Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Didysis VELYKŲ tridienis Kaune (2008.03.20–23)

2008 kovo 23, 09:42

Kovo 20 d., Didžiojo Ketvirtadienio rytmetį, kai Bažnyčia pradeda Didįjį Velykų tridienį, Kauno arkikatedroje bazilikoje, gausiai dalyvaujant tikintiesiems, buvo aukojamos Krizmos Mišios. Jų švęsti drauge su ganytojais, išreikšdami savo vienybę Kristaus tarnystėje, atvyko beveik visi arkivyskupijos dvasininkai, tarnaujantys 90 parapijų ar kitose Kauno Bažnyčios sielovados srityse. Didįjį Ketvirtadienį, kai minimas Eucharistijos įsteigimas, Krizmos Mišiose dėkota Viešpačiui ir už kunigystės dovaną. Taip pat buvo konsekruojama šventoji Krizma ir palaiminami aliejai. Dvasininkai atnaujino kunigystės pažadus. Liturgiją tikintiesiems aiškino mons. Adolfas Grušas.

Kunigų eisenai prie altoriaus ir pamaldoms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. Vytautas Grigaravičius ir visi kiti dvasininkai. Homilijoje arkiv. S. Tamkevičius, primindamas Paskutinės Vakarienės įvykius, pabrėžė kunigų pašaukimą Kristaus dvasioje tarnauti tikintiesiems, o tikinčiųjų – atsiliepti į savo ganytojų raginimą gyventi Kristaus šviesoje. Arkivyskupas atkreipė dėmesį, kad tarnauti yra pašaukti ir kunigai, ir visi tikintieji, nes netarnaujantis žmogus gundomas viešpatauti. Dėkodamas dvasininkams už nenuilstamą kunigiškų pareigų atlikimą, ganytojas kvietė kunigystę priimti kaip dovaną ir galimybę tarnauti amžių Valdovui, ragino būti geriems Kristaus pagalbininkams ir įrankiams jo rankose. Tikinčiuosius ganytojas ypač kvietė melstis už kunigus, kad jie nepavargtų skelbti Gerąją Naujieną. „Per jus Viešpats išlieja savo malonę Dievo tautai: tebus tai paguoda, kad netuščiai tarnaujam ir vargstam“, – užbaigdamas homiliją broliams kunigams sakė arkivyskupas.

Vakare arkikatedroje bazilikoje iškilmingomis šv. Mišiomis paminėta Paskutinė vakarienė. Pamaldose gausiai dalyvavo tikintieji. Eucharistijos liturgijai vadovavo arkiv. S. Tamkevičius. Koncelebravo vysk. J. Ivanauskas, mons. A. Grušas, Kauno kunigų seminarijos ugdytojas kun. R. Abeni. „Šiandien, Didįjį ketvirtadienį, pradedame švęsti giliausią Dievo meilės ir žmonijos išgelbėjimo paslaptį“, – homilijos pradžioje sakė vysk. J. Ivanauskas, pabrėždamas, jog Paskutinės vakarienės metu žmogaus išgelbėjimo drama pasiekia kulminaciją: Dievas ateina prie žmogaus ir parodo jam savo meilę iki galo. Homilijos klausytojai buvo kviečiami įsimąstyti į Petro paprieštaravimą, kad Mokytojas nuplautų jam kojas, ir paklausti savęs, ar yra pasirengę atverti Dievui savo širdis, leistis jo nuplaunami. Pasak ganytojo, bandymai be Kūrėjo tobulinti pasaulį kilę iš nemeilės, blaškymosi, puikybės, ir tik Dievas išvaduoja žmogų iš šitų beprasmiškų pastangų. Užbaigdamas homiliją vyskupas linkėjo atvirumo Dievui.

Šv. Mišių pabaigoje pagarbintas Švenčiausiasis Sakramentas procesija buvo perneštas į arkikatedros bazilikos koplyčią. Eucharistinį Jėzų tikintieji adoravo jau tyloje: vargonai nutilo iki Velykų vigilijos. Uždengti kryžiai bylojo pasirengimą Jėzaus kančios metui.

Kovo 21-osios – Didžiojo penktadieniovakare arkikatedroje bazilikoje tikintieji gausiai dalyvavo Viešpaties kančios liturgijoje. Keturių dalių apeigoms, kurių centre – Kryžiaus pagerbimas, vadovavęs arkiv. S. Tamkevičius tylomis atėjo prie altoriaus ir parpuolė ant žemės atgailos maldai. Homilijoje arkivyskupas kalbėjo apie Dievo meilę, suspindėjusią Golgotoje, ir pakvietė įsimąstyti į labai iškalbingus nūdienos žmogui Judo, Petro, Piloto, Marijos, lydėjusių Jėzų kančios kelyje, paveikslus. Kalbėdamas apie Judą ganytojas prašė Viešpaties išmokyti žmones riboti savo medžiaginius siekius, kad gyvenimas nevirstų griuvėsiais; pasakodamas apie Petrą ragino nepasitikėti savo tikėjimo stiprumu ir būti atsargiems, kad tamsos kunigaikštis netaptų gyvenime viršesnis už Jėzų; aiškindamas Piloto elgesį ragino, ypač jaunus žmones, nebijoti išpažinti savo tikėjimo, o ištikimybės Kristui – mokytis iš Jėzaus motinos Marijos. „Stovėdami po Viešpaties kryžiumi įsimąstykime į jo meilę ir subrandinkime jam savo atsakymą, ką galėtume pasiryžti padaryti dėl Jėzaus“, – kvietė ganytojas.

Vėliau įvairių miesto parapijų tikintieji rinkosi prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios. Čia 20 val. pradėta Kryžiaus kelio eisena, kuri tęsėsi Laisvės alėja ir Vilniaus gatve iki arkikatedros bazilikos. Kaip ir kasmet (šiemet – nuo 2003 m. – jau šeštąjį kartą) eisenoje dalyvavo daugybė jaunų žmonių, šeimų, netgi su mažiausiais savo nariais, kurie ištvermingai žvarbų vakarą drauge su tėveliais nešė degančias žvakes ir keliavo pėsčiomis pusantros valandos trukusioje procesijoje. Jai vadovavo ir šventąjį Kryžių nešė arkivysk. S. Tamkevičius. Pradėdamas procesiją jis pakvietė, apmąstant Jėzaus Kristaus kančios kelią, melsti atsiteisimo už didžiausias visuomenės blogybes: negimusios gyvybės žudymą, girtuokliavimą ir nevilties skleidimą. Eisenoje dalyvavo vysk. J. Ivanauskas, mieste tarnaujantys dvasininkai. Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai nešė degančius fakelus. Kryžių lydėjo ir pašvęstojo gyvenimo kongregacijų seserys vienuolės.

Stabtelėjus keturiolikoje stočių skaitinius skaitė kun. Kęstutis Kėvalas, mąstymus – Jėzuitų gimnazijos moksleiviai, giedojo ses. Liucija Grybaitė FMA, ses. Celina Galinytė. Jėzaus Kristaus kančia ir mirtis šioje eisenoje buvo pagerbta malda, giesme, susikaupimu ir apmąstyta šių laikų žmogaus akimis: Viešpaties kančios akivaizdoje prisiminti nūdienos žmonių nuopuoliai, atvedę Jėzų – iš begalinės meilės žmogui – į mirtį už mūsų dvasinį prisikėlimą ir galimybę amžinai būti su Dievu. Kryžiaus kelio eisena baigėsi arkikatedroje. Arkivyskupas palaimino jos dalyvius šventojo Kryžiaus relikvija. Nuoširdžiai dėkodamas žmonėms už dalyvavimą pakvietė juos širdies pasiryžimais būti vertus Jėzaus aukos ant kryžiaus.

Vėlų kovo 22 d. vakarą, laikantis senos Bažnyčios tradicijos, arkikatedroje bazilikoje švęsta Velykų vigilija, primenanti Viešpaties prisikėlimo naktį. Pačia iškilmingiausia metų liturgija švęstos Velykų šv. Mišios. Gausiai dalyvavę tikintieji malda ir budėjimu Viešpaties garbei sulaukė džiugiosios krikščioniui Naujienos – Jėzaus Kristaus Prisikėlimo. Keturių dalių – Žiburių, Žodžio, Krikšto ir Eucharistijos šventimo – liturgijai vadovavo arkiv. S. Tamkevičius. Drauge šventė kiti ganytojai – vysk. J. Ivanauskas, prel. V. S. Vaičiūnas OFS, mons. Artūras Jagelavičius, kun. Romualdas Dulskis.

Aptemdytoje arkikatedroje Žiburių liturgija prasidėjo ugnies pašventinimu šventoriuje; tikintieji nuo uždegtos Velykų žvakės, simbolizuojančios Kristų – pasaulio šviesą, užsidegė savo žvakes, su kuriomis daugelis buvo atėję į šias pamaldas. Šventojo Rašto skaitiniai per Žodžio liturgiją nukėlė į išganymo istoriją. Tą vakarą po pertraukos vėl nuskambėjo varpai, o arkikatedros skliautais nuaidėjo vargonai ir himnas „Garbė Dievui aukštybėse“. Susirinkę žmonės iš širdies atkartojo kunigo užgiedotą „Aleliuja“ ir klausėsi džiugiosios Evangelijos žinios: Viešpats prisikėlė!

Sveikindamas pamaldų dalyvius ir dalydamasis su jais Kristaus Prisikėlimo džiaugsmu, savo homilijoje vysk. J. Ivanauskas pavadino jį „mūsų tikėjimo kelionės šaltiniu ir viršūne, pačia giliausia mūsų gyvenimo tikrove“. Tačiau, pasak ganytojo, be kiekvieno žmogaus asmeniško susitikimo su Prisikėlusiuoju neįmanoma būti Kristaus Prisikėlimo dalininkais. Vyskupas kvietė klausti savęs, kaip, kada esame sutikę prisikėlusį Kristų, nes tik tikrasis susitikimas su juo gali atverti visai kitokį buvimą ir būti tikrasis žmogaus prisikėlimas kitokiam gyvenimui – gyvenimui su Dievu. Ganytojas drąsino, kad tikėjimo kelionėje mus lydi daugybė Evangelijos įvykių, kurie liudija, kad susitikimas su Prisikėlusiuoju – Dievo malonės ženklas, patirtis, leidžianti iš naujo suvokti Gerosios Naujienos prasmę. Užbaigdamas homiliją vyskupas linkėjo velykinio džiaugsmo semtis iš Prisikėlusiojo, kvietė atverti savo akis, žmogiškąją patirtį Dievo meilei – galiai, kuri leidžia visą gyvenimą likti su Kristumi.

Velyknakčio vigilijoje pamaldų dalyviai atnaujino savo Krikšto pažadus, o penkioms katechumenėms arkivyskupas suteikė Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus. Daugelis tikinčiųjų, vėliau dalyvavę Eucharistijos šventime, pilnatviškai šventė prisikėlusio Kristaus buvimą čia ir dabar, priimdami šv. Eucharistiją. Liturgijos pabaigoje arkiv. S. Tamkevičius, prieš suteikdamas ganytojiškąjį palaiminimą, pasveikino Velykų proga ir kvietė šventės džiaugsmo pripildyti savo namus. Naujai pakrikštytieji, tąnakt tapę Bažnyčios bendruomenės nariais, ganytojo kvietimu buvo pasveikinti nuoširdžiais plojimais.

Kovo 23 d. Velykų ryto šv. Mišios arkikatedroje prasidėjo Eucharistijos procesija aplink šventovę, skambant varpams, nešant Kristaus Prisikėlimo ženklus ir šią džiugiąją žinią skelbiant visiems geros valios žmonėms. Pamaldose dalyvavo daugybė tikinčiųjų, tąryt ne visi jie tilpo bazilikos viduje.

Su pačia brangiausia metų švente visus nuoširdžiai pasveikino liturgijai vadovavęs arkiv. S. Tamkevičius. Ganytojas džiaugėsi, kad minios žmonių per Velykas rodo nenutrūkusį ryšį su Dievu, tačiau kvietė pamąstyti, ar visi yra pasiryžę teigiamai atsakyti į prisikėlusio Kristaus kvietimą dalyvauti jo pergalės žygyje dėl gyvenimo, kuriamo ant Evangelijos pamatų, gyvenimo be priklausomybių, nevilties ir kitų šiuolaikinių visuomenės piktžaizdžių. „Prisikėlęs Kristus tepadrąsina mus tvirtai stovėti šalia jo. Su Kristumi kurkime naują Lietuvą, kurioje būtų saugu gyventi ir lengva kvėpuoti kiekvienam doram žmogui“, – užbaigdamas kvietė arkivyskupijos ganytojas (arkivyskupijos ganytojų velykinį sveikinimą „Kristaus pergalės žygis“ žr. http://kaunas.lcn.lt/02/arkivyskupas/index.html).

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt