės puotos bendrystėje susivienijusiam su Kristumi bei artimu.

Didžiojo Penktadienio vakarą, po Viešpaties kančios pamaldų arkikatedroje, arkivyskupas vadovavo pirmą kartą viso miesto mastu surengtai Kryžiaus kelio procesijai iš Šv. Gertrūdos bažnyčios į arkikatedrą. Kryžių nešė pats ganytojas, o kryžiaus kelio stočių maldas ir mąstymus skaitė bei giedojo visų Kauno parapijų kunigai ir tikintieji. Procesijoje dalyvavo per keletą tūkstančių tikinčiųjų.

Didįjį Šeštadienį 20 val. prasidėjusiai Velyknakčio liturgijai arkikatedroje vadovavo arkiv. S. Tamkevičius, kiekvieną liturgijos dalį išsamiai aiškino kun. A. Grušas. Pamokslo metu ganytojas kalbėjo: “Švęsdami Kristaus prisikėlimą, mes stovime prieš patį didžiausią tikėjimo slėpinį, skelbiantį, jog ne tik Kristus prisikėlė iš mirties, bet ir mes, tikintys Kristų, esame prisikėlimo vaikai, einantys ne į mirtį, bet į gyvenimą.” Ganytojas, priminęs apaštalo Paulius žodžius: Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai Jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse (Rom 8, 11), susirinkusiems pabrėžė, kad Velykos yra šventė tų žmonių, kurie mąsto ne apie mirtį, bet apie gyvenimą. Tai šventė, kviečianti prisikelti kiekvieną žmogų, kuris klydo, galbūt net visiškai prarado viltį, bet, pažinęs prisikėlusįjį iš mirties Kristų, suprato, jog su Juo galima saugiai eiti per gyvenimą ir iš Jo rankų ramiai priimti net praradimus ir kryžius, nes Jėzus neša viltį drąsindamas: Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį! – sakė arkiv. S. Tamkevičius.

Velykų rytą Kauno arkikatedroje pamaldos prasidėjo 8 val. eucharistine procesija. Arkiv. S. Tamkevičius, kreipdamas į itin gausiai susirinkusius tikinčiuosius, sakė: “Ruošėmės, laukėme, pagaliau sulaukėme pačios gražiausios šventės – Velykų. Ne visi žmonės į šią šventę įdeda tą patį turinį. Vieniems Velykos yra margučių, kitiems – pavasario šventė, tačiau dauguma Lietuvos žmonių Velykas švenčia kaip Kristaus pergalės prieš nuodėmę ir mirtį šventę. Šie žmonės yra prisikėlimo vaikai: minėdami Kristaus prisikėlimą jie puoselėja ir asmeninio prisikėlimo viltį.” Sveikindamas visus su didžiausia švente ganytojas tikintiesiems linkėjo: “drauge su Velykomis teateinie į jūsų namus daug džiaugsmo ir vilties. Pats Kristus teapdovanoja jus tikru džiaugsmu ir tepadeda suvokti, jog didžiausia dangaus dovana yra prisikėlusiojo Kristaus draugystė”.