Europinės reikšmės „LKB Kronika“ – UNESCO „Pasaulio atminties“ nacionaliniame registre (2021 10 08)
Paskelbta: 2021-10-11 12:22:14

Nuotraukos – Romualdo Petraičio

Sukako 30 metų, kai 1991 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublika įstojo į 1945 m. įkurtą Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją UNESCO (United Nations Educational Scientific and Cultural Organization). Minint šią sukaktį, Vilniaus universiteto Mažoje auloje (Aula parva) vykusiame Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos iškilmingame posėdyje buvo įteikti 9 nauji dokumentinio paveldo objektų liudijimai.

Pirmą kartą UNESCO dėmesys

„Nuoširdžiai džiaugiamės, galėdami pranešti, kad 2021-09-13 vykusiame Lietuvos nacionalinio komiteto ,,Pasaulio atmintis“ posėdyje (protokolo Nr.27) nutarta Jūsų pasiūlytą dokumentinio paveldo objektą – ,,Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ – pripažinti regioninės-europinės reikšmės dokumentais ir įrašyti į Lietuvos nacionalinį registrą ,,Pasaulio atmintis“, – sakoma generalinės sekretorės Marijos Drėmaitės ir nacionalinio komiteto pirmininko prof. dr. Rimvydo Laužiko pasirašytoje Arkivyskupijos muziejų pasiekusioje telegramoje. Pirmą kartą per 30 metų UNESCO nacionalinei komisijai prisistačiusi Bažnyčios kultūrinė bei švietėjiška institucija (projektą inicijavo, kuravo ir paraišką teikė Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinio buto-muziejaus vedėja Irena Petraitienė) išdėstė „LKB Kronikos“ (1972–1989) leidėjo ir vyriausiojo redaktoriaus kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ asmeniniame archyve saugojamų originalių 108 šaltinių – dokumentinio paveldo objekto – tapatybės duomenis.

„Per 17 metų KGB nesugebėjo likviduoti ,,LKB Kronikos“– tai iš tiesų stebuklas žinant, kiek ši represinė mašina turėjo etatinių darbuotojų ir informatorių, – iškilmingame posėdyje dalyvavęs žodį tarė kardinolas S. Tamkevičius. – Šitas stebuklas buvo galimas tik todėl, kad Lietuvoje buvo žmonių, apie kuriuos pasakyčiau tą patį žodį – „stebuklas“. Po tiek tamsos ir prievartos dešimtmečių buvo žmonių, kurie už Dievą ir Tėvynę, tiesą ir gėrį galėjo paaukoti viską.“ Priminęs ,,LKB Kronikos“ atsiradimo aplinkybes ir siekį ginti tikinčiųjų bei sovietinės santvarkos pavergtų tautiečių teises, kardinolas pažymėjo, jog leidėjams nė minties nebuvo sulaukti kokio nors, juolab UNESCO, įvertinimo. Greičiau – teismo, Sibiro lagerio, ką patyrė ir pats pogrindinio religinio leidinio vyriausiasis redaktorius.

Tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pasaulis visai kitoje šviesoje pamatė „LKB Kronikos“ indėlį. Prasminga priminti, jog 1996 m. už aktyvią veiklą ginant tikinčiųjų teises sovietinio režimo metais kardinolas, tuo metu – Kauno arkivyskupas metropolitas, Sigitas Tamkevčius buvo apdovanotas Georgo von Hertlingo medaliu (įteiktas Regensburgo rotušėje, Vokietija).1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.1999 m. už veiklą leidžiant ir redaguojant „LKB Kroniką“ bei atgaivinant „Aušrą“, suteiktas VDU garbės daktaro vardas. 2002 m. už heroizmą, parodytą ginant Lietuvos Katalikų Bažnyčią okupacijos metais, už nuopelnus steigiant ir leidžiant „LKB Kroniką“ įteiktas Šv. Pranciškaus Ksavero medalis (įteiktas Šv. Pranciškaus Ksavero universitete, Cincinatis, JAV). Kardinolas Sigitas Tamkevičius yra 2013 metų Laisvės premijos laureatas.

Visuomenės dėmesiui apdovanojimai pateikti muziejaus parengtoje „LKB Kronikos“ ekspozicijoje.

Siekiant įrodyti ,,LKB Kronikos“ pasaulinę reikšmę

Ekspertai, paklausti, kas lėmė paraiškoje pateiktiems dokumentams pripažinti europinę reikšmę, pirmiausia iškėlė ,, LKB Kronikos“ unikalumą, nes 17 metų pogrindyje ėjęs išskirtinis periodinis leidinys yra ne tik išsamiausias to laikotarpio žinias susisteminantis istorinis šaltinis, bet ir konkrečiais faktais parodęs, koks buvo visuomenės ir Bažnyčios tarpusavio santykis. Be to, gynė ne tik katalikų tikėjimą, bet ir lietuvių kalbos ir tautos teises, kovojo prieš rusifikaciją, visi leidiniai rašyti tik lietuvių kalba, o sovietinės priespaudos metais tai buvo ypač svarbu.

Prof. dr. Arūnas Streikus akcentavo, jog ,,LKB Kronika“ sustiprino disidentinį ir visuomeninį antisovietinį judėjimą, visuomenei suteikė tikėjimo Lietuvos laisvės siekiu šaltinį. Visam pasauliui parodė, kokiomis sąlygomis SSRS pavergtoje Lietuvoje gyveno tikinčiųjų bendruomenė, su kokiomis kliūtimis susidūrė Romos Katalikų Bažnyčia, kaip SSRS nesilaikė tarptautinių susitarimų dėl žmogaus principinių laisvių ir teisių. Tikinčiųjų bendruomenei ,,LKB Kronika“ buvo pagrindinis būdas pasauliui pranešti apie pavergtos šalies tikrąją padėtį, o nūdienai išliko kaip vienas iš nedaugelio originalių istorijos šaltinių apie XXa. aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečius.

Ekspertų nuomone, ,„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos,“ pasaulyje analogų neturinčio pogrindžio leidinio, laukia antrasis etapas – įrodyti pasaulinę reikšmę. 

Irena Petraitienė, Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinio buto-muziejaus vedėja



Nuotraukose:

1.UNESCO programos ,,Pasaulio atmintis“ nacionalinio komiteto pirmininkas prof.dr. Rimvydas Laužikas kardinolui Sigitui Tamkevičiui įteikė liudijimą, jog dokumentinio paveldo objektas ,, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ pripažintas regioninės-europinės reikšmės dokumentu ir įrašytas į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą.

2.Iškilmingame posėdyje žodį taria ,, LKB Kronikos“ leidėjas ir vyriausiasis redaktorius kardinolas Sigitas Tamkevičius.

3. Kardinolas tarp dokumentinio paveldo saugotojų, kurių pateikti dokumentai ar jų kolekcijos įrašyti į Nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

 

Ganytojo žodis

„PRADŽIUKIME! Kad Švč. Mergelės Marijos MAGNIFICAT taptų mūsų savastimi: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju.“

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune