ŠILINĖS: Lietuvos kariuomenės diena (2016 09 13)
Paskelbta: 2016-09-13 16:03:03

Fotografijos Marijos Stanulytės

Rugsėjo 13-ąją Švč. Mergelę Mariją jos Gimimo proga Šiluvoje sveikino Lietuvos kariuomenė. Savo vėliavomis, uniformomis iš kitų gausių piligrimų tądien išsiskyrė dar visai jauni ir jau garbaus amžiaus Lietuvos kariai, partizanai, šauliai, savanoriai, tie, kurie šiandien saugo mūsų laisvę ar garbingai gynė ją praeityje. Už visus Lietuvos laisvės ir Nepriklausomybės gynėjus buvo meldžiamasi pagrindinėse pamaldose, sykiu prašant Dievo globos mūsų Tėvynei.

Šiluvos Dievo Motinos, užtarusios visą Lietuvos laisvės kelią, rugsėjo 13 dienos šv. Mišiose buvo pavesti taikos misijose dalyvaujantys kariai ir jų šeimos, Dievui dėkota už laisvę, o Jo gailestingumo prašyta persekiojamiems krikščionims. Visuotinėje maldoje melsta, kad Lietuva, Europos Sąjunga ir pasaulis priimtų Kristaus dovanojamą ramybę, o Lietuvos kariuomenė būtų patikima taikos ir teisingumo nešėja, gynėja ir palaikytoja. Kantraus ir ištikimo meilės liudijimo buvo prašoma sunkumų patiriančioms šeimos, o visiems Šiluvos piligrimams – priimti per Bažnyčios teikiamus sakramentus tekančią tikros laisvės dvasią.

Karius ir visus piligrimus aikštėje liturgine katecheze Eucharistijai rengė Ruklos įgulos I kapelionato kapelionas kun. Arnoldas Valkauskas. Jis atkreipė dėmesį, jog Šiluvos piligrimai – kariai keičiasi dovanomis: jie atiduoda savo gyvenimą taikos tarnystei, o Dievas juos apdovanoja savo dovanomis.

Karo kapelionas ragino prašyti gyvo santykio su Dievu ir žmonėmis, kuris vaduoja iš vienišumo, neša džiaugsmą. Tai ypač svarbu šiais laikais, kai gyvenimas tobulėja ir gražėja, tačiau labai trūksta bendravimo, keroja abejingumas, atsiribojimas. Katechezėje raginta ypač prašyti Šventosios Dvasios dovanų, kad širdis plėstųsi, alsuotų viltimi, kad žmogus būtų pajėgus gyventi pagal Dievo norėtą pašaukimą.

Loreto Dievo Motinos litanijos maldai aikštėje tądien vadovavo Viktoras Ščetilnikovas, vadovaujantis ir pamaldose grojusiam Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono Sausumos pajėgų orkestrui. Kariuomenė šiose pamaldose galėjo laisvai dalyvauti, gavusi poilsio komandą iš savo vadų.

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas netrukus prie altoriaus jau sveikino Kariuomenės dienos iškilmingos Eucharistijos dalyvius: Vilniaus arkivyskupą metropolitą. Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštališkąjį administratorių Gintarą Grušą, Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių, Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį, augziliarą vyskupą Kęstutį Kėvalą, kunigus, ypač karo kapelionus, kurie drauge koncelebravo šv. Mišias, taip pat LR Krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką bei ministerijos darbuotojus, Lietuvos kariuomenės vadą generolą leitenantą Joną Vytautą Žuką, padalinių vadus, generolus, karininkus, puskarininkius, karius, mūsų sąjungininkus JAV karius, išėjusius į atsargą ar buvusius sužeistus kariūnus. žuvusiųjų artimuosius, partizanus, šaulius ir visus gausius piligrimus, atvykusius iš Kauno, Linkuvos, Pasvalio, Kražių,Telšių ir kitų Lietuvos vietų bei svečius piligrimus iš Prancūzijos ir Lenkijos.

Liturgijai vadovavo ir homiliją pasakė arkivysk. G. Grušas. „Su Kristaus gimimu pasaulyje gimė gailestingumas“, – kalbėjo arkivysupas, Mariją pavadinęs Dievo gailestingumo pirmavaizdžiu ir įrankiu. Marija neša pasauliui gailestingumą ir juo dalijasi. Savo gailestingumo darbais ji stengiasi atskleisti Dievo artumą: lanko Elzbietą, Kanos vestuvėse rūpinasi artimojo poreikiais, yra kartu džiaugsme, kurį patyrė su mokiniais Sekminėse, atsiunčiant Šventąją Dvasią.

„Marija kviečia atsiliepti, kad gailestingumas gimtų kiekviename iš mūsų, o per mus – ir visame pasaulyje“, – sakė ganytojas, paragindamas išdrįsti kaip Marija tarti Viešpačiui „taip“.

„Mums, kaip ir kariuomenei, yra duoti ginklai. Tai malda ir gailestingumo darbai, kuriai galime leisti Dievo meilei įsikūnyti“, – kalbėjo ganytojas, pakviesdamas Lietuvos kariūnus gilintis į Bažnyčios mokymą, į dviejų Sinodų vaisių – popiežiaus apaštališkąjį paraginimą „Amoris laetitiia“ ir pasidalijimą, kaip įkūnyti gailestingumą šeimoje, į kardinolo W. Kasperio knygos „Gailestingumas: pamatinė Evangelijos sąvoka ir krikščioniškojo gyvenimo raktas“ apmąstymus apie taiką kaip teisingumo kūrinį, taikos etiką vystymą.

Ganytojas pabrėžė: ne tik kariai yra taikdariai – turime bendromis jėgomis užtikrinti taiką ir visi kartu ją laimėti. Tai būtų gailestingumo įkūnijimas visuomenėje. Pasak ganytojo, jei norime taikos, reikia turėti ramybę širdyje, o dėl to, pagal popiežiaus Pranciškaus šių jubiliejinių metų paraginimą, turime būti gailestingi kaip Tėvas. (Homilijos vaizdo įrašas, I dalis >>, II dalis >> , autorius Juozas Kamenskas)

Šios Eucharistijos asistą rengė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Duonos ir vyno atnašas atnašų procesijoje nešė savanoriai, būsimi jauni mūsų krašto gynėjai. Patarnavo, kaip ir kasdien atlaiduose, Kauno kunigų seminarijos klierikai.

Užbaigiant pamaldas arkivysk. G. Grušas palinkėjo Marijos pavyzdžiu apsiginkluoti gailestingumu – tai visų stiprybė ir jėga.

Šiluvos piligrimai šias pamaldas užbaigė sugiedodami Lietuvos himną.

Piligrimams sielovadinius patarnavimus rugsėjo 12 dieną teikė Jurbarko dekanato kunigai. Jie klausė išpažinčių, vadovavo bendroms piligrimų maldoms, aukojo šv. Mišias ir sakė homilijas. Įvairiu laiku Mišias Apreiškimo koplyčioje ir Bazilikoje aukojo kunigai Andrius Končius, Šarūnas Leskauskas, arkivysk. emeritas S. Tamkevičius. Giedojo Ukmergės Švč. Trejybės parapijo choras „Magnificat“, Dariaus ir Girėno 2 rinktinės choras „Margiris“, Šiluvos parapijos choras.

Vakare melstis už taiką pasaulyje ir mūsų namuose, už taiką taip žmonių, už taiką širdyje šv. Mišiose kvietė joms vadovavęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas. Mišias drauge koncelebravo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas. Homiliją pasakęs vysk. J. Kauneckas kvietė imtis galingiauso ginklo – Mergelės Marijos Rožinio. Jis padėjo Lietuvai vaduotis iš sovietų okupacijos, šiandien gali sustiprinti šeimas, be jo neįmanoma įgyvendinti ramybės ir taikos namuose. „Neaplenkime maldos, būkime gelbėtojai malda, kai pasaulyje siaučia karai“, – sakė vysk. J. Kauneckas.

Pamaldas iš Šiluvos 12 ir 18 val. bei Rožinio maldą kasdien transliuoja „Marijos radijas“, o jo programų direktorius kun. Povilas Narijauskas meldžiasi Mišiose šio radijo rėmėjų, aukotojų intencijomis.

 

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

<

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune