Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Partijų atstovų atsakymai

2008 spalio 06, 16:36 http://kaunas.lcn.lt/naujienos/,961
į katalikus dominančius klausimus, užduotus 2008 m. rugsėjo 30 d. vykusiame susitikime Kaune, Arkivyskupijos konferencijų salėje.

1. Kiek jūsų partijai yra svarbus kultūrinis bei religinis paveldas? Kokius konkrečius valstybės žingsnius matote jį išsaugant?

(Pastaba: visame tekste atsakymų kalba netaisyta)

Birutė Vėsaitė, Lietuvos socialdemokratų partija: Tai labai svarbus klausimas mūsų programoje, padaryta daug žingsnių jį išsaugant. Kaip tik grįžtame iš susitikimo menų kolegijoje, kur kultūrinis paveldas išsaugotas ir paliktas ateities kartoms kaip puikiausias pavyzdys. O kadangi senosios mūsų bažnyčios yra kultūros paveldo dalis, tai, be abejo, tam yra skirtas labai rimtas dėmesys. Ir jei bus mums lemta būti valdžioje, tęsime pradėtus darbus. Jei ratas ilgai tęsis, turėčiau jūsų atsiprašyti, nes mes apie šį susitikimą sužinojome tik ryte  ir turėsime jus palikti (toliau susitikime nebedalyvavo).

Henrichas Bareišis, „Fronto“ partija: Kultūrinis bei religinis paveldas yra mūsų tautos šaknys. Todėl mūsų partijos programa tikrai yra išsaugoti ir puoselėti, ir plėsti tą, ką mes turime. Tiktai esant, turint tą paveldą, šaknis ir puoselėjant galime tikėtis išauklėti jaunąją kartą, kad tikėjimas Lietuvoje neišnyktų.

Andrius Kubilius, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: Trumpai kalbant, kultūrinis ir religinis paveldas, be abejonės, yra labai svarbi tautinės tapatybės išsaugojimo dalis. Mes apie tai daug kalbame savo programoje daug kalbėdami visų pirma apie kultūros politiką, lygiai taip pat skirdami konkrečiai daug dėmesio Bažnyčios, kaip labai svarbios visuomenės institucijos gyvybingumui, ne tik jos paveldo išsaugojimui, matydami didelę užduotį iš tiesų taip sutvarkyti Bažnyčios finansinius reikalus, galbūt perkeliant ir geriausią patirtį iš Europos katalikiškų valstybių, kad Bažnyčia galėtų būti ne tik tam tikra prasme kultūrinio paveldo dalis, bet ir labai aktyvi tikėjimo, kaip svarbiausios mūsų visuomenės gyvenimo dalies, skleidėja, labai svarbi visuomenės bendruomeniško gyvenimo dalis. Šiuo požiūriu irgi savo programoje tam skiriame pakankamai daug dėmesio.

Šarūnas Navickis, Naujoji sąjunga (socialliberalai): Jeigu taip atsitiks, kad būsiu išrinktas, tai partijoje man numatytas vaidmuo kaip tik ir susijęs su kultūra. Pradėsiu nuo to, į ką daug kartų atkreipiau dėmesį skaitydamas Šventąjį Raštą ir ką daugelį kartų girdėjau pamoksluose. Net nemokėdamas lotyniškai, supratau, ką sakė kunigas... („mano Viešpats, mano Dievas“). Ir šis asmeniškumo momentas man asmeniškai labai svarbus. Aš krikštijausi suaugęs, ne todėl, kad tėvai nuvedė, ne todėl, kad taip reikėjo, bet kad mano širdis man pasakė: „Šarūnai, tau laikas.“ Ir ši nuostata many gyvena labai giliai. Aš manau, kadangi jau paminėjau, kad kultūrinė dalis būtų mano įtakojamas, tai ir būtų mano asmeninis indėlis. Ir aš norėčiau, kad tai nebūtų partijos nuostata Bažnyčios atžvilgiu, o priešingai – partijos atvirumas Bažnyčios poreikiams. Ir mes sugebėtume padaryti, kad ne partija iš valdžios viršūnių nuleistų, kaip Bažnyčia turėtų gyventi, o kad Bažnyčios tėvai, atėję pas mus kaip bendruomenių lyderiai galėtų pasakyti: „Vyrai ir moterys, mums reikia to ir to, padarykite, ką galite.“ Štai tokia mūsų nuostata. Ačiū, kad išklausėte.

Adolfas Skališius, Pilietinės demokratijos partija: Mūsų manymu, vis dėlto kultūrinis paveldas neatsiejamas nuo tautinio paveldo, kas paskutiniu metu pastebima, kad tauta nutautėja. Ir ačiū Dievui, kad šiandien Bažnyčia yra įgijusi visuomenės pasitikėjimą. Ir tik kartu su Bažnyčia pasieksime tą kultūrinį paveldą ir ugdysime toliau.

Etela Karpickienė, Koalicija „Darbo partija+jaunimas“: Kolegos gražiai kalbėjo ir pakankamai plačiai. Norėčiau pasakyti paprastai. Kiekvienam lietuviui ir kiekvienam iš mūsų turėtų rūpėti ir rūpi mūsų kultūrinis paveldas. Ir aš galiu užtikrinti, kad partija „Darbo partija+jaunimas“ šito sieks, ir tikrai lietuvis, kultūra, religija yra neatsiejami dalykai.

Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis: Mes parengėme programą „tavo galimybių Lietuva“ ir jos viename iš skyrių „Kultūra ir žmogaus orumas“ yra 2 punktai, kuriuos pacituosiu: „Ne tik įstatymais, bet ir kasdieniame gyvenime ginsime kiekvieno žmogaus teisę būti savimi, išpažinti tikėjimą, puoselėti tradicijas ir vertybes. Valstybė netoleruos smurto prieš savo piliečius, užkirs kelią nesantaikos, ksenofobijos, nepakantumo apraiškoms.“

Vytautas Kaminskas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga: Yra trys pagrindinės kryptys šios sąjungos programoje, susijusios su šiuo klausimu: 1. švietimas, kuriame labai aiškiai akcentuojamas tautinis ir religinis tapatumas, krikščioniškas požiūris į žmogų, 2. šeima, darni, su atsakinga motinyste ir tėvyste, 3. bendruomenė; per bendruomenes, per pilietiškumo puoselėjimą yra numatytos priemonės, kaip išsaugoti religinį ir kultūrinį paveldą.

Valentinas Mazuronis, partija Tvarka ir teisingumas: Mūsų programą, kuri vadinasi „Už tvarką ir teisingumą“, mes pradedame išvardydami 5 esmines vertybes, kuriomis remiantis konstruojame visą mūsų programą: t.y. tautiškumas, t.y. pilietiškumas, t.y. teisingumas, t.y. pilietinė visuomenė ir t.y. moralinis atgimimas. Be jokios abejonės, šių 5 stulpų įsivaizduoti ir programinių dalykų. ir veiksmų programos be šaknų, ant kurių stovi mūsų tauta, būtent t. y. ir kultūrinis, ir religinis paveldas, ir istorija, neįmanoma. Todėl tai baziniai dalykai, ir šiais 5 dalykais remdamiesi mes konstruojame savo programą „Už tvarką ir teisingumą“.

Klemensas Rimšelis, Liberalų ir centro sąjunga: Kultūrinis, bažnytinis paveldas iš tikrųjų ir yra Lietuva ir jos istorija, o žmonės, kurie gyvena dabar ir gimsta, yra jos ateitis. Liberalų ir centro sąjungos programa yra „Geresnė Lietuva“. O geresnėje Lietuvoje bus geriau elgiamasi su kultūriniu bažnytiniu paveldu (čia, aišku, aš sakau juokais). Nei vienos partijos programoje nebus kažkas pakeista, jei nesusidarys kritinė masė tų programinių nuostatų, kitų partijų Seime, jei nebus daugumos. Mūsų požiūriu, tas, katras neprisimena savo praeities, nepuoselėja, nesaugo savo paveldo, tas neturi ateities. Mes turim kultūros ministrą dabar, ta kryptimi ir dirbame.

Stanislovas Buškevičius, partija „Jaunoji Lietuva“: Pasakysiu filosofiškai: jeigu Lietuva nebus lietuviška, nebus katalikiška ir krikščioniška, jos nepriklausomybė ir laisvė neturės prasmės. Jei žmogus gyvens ir neturės tikėjimo, jam bus sunku.

Dainius Petras Paukštė, Lietuvos socialdemokratų sąjunga: Mūsų partijos programa vadinasi „Už Lietuvos ateitį“. Lietuvos ateitis ginama šiandien. Ir, be abejo, kad be Bažnyčios Lietuvos ateities neįsivaizduojame. Pačiais gūdžiausiais Lietuvos istorijos laikais Bažnyčia buvo tas šaltinis, iš kurio sėmėsi tvirtybės tauta. Visos partijos lyg tai kalba, tačiau bendrauti su Bažnyčia kažkaip nenori. Aš noriu priminti tą laiką, kad mūsų partija prieš metus kreipėsi į Bažnyčios vadovus, matydami tą padėtį, kuri klostėsi Lietuvoje. Tai melas, neteisybė, dvasinis skurdumas ir akivaizdžiai to negalėjo nematyti tik aklieji ir turbūt Seimo nariai. O šiuo atveju mes kreipiamės į Bažnyčios hierarchus prašydami vykdyti tą veiklą, kurią vykdė prel. M. Krupavičius savo veiksmais, t. y. pilietiškumo ugdymas, t. y. tyrumas, t. y. istorijos geras žinojimas. Patikėkite manimi, kad Lietuvos Bažnyčia ateities Lietuvoje iš tiesų turi ateitį.

2. Dabartinėje Lietuvoje netrūksta asmenų, bandančių griauti prigimtinį įstatymą. Kokią pusę palaikys į Seimą atėjusi jūsų partija. Ar ginsite tradicinę šeimą, paremtą santuoka, ar būsite linkęs palaikyti ir kitas bendro gyvenimo formas?

Henrichas Bareišis, „Fronto“ partija: Palaikysime tvirtą tradicinę lietuvišką šeimą.

Andrius Kubilius, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: Esame kartais kritikuojami ir barami, kad tariamai paremdami tradicinę šeimą ir siūlydami įvairius įstatymus pasiruošę skriausti tuos, kuriems nepasisekė tokios šeimos sukurti. Noriu pakartoti paprastus dalykus, ką ne vieną kartą esame sakę ir kartoję savo programoje, daugelyje kitų spausdintų, rašytų ir sakytų darbų. Mes esam įsitikinę, kad šeima, kokią ją sukūrė Dievas ir pažino visa Vakarų civilizacija, yra ypatingos esminės svarbos. Mes laikomės labai paprastos nuostatos. Žmogus, kaip sako katalikų tikėjimas, deja, nėra labai stiprus savo vidine būsena, kartais klysta, kartais krenta į nuodėmę, ir kaip rodo visa Vakarų civilizacijos istorija, tiktai išsiugdytas žmogaus charakteris ir jo aplinka sulaiko jį nuo didelių klaidų. Šeima yra ta aplinka, kuri geriausiai formuoja žmogaus charakterį. Daugelis tyrimų yra parodę, kad jeigu griūna šeima kaip institutas, ta visuomenė turi labai daug problemų su įvairia visuomenės patologija. Šioje vietoje yra teisūs tie Amerikos neokonservatoriai, kurie sako: jeigu nori valstybė mažiau kalėjimų, rūpinkis ir stiprink šeimą. Matydami dalykus, kurie Lietuvoje įvyko per 20 metų, sakom, kad, deja, valstybė turi skirti daug dėmesio tam, kad daugiau šeimos institutas nesilpnėtų, nes paskui turėsime dar gilesnių problemų. Šitoj vietoj iš tikrųjų esame nuoseklūs.

Šarūnas Navickis, Naujoji sąjunga (socialliberalai): Jūs minėjote delfi.lt, nors man būtų mieliau prisistatyti kaip bernardinams rašančiam autoriui. Straipsnis, kurį minėsiu, buvo www. delfi.lt ir buvo pavadintas, jei neklystu, „Gėjai ir/ ar pederastai (su paantraštė „įstriža šeima“)“, ir tema būtent tokia. Už šiuos rašinius komentaruose ir kituose portaluose buvau išvadintas homofobu (išvertus tai „žmogaus baimė“, nors žmonių aš nebijau). Tai mano pozicija, ji buvo išsakyta ten labai aiškiai ir pakankamai kietai. Kuo rėmiausi sakydamas, kad tai „įstriža šeima“, netikra šeima? Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, kaip vyrą ir moterį sukūrė juos, pasirinko dvi lytis. Žmogus yra sukurtas dvilytis. Trečioji lytis ne iš Dievo, taip sakant, sugadinta prigimtis. Kaip šitą reikalą apsukti, aš nežinau. Apie tradicinę šeimą dabar nekalbėsiu, manau, kad dar bus su tuo susijusių klausimų. Apsiribosiu tik gėjų problema. Kas yra Dievo planas žmogui? Būkite vaisingi, dauginkitės, tam reikalingos dvi lytys. Toks yra Dievo planas žmogui. Aš tikiu visa širdimi ir vykdau: esu 4 vaikų tėvas. Ką daryti su kitais? Sakyčiau, toleruoti. Man atrodo kad nereikėtų net žinoti, jog žmogus, kurį priimate į darbą , yra vienos ar kitos pakraipos. Lygiai kaip ir aš nenorėčiau, kad manęs klaustų, kokie yra mano polinkiai ar pomėgiai. Tačiau kai lytinė orientacija pradedama daryti politiniu identitetu, aš manau, kad tai yra nusikalstama veikla tradicinių pažiūrų visuomenės atžvilgiu. Tokia yra mano asmeninė pažiūra, ji atitinka ir partijos poziciją.

Adolfas Skališius, Pilietinės demokratijos partija: Mūsų partija pasisako už tradicinę šeimą, tačiau negali ignoruoti ir atmesti tų taip vadinamų netradicinių šeimų. Svarbiausia, kad tos šeimos užsiimtų Dievo paskirta pareiga auginti jaunąją kartą. Ne veltui mes esam tai įrašę savo programoje. Leiskite pacituoti: „Sukurti šeimos švietimo programą, pagrįstą patriotizmo, pilietiškumo, savišvietos, tėvų atsakomybės ir vaikų ugdymo principais, išlaikyti tradicinę šeimą.“ Kaip minėjau, tiek tėvų, tiek vaikų atsakomybė turi būti sugriežtinta, ne tik teisės, – reikia atsiminti, kad tiek šeima, tiek augantys vaikai turi ir pareigas, ir atsakomybę. Taip pat valstybė privalo rūpintis daugiavaikėmis, atsakingomis šeimomis nuolat, o ne progomis ar siekiant politinio kapitalo, mažinti socialinę atskirtį tarp daugiavaikių šeimų, ir tų, sakyčiau, kurios įsigalėjusios pas mus – vienas vaikas šeimoje.

Etela Karpickienė, Koalicija „Darbo partija+jaunimas“: Tenka apgailestauti, kad 18 nepriklausomybės metų valstybėje nebuvo tos tikrosios šeimos politikos, apie kurią dabar kalbame, t. y. su tikromis vertybėmis, tradicinės šeimos. Labai džiaugiuosi, kad man nereikės įrodinėti partijos nuostatų, jog mes palaikysime tradicinę šeimą, nes asmeniškai prisidėjome prie valstybinės šeimos politikos koncepcijos ruošimo. Džiaugiamės, kad ji buvo patvirtinta, manau, kad šitas pradėtas kelias šioje kadencijoje turėtų tęstis, nes tradicinė šeima yra didžiausia vertybė, yra valstybės pagrindas. Ir šiuo keliu mes turime eiti.

Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis: Liberalų sąjūdis pasisako už vienodą šeimų traktavimą nepriklausomai nuo to, ar vaikus augina vienas, ar abu tėvai.

Vytautas Kaminskas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga: Kadangi klausimas labai aiškus, atsakymas bus labai trumpas. Ir dabartiniame Seime, ir būsimajame, valstiečiai liaudininkai už tradicinę šeimą su jos krikščioniškomis vertybėmis.

Valentinas Mazuronis, partija Tvarka ir teisingumas: Žinokite, tokiuose susitikimuose į tuos klausimus visi labai gražiai atsakinėja, ką galvoja, ką darys ir kaip bus. Aš gal neatsakysiu, kaip konkrečiai partija Tvarka ir teisingumas ir jos nariai elgiasi. Mes vieningai balsavome ir pasisakėme už šeimos koncepcijos patvirtinimą Seime, kur įtvirtinta tradicinė šeima, moters santuoka ir vaikai. Tai vienas mūsų konkretus žingsnis. Antras žingsnis – tai Vilniaus mero J. Imbraso elgesys neleidžiant rengti homoseksualų paradų centrinėse Vilniaus miesto aikštėse ir gatvėse, paprašant, jei jie nori daryti, uždaroje erdvėje, kur jiems tai tinka. Nepaisant, kad buvo ir dabar yra didelis spaudimas, ir iš Europos komisijos narių, mūsų pozicija bus ir toliau tokia. Mes ir toliau darysim taip, kaip pasakiau, šiuos du žingsnius. Be abejonės, pasisakom, kad negali būti diskriminuojami ir kiti žmonės dėl vienų ar kitų dalykų, jų teisė gyventi taip, kaip jie mano reikalinga. Tačiau jie negali primesti savo gyvenimo būdo tiems, kurie to nenorėtų – vaikams, mums visiems gatvėse ir t. t. Tokia mūsų pozicija yra, tokia mūsų pozicija ir bus.

Klemensas Rimšelis, Liberalų ir centro sąjunga: Sąjungos programa išskirtinės nuostatos neturi. Man žinomi visi vadovai ir aš pats gyvenu tradicinėse šeimoje. Nebuvo partinio nurodymo, kaip balsuoti dėl šeimos koncepcijos, bet visi balsavome ir „už“ tradicinę šeimą. Tačiau mes gerbiame asmens laisvę ir pasirinkimą. Mes nesupainiokime kelių dalykų. Mes pasisakom ir už tradicinės šeimos, kaip valstybės ląstelės, puoselėjimą, ir už tokią šeimą, kurioje dėl tam tikrų priežasčių nėra vyro arba kitokiu atveju – prarasta mama.

Stanislovas Buškevičius, partija „Jaunoji Lietuva“ : Mūsų partija pasisako už tradicinę šeimą, kitokią sunku ir įsivaizduoti, ir tai yra nenormalu, nuodėmė. O dėl santykio vyro ir moters, aš turiu neigiamos patirties. Esu dukart vedęs, išsiskyręs vieną kartą. Ir tai kiekvienam žmogui tai yra tragedija. Dar labiau supranti, kad tradicinė šeima yra vertybė, bet kitą kartą ne viskas priklauso nuo vienos pusės, nes du žmonės sudaro santuoką. Ir gyvenime būna įvairiai. Bet tai nieko neįrodo, nereiškia, o tik tai, kad reikia dar labiau saugoti tradicinę šeimą. Aš, kaip minėjau, buvau dukart vedęs, ir gaila.

Dainius Petras Paukštė, Lietuvos socialdemokratų sąjunga: Sąjunga pasisako už tradicinę šeimą. Akivaizdu, kad yra platesnis kontekstas. Arba tėvas, arba tik mama irgi gali skaitytis šeima, augindama vaiką. Nes būna įvairios priežastys: tai liga, tai mirtis ir kt. dalykai. Tačiau tai, kas ateina iš Vakarų, siekiant įbrukti kaip vertybę, tiesiai sakau, kad Lietuvos socialdemokratų sąjunga kategoriškai pasisako prieš tokį brukimą.

3. Kokia jūsų asmeninė ir jūsų partijos nuostata gyvybės atžvilgiu? Ar palaikote krikščioniškąją sampratą, kad privalu ginti gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties ar laikotės kitokių principų?

Dainius Petras Paukštė, Lietuvos socialdemokratų sąjunga: Pasisakome už dabartinį suvokimą, t. y. gyvybės forma prasideda su tam tikru laikotarpiu, tai iš esmės liestų ir aborto situaciją. Mes vis dėlto pasisakome, kad moteris turi turėti teisę pasirinkti. Draudimais pasiekti kažką gero dar niekam nepavyko. Esmė ta, kad ir žiūrint į Lenkijos patirtį matosi, kad Lenkijos moterys važiuoja į Italiją, kaimynines šalis darytis aborto. Tai iš esmės nėra klausimo sprendimas. Matyt, klausimas turėtų sietis su auklėjimu, vertybinėmis nuostatomis žmogaus. Ir tai, ko gero, yra ir valstybės, ir Bažnyčios problema, kad mes nesugebame įtikinti žmogaus, paruošti taip, kad aiškiai matytųsi, kad jis yra vienintelis gyvybės tęsėjas ir kiekvieną gyvybę reikia saugoti. Tai mūsų kelias galbūt sunkesnis, bet ir ilgesnis.

Stanislovas Buškevičius, partija „Jaunoji Lietuva“: Vienareikšmiškai pasisakome už abortų uždraudimą, kadangi dėl to nereikėtų ir diskutuoti. Man, kaip žmogui, keista, kad iš viso keliami tokie klausimai. Kokią mes turime teisę diskutuoti to, ko mes nesukuriame? Juk tai Dievo dovana – žmogaus užsimezgimas, žmogaus gimimas. Kokią teisę turime spręsti, ką nužudyti, ką palikti gyventi? Jei užsimezgus gyvybei sprendžiame ir diskutuojame, man tai nesuvokiama asmeniškai tokie klausimai. Nei vienas iš mūsų čia esančių nenorėtume, kad mūsų tėvai būtų diskutavę dėl mūsų likimo. Šiandien mūsų gal nebūtų čia, jei kažkas būtų nusprendęs padaryti abortą. Taigi visą laiką gal ir reikėtų nuo to pradėti.

Klemensas Rimšelis, Liberalų ir centro sąjunga: Klausimas labai sudėtingas, Liberalų ir centro sąjunga  apie šį klausimą nekalbame.

Valentinas Mazuronis, partija Tvarka ir teisingumas: Partija Tvarka ir teisingumas pasisako, kad gyvybė saugoma nuo pat užuomazgos iki pat mirties, Ir aš asmeniškai pasirašiau arba parėmiau V. Tomaševskio siūlymus įstatymui dėl abortų draudimo. Nuoširdžiai sakau, kad iš tiesų pasirašiau tam, kad Seime mes diskutuotume ir ieškotume geriausio varianto. Nuoširdžiai sakau, kad jei kietas draudimas duotų optimalų rezultatą šiandien, aš dviem rankom pasisakyčiau „už“ . Bet situacija sudėtingesnė, iš esmės tas įstatymas turi būti svarstomas, turi būti einama ta linkme ir turi būti ieškomi optimalūs sprendimai. Taigi aš ir partija iš esmės pasisakome už gyvybės saugojimą, už diskusiją dabar Seime esančio įstatymo. Galbūt jame, mano manymu, turėtų būti platesnis (tai detalių dėstymas) išimčių arba pasirinkimų klausimas. Šita linkme eiti reikia, bet nebūtų teisinga kirsti tuoj pat. Mūsų pozicija tokia.

Vytautas Kaminskas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga: Valstiečiai liaudininkai šiuo metu vadovauja Seimo šeimos reikalų komitetui. Aišku, kad priimta šeimos koncepcija, už kurią balsavo Seimas, ir turi būti prisiimta atsakomybė. Tai galiu pasakyti už valstiečius liaudininkus. Reikia nebijoti atsakomybės, jei turi galimybę kažką padaryti. Jei kalbėti apie asmenišką nuomonę, aš kaip mokslininkas nesu daug mąstęs šiuo klausimu ir pasakyčiau už gyvybę natūralią, bet reikėtų šituo klausimu diskutuoti naujajame Seime, kuo šį procesą užbaigti.

Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis: Liberalų pozicija – kad žmonės patys turi teisę spręsti, valstybė neturi kištis į šeimos vidaus reikalus, reguliuoti žmonių gyvenimo. Žmonės turi priimti patys sprendimus priklausomai nuo aplinkybių, kokios gali susiklostyti, ir, kaip minėjo kolegos, kategoriški pasisakymai šiuo klausimu netinka. Iš esmės Liberalų sąjūdis pasisako prieš abortų draudimą.

Etela Karpickienė , Koalicija „Darbo partija+jaunimas“: Kalbėsiu pradžioje asmeniškai kaip moteris, kaip 2 sūnų mama. Iš tiesų pasisakau už gyvybės išsaugojimą bet kurioje jos stadijoje, tačiau kalbant apie šiuo metu esamą situaciją vaikų globos namuose, apie situaciją tam tikrose šeimose, manyčiau, turėtų labai pasikeisti valstybės požiūris švietėjiškoje srityje. Turėtų būti priimti kardinalūs sprendimai situacijai pasikeisti, kad moteris prieš apsispręsdama, žodžiu, kad šeimoje vyktų diskusija, kad valstybė pagelbėtų šioje srityje. Be valstybės pagalbos, manau, šios problemos tikrai neišspręsime. Dėl pozicijos partijos – diskusija šiuo klausimu vyko, tačiau tos vieningos nuomonės pasakyti negalėčiau, tiktai asmenišką.

Adolfas Skališius, Pilietinės demokratijos partija: Pasisako už gyvybės išsaugojimą, tačiau neatmetama ir apsisprendimo teisė. Šiuo atveju mes matome, kad turėtų ir valstybė kai kuriais atvejais prisiimti atsakomybę dėl masinių abortų. Vis dėlto abortai kai kada ir dažnai daromi iš skurdžios buities, baimės, kad nesugebės auginti to vaikelio. Taip pat, mūsų manymu, nereikėtų drausti abortų, jei tai gali įtakoti motinos ir vaikelio sveikatą ir gyvybę.

Šarūnas Navickis, Naujoji sąjunga (socialliberalai): Atsakysiu į šį klausimą labai asmeniškai. Viena vertus, ir klausimas, ir atsakymas labai paprasti ir aiškūs. Aš savo gyvenimu esu atsakęs į jį veiksmu. Esu 4 vaikų tėvas, 3 biologiniai vaikai, 1 įsūnytas. Tai yra mano gyvenimo apsisprendimas. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Aš tikiu, gera žmogaus valia, ir visiškai absoliučiai netikiu draudimais. Jie yra prievartos rūšis. Jeigu per prievartą būtų galima ką nors gera padaryti, kiek daug jo būtų padaryta žmonijos istorijoje. O nepasidaro. Todėl jei reiktų balsuoti , aš sakyčiau „susilaikau“. Ir tas „susilaikau“ yra labai sunkus, nes aš savo gyvenime visiškai kitaip elgiuosi. Man patinka, kaip gimsta, kaip gyvena vaikai, man patinka juos auginti. Tačiau manau, kad ne abortų draudimas, o gyvenimo sąlygų ir, žinoma, auklėjimo kryptis turėtų būti tokia, kad kiekvienas iš mūsų, kiekvienas vyras, kiekviena moteris apsispręstų už gyvybę, bet pati, ne draudimo keliu. Nes jeigu kokiame veiksme yra gero grūdas ir blogo grūdas, kaip taisyklė, gyvenime nusveria blogis. Konkretus pavyzdys – moterys važiuoja į kitas valstybes ir darosi nelegalius abortus. Deja.

Andrius Kubilius, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: Perskaitysiu 2 mūsų programos sakinius: „Pripažįstam, kad vaikas nuo pat pradėjimo yra visavertė žmogiška būtybė, kuri turi būti saugoma ir ginama. Negimusios gyvybės apsauga buvo, yra ir bus mūsų principinė ir nekintama mūsų nuostata.“ Ir V. Aleknaitė, ir, berods, I. Degutienė yra taip pat pasirašiusios tą įstatymo projektą, kuris yra svarstomas Seime. Papildomai noriu pasakyti. Mano įsitikinimu, ko mums Lietuvoje trūksta, tai labai rimtos diskusijos dėl vertybių vietos mūsų valstybės ir visuomenės gyvenime, dėl valstybės aiškios pozicijos ir turėjimo aiškaus apibrėžimo, kokios vertybės valstybei yra svarbios. O kaip fizikas (buvęs), turiu pasakyti, kad, tiesą sakant, nelabai suprantu kai kurių argumentų, kurie yra vartojami. Kas yra pasirinkimo teisė šiuo klausimu? Koks skirtumas yra iš tikrųjų tarp gyvybės gimusio vaiko ir dar negimusio vaiko? Koks yra pasirinkimas? Pasirinkimas, paprastai šnekant, tarp teisės žudyti ir nežudyti. Šitokią diskusiją mes, matyt, ir turėtume visų pirma turėti, esminę diskusiją, ir tada galbūt paaiškėtų, kaip realizuoti aiškias vertybes mūsų valstybės gyvenime.

Henrichas Bareišis, „Fronto“ partija: Klausimas be galo sudėtingas ir rimtas. Bet gyvybės išsaugojimas turi būti pirmaeilis dalykas. Antras dalykas, jeigu yra krikščioniška šeima, tvirta, daugeliu atveju tokių klausimų nekyla. Bet kada pas mus yra Lietuvoje daug skurdžiai gyvenančių, degradavusių šeimų, vis tiktai aborto klausimas yra problema ir jo visai uždrausti, mano manymu, negalima. Reikia diskutuoti. Bet aš paprašyčiau ir kunigų, visos dvasininkijos, kad būtų daugiau skelbiamas tikėjimas. Žmonės, jei bus tvirtai tikintys, bus tvirta tikinti šeima, tuo daugiau nebus šių klausimų, ir bus tvirta valstybė.

4. Ką jūsų partija padarė ir ką žadą padaryti, kad paaugliai ir jaunimas būtų apsaugoti nuo alkoholio. Ar jūsų partija planuoja imtis priemonių alkoholizmui sumažinti? Kokių?

Henrichas Bareišis, „Fronto“ partija: Tai viena iš pagrindinių gyvenimo esančių Lietuvoje bėdų. Taip žmonės įstumti į skurdą, į neviltį, į alkoholizmą. Mūsų partijos programoje yra tokie veiksmai (mes dar nieko nepadarėme, nes esame nauja partija): 1) uždrausti alkoholio reklamą per televiziją. Tai žemina žmogaus orumą ir lietuvių tautą (gal ne visai tiksliai pacituosiu: „visa, ką lietuvių tauta sukūrė per savo istoriją...“ – ir tada parodomas butelis); man tai nepriimtinas dalykas; 2) alkoholio gamyba. Išleidžiama 3 proc. ir 5 proc., su saldikliais, gražiuose buteliukuose. Ir jaunimas nuo 3, 5, 7 metų jau pratinamas. Ir mes auklėjam jau užpatentuotus girtuoklius.

Andrius Kubilius, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: Savo programoje turime labai platų skyrių ir net specialų priedą, specialią programą, parengtą su žymiausiais Lietuvos specialistais, kuri vadinasi „Kova su nesaikingu alkoholio vartojimu“, ir kur daug dėmesio skiriama ir tam, kaip apsaugoti vaikus. Priemonės žinomos pasaulyje. Remiamės svarbiausiais pasaulio tyrimais, kas gali padėti apsaugoti visuomenę ir jaunimą nuo nesaikingo alkoholio vartojimo. Tai ir reklamos ribojimas, ir visuomenės švietimas, prevencija, prieinamumo ribojimas (t. y. pardavimų mažinimas). Papildomai noriu pasakyti, kad ypač kalbant apie jaunimą turime matyti žymiai plačiau. Tai visa sisteminė programa: šeima, mokykla, bendruomenė, tame tarpe ir religinė bendruomenė – tai tie instrumentai, ta aplinka, kuri ir grūdina jauno žmogaus charakterį, ugdo atsparumą visoms pagundoms. Taigi, kad nepakliūtų į šias pagundas, reikalinga stipri šeima, mokykla, kuri perteikia ne tik žinias, bet ir ugdo jauną žmogų, ir bendruomenė, kuri formuoja tam tikrus moralinio imperatyvo dalykus. Antras svarbus dalykas, kaip padėti jaunam žmogui, kuris jau pakliuvo į bėdą, kaip padėti įveikti elgesio skurdą. Čia vėl turime matyti, kad ne visada biurokratinė valstybės mašina yra pats efektyviausias instrumentas, kuris gali padėti žmogui išbristi iš bėdos, jei į ją pakliuvo. Tai vėl tų pačių bendruomenių, žmonių, kurie gali su širdimi ateiti prie jo, jam padėti. Šie instrumentai labai svarbūs, ir mes savo programoj labai aiškiai dėstom plano dalykus, kaip tai plėtoti ir vystyti Lietuvoje, ypač imant pavyzdį iš kitų šalių, kur tai sėkmingai daroma.

Šarūnas Navickis, Naujoji sąjunga (socialliberalai): Pabandysiu, jei leisite, praplėsti jūsų klausimą. Sakėte, jaunimas ir girtuoklystė. Manau, tai nėra labai tikslu - nuodijasi ne tiek alkoholiu, kiek kitokiais dalykais. Tai visos įmanomos intoksikacijos priemonės. Kodėl kalbu? Mokykloje per pertraukas eidavome į kiemą parūkyti. Rūkydavome cigaretes, tabaką. Vaikai ir dabar rūko (gyvenu visiškai netoli jaunimo mokyklos). Tik mes rūkydavome pasislėpę, jie rūko viešai. Jokių problemų – sėdi ir rūko. Ar jie rūko tabaką? Negarantuoju. Galbūt žolę. Ir iš visko, kuo jie nuodijasi, žolė nėra baisiausias dalykas. Ir šiuo atveju aš kalbėsiu ne tik apie bulvinius traškučius, kurie yra nuodai, pardavinėjami mokyklose. Iš esmės visa ši intoksikacija, t.y. priklausomybės ligos, ir alkoholis pardavinėjamas panašiai kaip čiulptukai, saldainiukai, čiulpiami, ružavos spalvos. Užrašyta – light ir d‘light. (gerk, čiulpk ir laižyk). Taip ir pratinama, neverčiama, nedraudžiama, o kišama ir pratinama. Ir šitą kovą mes pralaimime kaip visuomenė. Žmonija šią kovą pralaimi. Keletą metų gyvenau Amerikoje, neduok Dieve, kas ten darosi, ant kiekvieno kampo šitas brudas, tas atseit, nieko tokio. Jo yra visur ir labai daug. Ką daryti? Turėtų būti ne tik draudimas, bet ir antipropaganda, antireklama, labai labai aiški, garsi, iki tokio laipsnio: „Gersi – mirsi“. Tai yra tiesa, ir ją reikia pasakyti tiesiai, šviesiai ir labai aiškiai. Baigsiu citata, kurią perskaičiau ant reklaminio plakato, kur reklamuojamas „Švyturio“ alus. Kreipiuosi į Jus, arkivyskupe: kadangi aš dar neišrinktas ir neturiu galimybės tiesiai, šviesiai ir garsiai pasakyti, jūs turite, pasinaudokite. Ant „Švyturio“ reklamos parašyta: „Tikėk, kuo tiki“ šalia butelio.

Adolfas Skališius, Pilietinės demokratijos partija: Kalbėsiu ne nuo partijos, bet kaip švietimo atstovas, nes esu švietimo darbuotojas. Vienintelė įmanoma ir šiai dienai prieinama priemonė – tai švietimas ir dar kartą švietimas. Lygiagrečiai su švietimo priemonėmis turi būti įstatymų reglamentuota ir visa reklama. Iš žiniasklaidos, iš televizijos, spaudos, radijo turi išnykti šios reklamos, ir, sakysim, kaip gali mokytojas auklėti vaiką antialkoholine, antinarkotine medžiagų vartojimo programomis, jei žiniasklaidoje pirmuose puslapiuose – girtas padarė ir t. t. ir yra vos ne kaip didvyris, pirmuose spaudos puslapiuose.

Saulius Stoma, Tautos prisikėlimo partija: Laba diena, atsiprašau, kad pavėlavau, bet ne dėl savo kaltės. Mūsų vadas A. Valinskas susirgo, reikėjo 14 val. pakalbėti LRT. Kaip tik girdžiu tą patį klausimą, kuriuo reikėjo kalbėti prieš 1,5 val. – dėl alkoholio reklamos, alkoholizmo problemų. Visų pirma iš tikrųjų labai aktuali tema, ir Bažnyčia daug gero nuveikė. Mūsų pozicija būtų tokia, kad nereikia daryti tokių kvailysčių, kaip, mano manymu, buvo padaryta dabartinio Seimo su alkoholio reklama, kai dauguma krepšinio mėgėjų kurį laiką negalėjo žiūrėt krepšinio vien dėl to, kad ten kažkur užrašyta „Švyturys“. Reikia įvesti labai aiškius ir konkrečius reklamos ribojimus. Jeigu tu reklamuoji logotipą, mūsų pasiūlymas būtų toks: skirti dvigubai tiek pinigų antireklamai, alkoholio antireklamai, aiškinti socialines pasekmes, įsteigti agentūrą, kuri tiesiog užsiimtų tokios reklamos kūrimu, kuri sukrėstų žmogų ir parodytų ne kažkokių politikierių šnekom, o realiai, kaip dabar ta socialinė reklama, gal ir labai drastiška, bet iš tikrųjų veiksminga. Vaikutis – lėlė skrenda, kadangi buvo nepririštas, ir visi tikrai pagalvoja: jei aš vaiką vešiu, tai pririšiu. Tai ir alkoholiui reikėtų padaryti tokios antireklamos dvigubai daugiau, negu būtų alkoholio reklamos. Tada ir laisvės principas išlaikytas, kurio mes visuomenėj vis dėlto turime laikytis, ir alkoholizmas dėl to mažėtų.

Etela Karpickienė , Koalicija „Darbo partija+jaunimas“: Mūsų partija pakankamai vieningą poziciją išreiškė balsuodama prieš alkoholio reklamą televizijoje, taip kad mes savo poziciją tuo klausimu jau pasakėme. Tačiau aš noriu pasakyti ir kitą dalyką. Prieš balsavimą (auginu du sūnus) paklausiau vieno 18 metų sūnaus: „Ar tau daro poveikį alkoholio reklama?“ Atsakė: taip, kadangi tai labai gražu. Tačiau ir atvėrė kitą dalyką. Jis pasakė: „Mama, 17 metų manęs paprašė, ir aš galėjau laisvai nueiti ir nupirkti alkoholio.“ Manau, tai didžiulė problema, kurią reikia spręsti, kadangi kontrolės mūsų tam tikrų institucijų valstybėje iš tikrųjų nėra. Tai, kad vaikas 15, 16, 17 metų gali nueiti ir laisvai nusipirkti „Maximoje“, ne kioske, kur buvo kalba, kad reikia uždrausti pardavinėti alų, „Maximoje“ pardavinėja alkoholį laisvai. Pagrindinis dalykas, manau, kaip išspręsti, kad jaunimo tarpe būtų mažiau vartojama alkoholio, yra tiesiog jo užimtumas. Jeigu jaunimas bus užimtas, jis turės ką veikti, mažiau vaikščios gatvėmis, mažiau vartos alkoholio. Yra užimtumo programos.

Rimantas Mikaitis, LR Liberalų sąjūdis: Liberalų sąjūdis iš tikrųjų pasisako už tokius veiksmus, tokias priemones, kurios iš tikrųjų realiai mažina žalą, poveikį jaunimui, bet labai aiškiai pasisako prieš absurdiškus draudimus ir tokius populistinius vienadienius sprendimus, kaip, sakykim, priimamas sprendimas vieną dieną metuose neparduoti alkoholio niekam, arba tokie reklamos apribojimai, kurie sukėlė didžiausią visuomenės reakciją, ir kurie buvo priimti ir ilgai truko tie ginčai šių metų pradžioje. Čia mūsų pozicija labai aiški. O šiaip mes sutelkiame dėmesį būtent į asmenybės ugdymą, didžiulį dėmesį skiriame švietimui savo programoje, aukštajam mokslui, jo reformai. Ir, manau, čia yra tas tikrasis kelias.

Vytautas Kaminskas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga: Valstiečiai liaudininkai kaimiškuose regionuose yra labai pajutę šią socialinę problemą. Ir priimdami sprendimus dėl naujos programos ir priemones, akcentuoja pagrindinai trijų institucijų geresnę sanglaudą: šeimos, švietimo (pradedant bendrojo lavinimo sistema ir baigiant aukštuoju mokslu) ir, ypač kaimiškuose rajonuose, Bažnyčios sanglaudą. Visos priemonės sujungtos šia aiškia skiriamąja gija: šeima, lavinimas ir Bažnyčios įtaka gerinant situaciją mūsų valstybėje.

Valentinas Mazuronis, partija Tvarka ir teisingumas: Matom 2 blokus. Vienas – sąlyginai pavadinkim, yra draudimai. Šiandien mūsų visuomenėje kaip monopolistai – prekybos centrai, taip ir alkoholio gamintojai valdo ir užsakinėja muziką, o ne valstybė ir visuomenė stato juos į savo vietą. Reikia juos pastatyti į savo vietą. Mano kolega P. Gražulis turi užregistravęs visą pluoštą pasiūlymų, kaip reikėtų riboti, pradedant nuo prekybos laiko didžiuosiuose prekybos centruose mažinimo ir baigiant uždraudimu visokių blizgučių, loterijų, įtraukiančius žmones ir ypač jaunimą. Tai vienas blokas. Neužmirškime, kad Gorbačiovas savo laikais buvo įvedęs vos ne sausą įstatymą. Puikiai žinome, koks rezultatas. Draudimas ir spaudimas turi būti vienas blokas, greta turi būti kitas blokas, kuris sudarytų sąlygas žmonėms turėti kitą pasirinkimą ypač jaunimui. Čia mes kalbame apie moralinį atgimimą, tautinius, dvasinius, istorinius dalykus, apie sporto aikštelių statybas, kalbam apie pilnaverčio gyvenimo jaunam žmogui užtikrinimą. Tų dviejų blokų lygiagretus vystymas – tai ir galimybė, ir rezultatai kovoti su šiuo blogiu Tvarkos ir teisingumo akimis.

Klemensas Rimšelis, Liberalų ir centro sąjunga: Iš tikrųjų šiame Seime buvo užsiimta reklamos ribojimais, nors patys kai kurie Seimo nariai nedemonstravo išskirtinio blaivumo. Mūsų partija pritaria ribojimui alkoholio reklamos laike. Aiškiai reikia įstatymų taikymą ir traktaciją išspręsti, kad nebūtų dviprasmybių, kad negalėtų kai kurie pareigūnai interpretuoti ir erzinti kitų žmonių. Laike reklamą drausti Sąjunga pritaria, ir nežinau, jei 11 val. vaikas dar žiūri reklamą, kokį jinai turi poveikį. Kitas dalykas – popamokinis krepšelis, kad jis turėtų ne tik mokinio krepšelį, bet ir galimybę su pinigais ateiti į klubą, dailės būrelį atsinešti valstybės skiriamas lėšas ir būtų užimtas. Draudimas iš principo negerti, kas yra keista, bet yra ir draudimas gerti viešoje vietoje – tai viešosios tvarkos kontekstas. Ir Liberalų sąjungos iniciatyva tai padaryta kai kuriuose miestuose (galėčiau paminėt Vilnių), kad, nekalbu apie specializuotus renginius, jaunimas nesišlaistytų viešose vietose su buteliais rankose ir nedemonstruotų, kad ir Centro apygardoje, kaip gerai gerti. Ir taikyti administracines priemones ir baudas tiems, kurie iš tikrųjų pardavinėja alkoholį nepilnamečiams ir, nesvarbu, ar didelis prekybos centras, ar mažas, ir būti gerai pasiruošus pasižiūrėti, kad suaugę nepirktų vaikams alkoholio.

Stanislovas Buškevičius, partija „Jaunoji Lietuva“: Savo programoje esame įrašę, kad lietuviai negertų, nerūkytų, nevartotų narkotikų, o sportuotų ir kultūringai praleistų laisvalaikį. Aš pats asmeniškai absoliučiai negeriu, net alaus. Tėvas paauglystėje įkalė į galvą, kad tai nuodas, kad protingas žmogus neturėtų save nuodyti, tai tas pats, kaip pjaustyti save peiliuku po truputį. Tai man įstrigo, aš daug kam aiškinu, kad geriau nekalbėti – saikingai, nesaikingai gerti. Visi pradeda saikingai gerti, o užbaigia alkoholizmu. Geriau iš viso negerti, nerūkyti, nevartoti narkotikų ir užsiimti blaiviu gyvenimo būdu. Pavyzdys – vyskupas M. Valančius. Jo dėka per tris mėnesius 90 proc. Žemaitijoje žmonės nustojo gerti. Galbūt reikėtų iš jo pasimokyti. Tokių puikių pavyzdžių turime Skandinavijoje, musulmoniškose šalyse; buvau Malaizijoje, kur žmonės mažai geria, linksminasi, visiems puiku gyventi. Pas mus net į krepšinio varžybas negali nueiti kaip anksčiau, geriama, apmėtoma buteliais. Šventvagystė sakyti – sportas ir alus. Tai absoliučiai nesuderinama, aš kaip sportuojantis žmogus žinau, kad tai tiesiausias kelias į kapus. Asmeniškai mano dėka, kai buvau Seime, buvo priimta įstatymo pataisa, kad mokyklose būtų kursas apie alkoholio, narkotikų žalą. Ir taip pat tas garsusis, kad vairuotojas, pagautas girtas, turi išklausyti apie alkoholio ir narkotikų žalą.

Dainius Petras Paukštė, Lietuvos socialdemokratų sąjunga: Pasiklausiau kolegų programinių nuostatų: tauta gers pagal mane. Šiandien kažkodėl visos partijos giriasi, kad jos neturi ideologijos ir skaito, kad tai yra pliusas. Aš sakau, kad LSDS, mes esam kairieji, ir mes esam valstybės rėmėjai. Esmė ta, pažiūrėkim, kiek alkoholio gamintojai finansuoja partijas rinkimuose. Pasikrapštykite piniginėse ir pamatysite, kad nieko panašaus nebus. Neišsigąskite to, ką dabar pasakysiu. Lietuvos socialdemokratų sąjungoje yra įrašyta tokia nuostata: atėjusi į valdžią ji nacionalizuos alkoholio pramonę. Neatimsim, o teisingai išpirksim. Tai vienas dalykas. Tada tegul ateina koks nors valstybinės įmonės vadovas į Seimą ir pasako: aš noriu pareklamuoti alkoholį ir t. t. Tai bus paskutinė minutė jo darbe. Kadangi privatus verslas šia prasme siekia tiktai pelno ir nieko daugiau nemato. Tai vienas iš esminių momentų, kai sutvarkius šį reikalą reklamos klausimas išsispręs. Antras dalykas – visų stambiųjų prekybos centrų iškėlimas į miesto pakraščius. Tam, kad įsigyti butelį degtinės ar alkoholio, reikėtų dėti tam tikras pastangas, važiuoti kažkur tam, kad jį gauti.

5. Ką darysite, kad švietimo sistemoje būtų skiriama pakankamai dėmesio tautiniam ir doriniam ugdymui ne tik per tikybos pamokas?

Dainius Petras Paukštė, Lietuvos socialdemokratų sąjunga: Tokios nuostatos yra numatytos Lietuvos socialdemokratų sąjungos programoje. Išties akcentas dedamas į patriotiškumo ugdymą. Ir mes pasisakome, kad būtų įvestas tiesiog patriotinio auklėjimo dalykas, kad žmonės, vaikai ir moksleiviai žinotų Lietuvos istoriją, žinotų tokius elementarius dalykus, kodėl man reikalinga būti kariu, kodėl, sakysim, įvedus profesionalią kariuomenę šiandien gyventojai yra nušalinti nuo gynybos. Ir akivaizdu, kad reikia kalbėti apie tai, kad savanoriai visada buvo valstybės gynybos pagrindas. Šalia to, kas yra profesionalaus, akivaizdžiai turi būti vedami mokymai ruošiant tautą, jaunus žmones mokėti ginti savo tėvynę. Tai numatyta Lietuvos socialdemokratų sąjungos programoje.

Stanislovas Buškevičius, partija „Jaunoji Lietuva“: Dėl tautinio, religinio, dorovinio auklėjimo aišku kaip dukart du, kad turi būti. Teko kalbėtis su žmonėmis laisvamaniais. Jie sako, kad norėtų, jog vaiką mokytų religijos, dorovės, nors gal išauklės gerai mano atžalą. Iš tikrųjų, kaip yra gerai pasakęs liberalus filosofas K. Girnius, kosmopolitizmas yra tautos moralinis genocidas. Tautinis auklėjimas yra būtinas.

Klemensas Rimšelis, Liberalų ir centro sąjunga: Mes tautinį patriotinį ugdymą matome kaip ugdymo sudėtinę dalį. Be šių dalykų, ką paminėjote, nebūtų ir ugdymo. Turim programoje daug idėjų, kaip padaryti geresnę švietimo sistemą.

Valentinas Mazuronis, Tvarka ir teisingumas: Tautinio pasididžiavimo programa, Nacionalinio orumo programa, apimanti ir dorovinius, ir kitus klausimus, yra būtina mūsų valstybėje. Prezidentas R. Paksas, tik tapęs prezidentu, pradėjo kurti tokią programą, pradėta kurti žmonių grupė, deja, ne visi suprato, atrodė, sulaukė daug kritikos. Būtina valstybės politika, programa. Šiuo atveju mes turim mokyti ar pasiruošti, rengti jaunimą, ir ne tik didžiuotis savo valstybe, savo tauta, istorija visose gyvenimo srityse pradedant nuo mūsų Užsienio reikalų ministerijos, turi įsijungti Švietimo ministerija, valstybė visa savo jėga.

Vytautas Kaminskas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga: Labai lengva atsakyti į šį klausimą, kadangi teko rengti valstiečių liaudininkų strategiją švietime, moksle ir studijose. Galiu pasakyti, mūsų pagrindinė nuostata – kultūrinio ir tautinio tapatumo puoselėjimas; ne specialisto rengimas, bet piliečio rengimas. Mes netgi nevartojam tokio siauro žodžio kaip specialisto parengimas, bet sakome, kad turi būti parengtas pilietis, kuris supranta savo valstybės prasmę, kuris šiame globaliame pasaulyje, kuriame dabar visi gyvename ir tuos procesus matome, turi išsaugoti gimtąją kalbą, žinoti savo istoriją, savo tapatumą. Tai sudėta į valstiečių liaudininkų programą ir numatytos konkrečios priemonės, ką reikia daryti, kad tai būtų įgyvendinta.

Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis: Iš tikrųjų išsilavinęs žmogus – tai savo gerovės kūrėjas. Pirma, ką reikia padaryti, – mokytojo profesijos prestižo stiprinimas. Kažkada neseniai teko girdėti, kad vos 6–7 proc. besimokančių , siekiančių pedagoginio išsilavinimo planuoja dirbti šį darbą. Tai labai rimtas signalas. Mes manom, kad savarankiška mokykla būtent ta, kur stiprus bendruomenės vaidmuo, kad tėvai turėtų būti pagrindiniai švietimo sistemos užsakovai, turi turėti sprendimo teisę sprendžiant svarbius mokyklos klausimus. Manom, kad mokyklų bendruomenės pačios turi turėti teisę nustatyti darbo apmokėjimo skatinimo sistemą, savivaldybės neturėtų turėti teisės perskirstyt mokykloms skirtų mokinio krepšelio lėšų, taip pat, kad būtų vienodas valstybės dėmesys ir finansavimas ir valstybinėms, ir nevalstybinėms švietimo įstaigoms, tuo sudaryti laisvę tėvams ir mokiniams rinktis mokymo įstaigą. Manom, kad yra pernelyg didelis biurokratizmas mokyklose, todėl pasisakom už popierizmo mažinimą (turėjau kelias agitacines dienas, lankiausi kelete mokyklų ir mačiau kalnus ataskaitų ir planų, skirtų kontroliuojančioms įstaigoms). Yra begalė ką veikti. Liberalų sąjūdis turi aiškią programą šioje srityje.

Etela Karpickienė, Koalicija „Darbo partija+jaunimas“: Nekalbėsiu apie programines nuostatas, ką Koalicija žada nuveikti Seime tautiškumui ugdyti, tik pasakysiu programinę nuostatą tai, kad būtų įkurti švietėjiški centrai tautiškumui ir lietuviškumui saugoti užsienio lietuviams. Galiu pasakyti, kad dalyvaujant diskusijoje Londone su Londono lietuviais jie iš tiesų apsidžiaugė ir sakė, kad jeigu tokie dalykai būtų, būtų tokie centrai įkurti, kad vaikai, gimę užsienyje, kad išsaugotų tautiškumą, lietuviškumą, būtų labai gerai, kad kultūra lietuvių ne tik Lietuvoj būtų, bet ir vaikai, gimę užsienyje, tą turėtų. Tokia yra programinė mūsų nuostata.

Saulius Stoma, Tautos prisikėlimo partija: Matau, kad dalis žmonių jau pradeda skirstytis, reikia įnešti truputį gyvybės, nes vis dėlto čia rinkimai. Matau susirinkusią bendruomenę, kuriai labiau rūpi katalikiški krikščioniški principai. Visų pirma Tautos prisikėlimo partijos nuostata remiasi šviesių Lietuvos filosofų krikščionių po karo 1956 m. parašyta programa Lietuvos ateičiai, kuri, kaip žinote, vadinosi „Pilnutinė demokratija“. Ten kalbama apie švietimą, kaip krikščionims ir kitoms konfesijoms sudaryti sąlygas savo mokyklose, savo švietimo taškuose mokyti kaip išmano, kaip bendruomenė nori. Paminėjau sekuliariąją visuomenę ir manau, kad ji visų pirma turi užtikrinti krikščionims teisę būti krikščionimis ir auklėti vaikus krikščioniškai, turėti krikščioniškas mokyklas ir institutus, visą sistemą. Kas nori, renkasi šias mokyklas ir institutus, kas nori – pasaulietiškus. Kovosime, kad būtų išlaikytas principas pilnutinės demokratijos, bendruomenė pati apsisprendžia.

Adolfas Skališius, Pilietinės demokratijos partija: Aš apie švietimo sistemą galėčiau kalbėti dvi valandas, bet kalbėsiu labai trumpai. Mielieji esami ir būsimi seimo nariai, susiimkime ir baikime tą švietimo reformą. 18 metų reformuojam švietimą ir niekaip jos negalim užbaigti. O reikia labai nedaug: galų gale sugrąžinkim į mokyklas auklėjimą, kurio mokykloje nebeliko. Ir supraskim, kad ne vien mokykla ugdo jaunąją kartą. Taip pat už ugdymą lygiai atsakinga ir šeima. Tada atsiras ir pilietiškumas, ir dvasinis dorovingumas, ir vertybių skalė ir t.t.

Šarūnas Navickis, Naujoji sąjunga (socialliberalai): Reikėtų konstatuoti tą faktą, kad iš to nedaugelio ministrų skaičiaus, kurie dirba Vyriausybėje nuo Naujosios sąjungos, vienas yra švietimo ministras A. Monkevičius. Jam paėmus į rankas šitą ministro portfelį, galima sakyti, buvo krizė, švelniau – pauzė. Negaliu sakyti, kad ši pauzė pasibaigusi, kad reikia konkrečių sprendimų apie dalykus, apie kuriuos šnekat. Ministras, kiek žinau, šiandien užregistravo pataisas, kuriose kalbama, kad pažangūs studentai, ne tik aštuntukininkai, bet ir neturintys akademinių įsiskolinimų, turėtų gauti išsilavinimą nemokamai. Naujajai sąjungai švietimo klausimai yra labai aktualūs, šia kryptimi dirbama. Kokie bebūtų priekaištai Vyriausybei, sakyčiau, Švietimo ministerija, jei ne šimtu procentu patenkina poreikius, tai daro bent šiokius tokius judesius. Dėl savęs noriu pridurti, kad į šią partiją aš visų pirma įstojau į Kauno skyrių, jis buvo svarbesnis, Kaunas buvo svarbiau už partiją.. Kaip kaunietis galiu pasakyti, kad pirmiausia dorinis ugdymas, koks jis bebūtų, turi padaryti, kad aš, mano vaikai, norėtų būti lietuviais. Ar taip yra? Kaunas yra tas miestas, kur net sovietmečiu Kremliaus emisarai, eidami per Laisvės alėją nekalbėdavo lietuviškai. O šiandien? Prieš keletą metų, Vasario 16-osios proga Sporto halėje koncertavo grupė „Liube“, o programa vadinosi „Rosija“. Deja, tą turime.

Andrius Kubilius, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: Kalbame, atrodo, labai panašiai. Kita vertus, visi suvokiame, kad kažkas yra negerai su mūsų mokykla. Mano atsakymas būtų labai paprastas. Pirmas dalykas – iš tikrųjų turėti aiškų, gilų ir sisteminį planą, kaip realiai vertybes grąžinti į mokyklą. Antra – turim turėti taip veikiančias valstybines institucijas, kad jos sugebėtų tokį sisteminį planą realiai įgyvendinti. Mes savo programoje daug sakome apie švietimą, vienas kertinių jos teiginių – vertybinis mokyklos atsinaujinimas. Drįstu pacituoti: „Pagrindinis mokyklos uždavinys – pratęsti arba kompensuoti tėvų ugdomąjį ir auklėjamąjį darbą, padėti tvirtus dorovės pagrindus, ugdyti intelektą, patriotizmą ir pilietiškumą, padėti atsiskleisti bręstančio asmens kūrybinėms galioms ir suteikti sistemingo, racionalaus pasaulėvaizdžio pagrindus. Todėl turbūt pati svarbiausia, bet ir sunkiausia mokyklos permainų kryptis – vertybinis mokyklos atsinaujinimas, kuriuo grindžiamas ir visuomenės moralinio atsinaujinimo siekis. Privalu kalbėti apie vertybių integravimą į mokyklos ugdymo turinį. Valstybė gali ir net privalo reikalauti, kad mokymo procese kaip pamatine remtųsi tokia vertybių sistema, kuri palanki valstybės išlikimui ir klestėjimui.“ Kad to pasiektume, trys esminiai dalykai: 1) mokytojo autoritetas; 2) vertybiškai ugdanti mokykla; 3) aukščiausia kokybė kaip ugdymo tikslas.

Henrichas Bareišis, „Fronto“ partija: Mano manymu, dorovinis auklėjimas prasideda nuo viršaus. Aš siūlyčiau visiems išrinktiems į Seimą pirmiausia laikytis dešimt Dievo įsakymų. Tada, kai laikysis Seimas, reikalaus to iš Vyriausybės ir kiekvieno žemyn, tada bus pavyzdys. Apie kokį dorovinį auklėjimą galima kalbėti, jei kalbama viena, o daroma kita. Turi būti sumažinta ekonominė atskirtis tarp turčių ir tarp skurstančiųjų. Mokytojas, kiekvienas, dirbantis protinį ir fizinį darbą, turi jaustis garbingai, turi būti jam už tai atitinkamai atlyginama. Tada mes sumažinsime turtinę atskirtį, bus tautiškumas, žmonės norės grįžti į Lietuvą, didžiuosis savo tauta ir valstybe. Dabar per šventes, pažiūrėkim, kas iškelia Lietuvos vėliavą. Todėl mūsų programinės nuostatos, kad dorovingumas ir tautiškumas būtų Lietuvoje žymiai aukštesniame lygyje.

6. Ką jūsų partija darys siekdama sumažinti atskirtį tarp vargingiausiųjų ir turtuolių? Gal galėtumėte pateikti keletą pavyzdžių, kur jūsų partija parodė solidarumą su silpniausiais Lietuvos žmonėmis (ir ne labdaros akcijomis, o konkrečiomis įstatymų iniciatyvomis).

Henrichas Bareišis, „Fronto“ partija: „Fronto“ partija siekia tarnauti ne oligarchams, klanams, ne stambiesiems verslininkams, o suteikti galimybę smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams dirbti, remti. Pradedantiesiems – mes ketinam 2-3 metus atleisti nuo pelno mokesčio. Žemės ūkyje, tie, kurie negauna Europos Sąjungos paramos, turi 3-10-13 hektarų, o gauna tik turintys 100 ha ir daugiau gauna ES paramą, tad mes už tai, kad gautų paramą tie smulkieji žemės ūkio darbuotojai. Jei dabar už litrą pieno smulkiesiems verslininkams moka 0,40 centų, stambiesiems – po 1 litą, o parduoda už tris, ir viską sumaišo į tą pačią bačką, perkam už tą pačią kainą. Ir daugiau galėčiau pavardinti. Turėtume apmokestinti tokias prekes, padidinti pridėtinės vertės mokestį limuzinams, lėktuvams, jachtoms.

Andrius Kubilius, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: Iš tikrųjų socialinė atskirtis ne mažėja Lietuvoje, o didėja, didėja ir atskirtis tarp miestų – ypač tarp Vilniaus ir provincijos, atskirų regionų. Ir vėlgi akivaizdu, kad čia reikia turėti sisteminį planą, kaip šias problemas spręsti ir ypač kai matom ateinančius metus, kas bus didžiulis iššūkis visam Lietuvos finansų, ekonomikos sistemos veikimui. Ir akivaizdu, kad finansinė, ekonominė krizė skaudžiausiai gali paliesti neturtingiausiai gyvenančius žmones, kuriems ir 12 proc. infliacija tampa 20 ir 30 proc. infliacija, nes jie perka labiausiai brangstančius maisto produktus. Turime ir krizės įveikimo planą, ir planą, kaip kurti visuotinės gerovės valstybę, tikrą europietišką valstybę, kur susiduriam su daug problemų, pradedant ir ta, kad daugelį sričių negalime tinkamai finansuoti, tad, sakykim, švietimas ar sveikatos apsauga yra pakankamai skurdžiame lygyje, nes neturim susitvarkę tinkamai finansų sistemos. Todėl pirma, ką siūlome pradėti įgyvendinti Lietuvoje, – solidarų mokesčių mokėjimą, kas padėtų išspręsti šią problemą. O dėl to, ką mes siūlome, kaip padėti skurdžiausiems žmonėms, būtų galima vardinti daug dalykų. Galėčiau prisiminti, kaip pavasarį teko dėti nemažai pastangų, kad būtų rasta galimybių spręsti mokytojų atlyginimų problemą. Mokytojai, deja, vienas iš svarbiausių mūsų visuomenės sluoksnių, tapo vienu iš socialiai labiausiai atsiliekančių grupių visuomenėje. Per paskutinius 5–6 metus susiklostė tikrai visiškai netinkama situacija. Kai ką pavyko šioje vietoje pasiekti.

Šarūnas Navickis, Naujoji sąjunga (socialliberalai): Pasakysiu trumpai. Partijos programoje kalbama apie galimybių visuomenę, apie tai, kad 70 proc. gyventojų turėtų tapti vidutine klase, ir kelias ir būdas tai pasiekti yra smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas kaip atsvara šiandien esančioms monopolijoms.

Adolfas Skališius, Pilietinės demokratijos partija: Mūsų partijos programoje aiškiai apibrėžta, pirma: valstybės biudžeto subalansavimas, toliau – įmonių monopolisčių pažabojimas ir vienodų sąlygų sudarymas verslo įmonių visame lygyje, tiek toms monopolistinėms, didelėms, kurios baigia viską suvalgyti, tiek ir smulkiajam verslui.

Saulius Stoma, Tautos prisikėlimo partija: Manau, šis klausimas yra pats svarbiausias visos mūsų rinkiminės kampanijos klausimas. Reikia imtis priemonių kuo skubesnių, mažiau kalbėti, o daugiau daryti. Mūsų programa, kurią pateikiame rinkėjui, yra 10 punktų, o 7 punktas skelbia konkrečiai: „Mylėk kitą žmogų kaip pats save.“ Manau, nusijuoksite, bet Tautos prisikėlimo partija yra pati krikščioniškiausia šiuose rinkimuose. Aš pats, kaip idėjinis krikščionis demokratas, pasakysiu, kad kalbant apie socialinį teisingumą labai svarbu yra solidarumo principas, ir krikščioniškos demokratijos ir Bažnyčios socialinio mokymo principas, pvz., apie progresinius mokesčius.. Man labai gaila, kad krikščionims demokratams įsiliejus į Tėvynės sąjungą, ten progresinių mokesčių nebeliko. Mes pasisakome už juos, už šitų trijų principų – laisvė, lygybė, brolybė – išryškinimą brolybės principu.

Etela Karpickienė , Koalicija „Darbo partija+jaunimas“: Kolegos viską paminėjo ir visi praktiškai vienodai sako, kad reikia remti smulkų ir vidutinį verslą, aišku, viską darant per mokesčių sistemos tobulinimą. Labai gaila, kad uždrausta kalbėti apie akcijas, labdarinius ir kt. renginius, tikrai norėjau papasakoti apie vieną, bet, jei nebuvo leista, to nepadarysiu. Ir labai gaila.

Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis: Liberalų sąjūdis pasisako už atsakingą politiką, kad valstybės lėšos būtų tikslingai nukreipiamos tiems žmonėms, kuriems labiausiai tos paramos reikia, labiausiai tos paramos stokoja. Pasisakom prieš absurdiškus populistinius dalykus, tokius kaip populistinis sprendimas nemokamai maitinti visus pradinukus. Mano antrokas sūnus, pernai, būdamas pirmokas, nei karto nepasakė, kad buvo neskanu, kad jis nepavalgė tinkamai. Mes mokėjom už maistą ir nesijautėm labai kažką prarandantys. Ir kodėl turi būti ta parama teikiama visiems ir tiems, kuriems jos nereikia, kurie patys gali susimokėti už savo vaikų maitinimą. Tai geriau nukreipkim tą paramą tiems (ne po 3, o po 6 litus) tiems, kuriems iš tikrųjų jos reikia, kad nebūtų imituojama ta parama, bet kad grįžtų iš mokyklos sotūs ir pavalgę, o tie, kurie gali susimokėti, susimokės. Aš, pvz., linkęs rinktis tokį variantą, ir mes pasisakome už tai.

Vytautas Kaminskas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga: Valstiečių liaudininkų programoje, kaip ir kitų partijų programose, socialinės atskirties mažinimui numatyta visa eilė priemonių, tačiau aš pasakysiu savo nuomonę tuo klausimu. Tai jokiu būdu nėra partijos nuomonė. Aš manau, kad kol mes būsime ES valstybė, kuri tik mažiau kaip 30 proc. savo bendrojo vidaus produkto perskirsto per savo biudžetą, kai ES vidurkis yra 35 proc., o pas skandinavus 40 ir daugiau, mes neišspręsime valstybėje socialinės atskirties problemos. Kalbos apie gydytojų, mokytojų, dėstytojų atlyginimus, ir tos priemonės paprasčiausiai liks kalbomis. Todėl problema, kartoju, mano požiūriu, turi būti būtent tokia valstybės finansinė politika, mokesčių politika, kad būtent tai, kas buvo žadama per paskutinius 10 metų visų Vyriausybių, kad atėjus į valdžią ši dalis didės, bet, deja, ji nepadidėjo. Bet naujasis Seimas turėtų sugebėti tai padaryti.

Valentinas Mazuronis, Tvarka ir teisingumas: Šiandien Lietuvoje yra nedidelė grupelė turtingų žmonių ir didelė grupė neturtingų žmonių. Mes nepasisakom už tai, kad turtingi taptų neturtingi, pasisakom už tai, kad neturtingi taptų turtingais. Tam reikia neleisti, kad juos plėštų, t.y. monopolijas pastatyti į savo vietą. Tai yra šilumos tiekėjai, elektros tiekėjai, prekybininkai maisto produktais, kurie šiandien iš pačių neturtingiausių nulupa 7 kailius. Antras dalykas, reikia sugriauti tą biurokratinį mechanizmą, kuris neleidžia žmonėms judėti, dirbti ir užsidirbti, tai verslas, kaip sakė kolegos, ir visa kt. Socialinės saugos sistema turi būti reorganizuota taip, kad nedarbas ir pašalpų gavimas nebūtų naudingesnis nei darbas ir kažko siekimas. Konkretūs įstatymų projektai, kuriais mes šiuos dalykus tvirtiname, yra mūsų užregistruotas dabar priėmimo stadijoje pasiūlymas apriboti maistu prekiaujančių prekybos tinklų viršpelnius. Antra, šilumos įstatymo pataisymai, kuriuos mes irgi užregistravome, neleidžiantys nustatinėti kainų komisijai, susitarus su šilumininkais, kokių jie nori įstatymų. Ir mūsų kategoriška kova, ir dabar atiduotas mūsų siūlymų į Konstitucinį teismą klausimas dėl „Leo“ suformavimo, kuris yra pats didžiausias Lietuvos žmonių apiplėšimas, o tai reiškia socialinės atskirties didėjimą.

Klemensas Rimšelis, Liberalų ir centro sąjunga: Mes prieš progresinių mokesčių įvedimą, pasisakome tikrai dėl verslo sąlygų sudarymo. Ir programoje yra numatyti dalykai, kad smulkiam verslui būtų sudaromos pakankamos sąlygos, perkvalifikacija. Deja, nors dabar ir gąsdinama artėjančia bedarbyste, kvalifikuotos darbo jėgos stygius iš tikrųjų dar egzistuoja, mes matome Lietuvą, kuri nori gyventi ateityje globaliame pasaulyje ir būti jame konkurencinga, matome investicijas į naujausias technologijų sritis, ir lygiai taip pat matome investicijas į ateitį investuojant į taupymą, kad mes kuo mažiau būtume priklausomi nuo visų energetinių šaltinių, kurie apie mus, net ne Lietuvoje. Tokiu atveju mažės ir ta socialinė atskirtis. Kai kalbame apie pačius vargingiausius – mums aiškiai reikėtų susitarti, kas yra pats vargingiausias, nes aš išgirdau, kad tikrai jau yra mokytojai.

