Pas Viešpatį iškeliavo kun. jubil. VACLOVAS ALEKSANDRAVIČIUS (1916–1942–2014)
Paskelbta: 2014-03-30 19:13:36

2014 metų kovo 29 dieną, eidamas 98-uosius metus, mirė Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos altaristas kunigas Vaclovas Aleksandravičius. 

Vaclovas Aleksandravičius gimė 1916 metų gruodžio 13 dieną Čiobiškio miestelyje, Širvintų rajone, parapijos vargonininko šeimoje. Pradžios mokyklą Vaclovas baigė Nemaniūnuose 1928 metais. 1929–1935 metais mokėsi Alytaus gimnazijoje, kurią baigęs įstojo į Kauno kunigų seminariją. Gavęs seminarijos vadovybės leidimą, nuo 1941 metų tęsė mokslą Kauno konservatorijos vargonų klasėje. Vyresnieji tada pripažino, kad Vaclovas Aleksandravičius turi aiškių gabumų ir yra perspektyvus muzikas.

1942 metų gruodžio 19 dieną, baigęs kunigų seminariją, Vaclovas Aleksandravičius buvo įšventintas kunigu ir dar kurį laiką studijavo Kauno konservatorijoje, tačiau 1943 metų kovo mėnesį, nebaigęs muzikos studijų, pats pasiprašė skiriamas pastoraciniam darbui. Jo kunigystės pradžia buvo II pasaulinio karo metai, todėl labai dažnai keitėsi jo darbo vietos. Pirmoji paskyrimo vieta buvo Šiaulėnų parapija, kur jaunasis kunigas porą metų dirbo vikaru. 1945 metų balandžio mėnesį kunigas Vaclovas Aleksandravičius buvo paskirtas Krakių parapijos vikaru, tačiau, praėjus vos aštuoniems mėnesiams, turėjo vykti į Baisogalą, kur pavadavo išvykusį parapijos kleboną. Dar po aštuonių mėnesių, grįžusima į Krakes, jam buvo pavestos taip pat ir Dotnuvos Šv. Petro ir Povilo (Akademijos) bažnyčios rektoriaus pareigos, bet jas ėjo tik savaitę, nes buvo atleistas iš Krakių parapijos vikaro pareigų ir paskirtas Paliepių parapijos klebonu. Ten užsibuvo tik mėnesį ir 1948 metų rugsėjo 15 dieną buvo paskirtas Šiluvos parapijos administratoriumi. Visi šie tarsi iš gausybės rago besipilantys paskyrimai yra gyvas atvaizdas tų neramių laikų, kuomet kunigams teko ieškoti, kaip kuo geriau pasitarnauti tikintiesiems, tuo pat metu jaučiant ateistinės valdžios priespaudą ir panieką.

1949 metų gegužės mėnesį kunigas Vaclovas Aleksandravičius paskiriamas Pabaisko parapijos klebonu, 1950 metų vasarį perkeliamas klebonu į Girdžius, o 1951 metų sausio mėnesį paskiriamas Vadžgirio parapijos klebonu. Šioje parapijoje jis jau užsibuvo kiek ilgiau. 1954 metų vasario 6 dieną skiriamas Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapijos klebonu, o 1958 metais - Kauno Arkikatedros bazilikos administratoriumi. Kurį laiką kunigui Vaclovui buvo pavesta aptarnauti ir Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto) bažnyčią. Arkikatedros administratoriaus pareigose kunigas Vaclovas Aleksandravičius išdirbo vienuolika metų, o paskui buvo perkeltas į Juodaičius klebono pareigoms. Ten išbuvo aštuonis mėnesius, po kurių 1969 metų sausį buvo paskirtas Skarulių parapijos klebonu, dar po metų – klebonu į Šimkaičius. 1973–1974 metais ėjo Upninkų parapijos administratoriaus pareigas, 1974 metais porą mėnesių buvo Rudiškių parapijos administratoriumi, o 1974 metų birželio 19 dieną buvo paskirtas Kriukų parapijos administratoriumi, kur darbavosi šešerius metus. 1980 metais kunigas Vaclovas Aleksandravičius pasiprašė išleidžiamas į altariją. Pirmiausia buvo paskirtas Kauno Šv. Antano parapijos altarista, o 1981 metų gegužės 30 dieną perkeltas altaristos pareigoms į Kauno Kristaus Prisikėlimo parapiją, kur darbavosi daugiau nei trisdešimt metų iki pat mirties.

Kunigas Vaclovas pasižymėjo atkakliu, gal kiek uždaru būdu, tačiau visuomet labai aukštai vertino savo kunigiškąjį pašaukimą, rūpinosi kaip galima tiksliau laikytis visų savo luomo reikalavimų. Gal ir dėl to kartais jo pasisakymai ar reikalavimai atrodė griežtoki, ne visuomet visiems suprantami ir priimtini, tačiau kunigas Vaclovas sugebėdavo išlikti savimi, visuomet paklusdamas teisėtiems savo viršininkų reikalavimams. Dar pirmaisiais jo kunigystės metais Šiluvos dekanas, pateikdamas jaunojo vikaro charakteristiką arkivyskupui, pažymėjo, kad kunigas Vaclovas nepaprastai mėgsta ir su įkarščiu pasineria į pastoracinį darbą. Toks jis išliko visą savo gyvenimą ir kiek galėdamas ėjo patarnauti tikintiesiems klausykloje, jam buvo neįsivaizduojama, kad būtų galima praleisti dieną neaukojant šv. Mišių.

-----------

Kun. Vaclovas Aleksandravičius buvo pašarvotas mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Laidotuvių dieną, kovo 31-ąją, ryto šv. Mišias aukojo ir homiliją pasakė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, tardamas atsisveikinimo žodį vienam seniausių arkivyskupijos kunigų.

Laidotuvių šv. Mišioms vadovavo ir homiliją pasakė vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, 14 kunigų.

„Kunigo gyvenimas ir pašaukimo užduotis – sekti Kristų net mirties valandą. Laimingas, kuris gali su šiuo žodžiu iškeliauti. <...>Kunigas Vaclovas – kunigiško gyvenimo pavyzdys. Štai kodėl jis buvo apdovanotas gražiu amžiumi. Išlydėdami jį į Dangiškojo Tėvo namus, melskimės, kad ir mes būtume sustiprinti tos malonės“ – sakė homilijoje vyskupas Kęstutis.

Kun. Vaclovas Aleksandravičius palaidotas mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.

(apie atsisveikinimą išsamiau žr. www.prisikelimas.lt >>).

 

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune