Arkivyskupijos kronika 2002–2010 m.

Konferencija vadovams su Charlesu Whiteheadu (2008.11.14)

2008 lapkričio 14, 11:56

Lapkričio 14 d. Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro salėje vyko trečioji ciklo vadovams „Stiprėk Kristaus malonėje“ konferencija, pavadinta Naujojo Testamento eilute „Ką esi iš manęs girdėjęs …, perduok patikimiems žmonėms“ (2 Tim 2, 2), Konferenciją rengė ir į ją organizacijų, bendruomenių, maldos grupių vadovus, ugdytojus ir visus, kurie siekia įgyti, pagilinti bei sutvirtinti krikščioniško vadovavimo įgūdžius, pakvietė Katalikų evangelizacijos centras (KEC).

Konferenciją vedė svečias– vienas iškiliausių tarptautinio Katalikų atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje sąjūdžio dvasios vadovų, 1989–2000 m. buvęs Romoje įsikūrusios Tarptautinės katalikų charizminio atsinaujinimo tarnybos ICCRS tarybos pirmininkas. 2002 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė jam Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino riterio vardą. Supažindindamas su  pirmąkart Lietuvoje viešinčiu kelių knygų autoriumi (viena iš jų „Sekminės skirtos gyviesiems” sulaukė leidimų keliomis kalbomis), žurnalo „Goodnews“ redaktoriumi, KEC direktorius Jeronimas Serebrinskas pristatė jį ne tik kaip veiklų evangelizacijos misijos vadovą, konsultantą, bet ir keturis vaikus užauginusį šeimos tėvą.

Renginys, vykęs savaitės darbų pabaigoje penktadienio pavakare ir sutraukęs gerokai daugiau kaip pusšimtį dalyvių, prasidėjo šlovinimo malda. Vėliau svečias, kurio vadovavimo patirtis apima tris – vietinį, bendruomeninį ir tarptautinį – lygmenis, pakvietė apmąstyti vadovo tarnystę ir pažvelgti į ją kaip į malonę, patepimą ir atsakomybę. Į dvasinius svarstymus Ch. Whiteheadas leidosi primindamas esminę Šventojo Rašto mintį: Dievas yra meilė, ir toji meilė skirta kiekvienam (džiugiąją naujieną, kad Dievas myli, konferencijos dalyviai buvo pakviesti pasakyti šalia sėdinčiam žmogui, paskui ištarti sau patiems).

Po šio trumpo šilto tarpusavio pabendravimo svečias tęsė mintis apie malonę – neužsitarnaujamą, laisvai ir nepelnytai Dievo duodamą žmogui tikrą ir regimą savo meilės išraišką. Per ją žmogus dalyvauja dieviškajame gyvenime; malonė vadovauti tenka iš Dievo – per malonę ir gebama būti vadovu. Kalbėdamas apie patepimą, svečias atkreipė dėmesį, jog Dievas, kitaip nei sekuliariame pasaulyje, renkasi vadovaujančius žvelgdamas į jų širdis, ir tik iš jo ateina įgūdžiai, tad vadovas negali prisiimti sau šlovės.

Dalyvavusieji konferencijoje turėjo galimybę nedidelėse grupelėse pasidalyti, kaip sekasi atsiliepti į duodamą vadovavimo malonę ir jausti patepimą. „Dievas padaro mus vaisingesnius padėti žmonėms per Šventąją Dvasią, tad turime būti jai klusnūs ir nuolankūs“, – sakė Ch. Whiteheadas. Lygiai taip pat, skirtingai nei pasaulio skelbiami vadovavimo principai, dvasinio vadovo tikslas – padėti kitiems artėti prie Kristaus. Pasak konferencijos kalbėtojo, geras vadovavimas turi sudaryti sąlygas veikti Šventajai Dvasiai, o savo veikimu svarbu atiduoti Viešpačiui centrinę vietą, neprimesti kitiems savo valios.

Be kitų minčių, konferencijoje nuskambėjo ir perspėjimas, kaip svarbu, kad  bendruomenėje ar maldos grupėje veiklos nebūtų per daug, ji negalinti atstoti maldos ar jai trukdyti. Pasak Ch. Whiteheado, geri vadovai myli Dievą, rūpinasi perduoti jo žodį, o savo meilę Viešpačiui išreiškia tarnaudami kitiems.

Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba, tel. (37) ... , el. paštas info@kn.lcn.lt