Stanislovas Buškevičius, partija „Jaunoji Lietuva“: Yra du kraštutinumai: socializmas ir laukinis kapitalizmas. Ir pasaulis nieko nėra daugiau išradęs, kaip progresinius mokesčius. Ką mes bekalbėtume, jie yra JAV, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje. Yra labai nedaug šalių, galima suskaičiuoti ant pirštų, kur nėra progresinių mokesčių. Tačiau aš esu politikoje ir gerai žinau, ką reiškia kalbėti apie progresinius mokesčius. Kalbėti apie progresinius mokesčius reiškia užsitraukti oligarchų nemalonę. Tai pasakyta ne kartą ir ne du. Aš nežinau, kada jie supras, kad būtina turėti ir socialinį jautrumą. Aš suprantu, jie irgi labai sunkiai dirba, naktimis galvoja ir iš tikrųjų jų darbas, be abejo, yra vertinamas, ir reikia galvoti apie įmonių išlaikymą ir apie plėtrą. Tačiau pasaulinė praktika būtent yra tokia: progresiniai mokesčiai. O visa kita tėra populizmas ir demagogija. Galų gale yra toks pasirinkimas. Kito nėra.

Dainius Petras Paukštė, Lietuvos socialdemokratų sąjunga: Dar kartą turiu grįžti prie partijų ideologijos. Viskas prasideda nuo šitų dalykų. Partijos, sakydamos, kad jos neideologizuotos, iš esmės šitą nišą palieka laisvą. O tuščia vieta nebūna, kažkas turi atsirasti. Ir štai atsiranda Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kuris pradeda vesti savo politiką, akcentuodamas laisvos rinkos visagališkumą. Nuo 2000 metų skirtumai pajamose Lietuvoje išaugo nuo 8 iki 14 kartų. Reiškia, kokią valdžią turėjome, tegul ji ką nori šneka. Šioje situacijoje turtingieji tapo dar turtingesniais, o skurstantieji didesne dalimi dar skurdesni. Štai kodėl akivaizdu, yra kelios priemonės; dabar net ir įvedimas progresinių mokesčių visko neišspręs. Reikia kalbėti apie tai, kad būtų įvestas turto mokestis, reikia kalbėti apie tai, kad turėtų būti įvestas progresinis pelno mokestis, nes šiandien Lietuvoje yra patys mažiausi pelno mokesčiai Europos Sąjungoje. Reiškia, viską darome, kad oligarchai pas mus taptų visą laiką turtingesni. Ir ne ko nors, o tautos sąskaita. Štai kodėl kalbam apie tuos du esminius momentus, kada reikia kalbėti apie progresinį pajamų mokestį ir turto mokesčio įvedimą.

7. Kaip numatote siekti, kad Jūsų partija ir mūsų visuomenė vykdytų vieną iš pagrindinių Dekalogo įsakymų „NEMELUOK“?

Dainius Petras Paukštė, Lietuvos socialdemokratų sąjunga: Klausimas iš tiesų yra opus. Manau, tada, kai partijoms bus uždrausta iš rėmėjų imti pinigus, kad atstovauti jų interesus, o valstybė finansuos partijų veiklą, aš manau, kad tada nebus reikalo meluoti, viskas bus skaidru ir aišku. Sakysime, štai toks receptas yra.

Stanislovas Buškevičius, partija „Jaunoji Lietuva“: Čia gal yra daugiau tokie asmeniniai klausimai, nes partija susideda iš žmonių. Nemeluok – pirmiausia tai yra labai sunku padaryti, bet reikia to siekti. Būtų nesąžininga sakyti, kad aš niekada nemeluosiu ir nemelavau. Gal aš čia irgi kalbėdamas kažką ir sumelavau, bet tikiuosi, kad ne. Naujieji zelandiečiai turi tokį gerą posakį: nemeluok, mažiau reikės atsiminti. O lotynai sako, nugalės tas, kas nugalės save.

Klemensas Rimšelis, Liberalų ir centro sąjunga: Aš pasakysiu tokį dalyką. Partija, kuri meluoja, yra trumpalaikė ir ji negalvoja apie tolimą perspektyvą ir apie ateitį. Tokių partijų mes matom; tos, kurios išsilaiko politiniame gyvenime ir daro įtaką Lietuvai, jos nemeluoja.

Valentinas Mazuronis, partija Tvarka ir teisingumas: Reikia nemeluoti pačiam ir netoleruoti meluojančių.

Vytautas Kaminskas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga: manau, kad tai sunkiausias klausimas iš visų pateiktų. Tiek ir prieš rinkimus, tiek ir po rinkimų, manau, jis nebus absoliučiai vykdomas.

Rimantas Mikaitis, LR Liberalų sąjūdis: Liberalų sąjūdis atstovauja sveiko proto balsą, dėstom savo poziciją nevyniodami žodžių į vatą. Lygiai kaip ir aš šiandien atsakiau į jūsų klausimus tiesiai, aiškiai, nebandydamas pateikti kažkaip gražiau ar kam nors įtikti. Tokios mūsų pozicijos laikosi ir mūsų partijos lyderiai, ir dabartinė frakcija Seime, ir tokiais principais mes vadovausimės savo darbe toliau.

Saulius Stoma, Tautos prisikėlimo partija: Manau šį klausimą uždavė salėje sėdintis mūsų Tautos prisikėlimo partijos rėmėjas, nes mūsų lakoniškos programos 6 punktas taip ir užrašytas: „Nežudyk, nevok, negeisk svetimo turto, nekalbėk netiesos.“ O šiaip manau, kad būtų mažiau melo, jei mes turėtume trumpesnes programas ir jose būtų viskas labai aiškiai ir konkrečiai surašyta.

Etela Karpickienė , Koalicija „Darbo partija+jaunimas“: (neatsakė, nes išvyko anksčiau)

Adolfas Skališius, Pilietinės demokratijos partija: Aš manau, sakau savo asmeninę nuomonę, kad kai bus sutvarkyti reikalai su korupcija, tada melo bus mažiau. O jei kalbėti apie mūsų partiją, tai gerbiamiems rinkėjams norėčiau priminti, kad mūsų partija dar valdžioje nebuvo, ir, duok Dieve, gal taip labai neapsimelavo, ko sieksime ir ateity.

Šarūnas Navickis, Naujoji sąjunga (socialliberalai): Ačiū labai už šį klausimą. Čia puikus pavyzdys, ką reiškia gyvas klausimas iš salės, o ne aptartas iš anksto. Iki šiol nieko neskaičiau iš popierėlio ir nesirėmiau programa. Bet dabar pacituosiu savo paties prisistatymą-laišką rinkėjams iš atminties: šiuo metu mes esame bombarduojame gražiais žodeliais ir kalnais pažadų, kurių daugumas nebus įvykdyta. Tai gal aš jums nieko nežadėsiu, išskyrus vieną vienintelį dalyką. Jeigu aš būsiu išrinktas, tai meluosiu mažiau, ir nors nėra Seimo iššaukimo mechanizmo, mane visada galėsit išsikviesti ir pasakyti: Šarūnai, kaip ten yra iš tikrųjų. Ir aš jums duosiu tokį atsakymą, kuris jums galbūt ne visada patiks. Tarp kitko, nemelavimas yra problema, nes daugelis žmonių jūsų už tai nemėgsta. O kaip citatą pasakysiu, kad aš vedu laidą „Init“ televizijoje Kaune, kuri vadinasi „Nemeluok“. Ir tai yra mano asmeninis indėlis.

Andrius Kubilius, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: Visiškai akivaizdu, kad reikia pradėti nuo savęs visų pirma. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turime savo partijos dokumentą ir reglamentą, kurį taip ir vadiname: „Sąžiningos politikos paktas“. Ir jį mes visų pirma taikom sau ir savo bendražygiams, jei manome, kad jie padarė klaidą arba sako netiesą. Antras dalykas – tai visada turime atsiminti tokį konstitucinį dalyką, kaip Seimo nario priesaika. Seimo narys prisiekia sąžiningai tarnauti Lietuvai. Trečias dalykas, valstybė, mano ir mūsų įsitikinimu, negali būti statoma ant melo pagrindų. Ir pastaruoju metu, deja, prieš metus, porą metų, ypatingai tiriant a. a. pulkininko Pociūno žūtį, mes pamatėme, kiek daug turime problemų būtent šitoj srityj ir kaip sudėtinga valstybę išvaduoti iš melo arba netiesos. Ir čia yra vienintelis dalykas, kas man atrodo yra amžina tiesa, ir mes visi valstybėj turėtume atsiminti tuos paprastus žodžius: ir tiesa padarys jus laisvus.

Henrichas Bareišis, „Fronto“ partija: Aš ir anksčiau minėjau, kad mes visi turime laikytis dešimt Dievo įsakymų. Bet dabar mūsų programoje yra tokie du punktai. Pakeisti referendumo įstatymą, iki 100 tūkstančio sumažinti piliečių parašų skaičių norint inicijuoti referendumą, o referendumo rezultatą nulemtų daugiau kaip pusės visų dalyvavusių referendume valia. Sekantis: daugiamandatėje apygardoje pagal partijos sąrašą išrinkto Seimo nario perėjimą į kitą frakciją arba į kitą partiją prilygti rinkėjų apgaudinėjimui ir pagal atitinkamą procedūrą panaikinti jo mandatą.

Paskutinis klausimas dėl laiko stokos neužduotas, o tik garsiai perskaitytas:

8. Ką padarysite, kad būtų pilnai išspręstas nekilnojamos bažnytinės nuosavybės klausimas (t. p. ir žemės gražinimas)?

Parengė Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba,

tel.  (37) 409025 , el. paštas info@kn.lcn.lt