Šilinių kronika: Lietuvos kariuomenės diena (2014 09 09)
Paskelbta: 2014-09-09 16:43:51

Fotografijos Marijos Stanulytės

Fotografija Marijos Stanulytės

Atlaiduose švenčiant Švč. M. Marijos Gimimą rugsėjo 9-ąją, Lietuvos kariuomenės dieną, Šiluvos Dievo Motinos užtarimui buvo atiduoti šiandienos rūpesčiai dėl karinių neramumų, prašyta taikos ir ramybės pasauliui bei mūsų namams, melstasi už tarnaujančius taikos sargyboje.

Fotografija Marijos Stanulytės

Šv. Mišiose, kuriose nuo pat ryto dalyvavo gausiai šiomis dienomis Šiluvą lankantys piligrimai (iš įvairių Lietuvos vietų, taip pat svečių iš kitų šalių – Lenkijos, Latvijos, Anglijos), melstasi ir už krikščionijos vienybę prašant Viešpatį išgydyti susiskaldymo žaizdą, dėkota Šventajai Dvasiai už gautą tikėjimo dovaną ir, žinoma, ypač malda užtarti tarptautinėse misijoje ir šalyje tarnaujantys kariai, jų šeimos, Lietuvos partizanai bei šauliai.

Fotografija Marijos Stanulytės

Fotografija Marijos Stanulytės

Prieš vidudienį į sakraliąją aikštę Šiluvoje atžygiavo Lietuvos kariuomenė ir gavusi komandą „Ramiai“ kartu su piligrimais dalyvavo iškilmingoje Eucharistijoje. Jai pasirengti katecheze padėjo Kariuomenės vyresnysis kapelionas majoras kun. Arnoldas Valkauskas.

Šią katechezę, Šiluvos atlaiduose švenčiant ir Šeimos metus, kun. A. Valkauskas skyrė šeimos temai. Karių ir visų piligrimų aikštėje dėmesį, remdamasis Katalikų Bažnyčios katekizmu, atkreipė į labai svarbių asmeninių ryšių puoselėjimą šeimoje. Šiandienos skubančiame pasaulyje tie ryšiai, buvę santuokos pagrindu, trūkinėja, nebeteikia džiaugsmo, ramybės, pasitikėjimo. Žmogus net šeimoje gyvendamas pasijaučia vienišas, nesuprastas. Ryšiai šeimoje turi būti nuolat puoselėjami, kad į juos niekas neįsiterptų, kad jie tęstų, gilintų santuokinį apsisprendimą bendrystėje su jau pasirinktu žmogumi spręsti kylančius sunkumus. Katechezėje atkreiptas dėmesys į autoriteto svarbą šeimoje, paminint, jog tėvo ir motinos autoritetas skatina vaikų pasitikėjimą, broliškumą, saugumą (ir priešingai, kai tėvai nėra autoritetai, tuomet ir gyvenime niekas nebėra autoritetas).

Vėliau kun. Artūro Kazlausko bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choro „Kariūnas“ (vad. V. Verseckas) ir visų piligrimų giedama Loreto Dievo Motino litanija pradėjo pamaldas aikštėje priešais Baziliką ir sutiko iškilmingai Eucharistijai vadovauti atėjusių dvasininkų procesiją. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sveikino Vilniaus arkivyskupą metropolitą, Kariuomenės apaštališkąjį administratorių Gintarą Grušą, sykiu paprašydamas jį šią Kariuomenės dieną vadovauti liturgijai, Telšių vyskupą Joną Borutą SJ, augziliarą vysk. Kęstutį Kėvalą, kunigus karo kapelionus, taip pat į iškilmes atvykusius Krašto apsaugos viceministrą Antaną Valį, kitus ministerijos viceministrus ir tarnautojus, Lietuvos kariuomenės vadą generolą majorą Joną Vytautą Žuką, visus karininkus, karius, partizanus, šaulius, sužeistuosius, dėl sveikatos į atsargą išleistus karius, žuvusiųjų artimuosius, pamaldose giedantį „Kariūno“ chorą bei Karinių oro pajėgų orkestrą bei jų vadovus Vytautą Versecką ir kapit. Ričardą Kukulskį, visus gausius atlaidų piligrimus.

Fotografija Marijos Stanulytės

Liturgijai vadovavęs arkivysk. Gintaras Grušas vėliau pasakė homiliją, joje Švč. M. Marijos Gimimą pavadino pirmaisiais aušros spinduliais Išganytojo laukusiai tautai ir pakvietė įsigilinti, ką sako Dievo žodis, kalbantis mums šiandien, ypač kai pasijuntame nežinioje, nerime. Evangelijoje drąsinama „Nebijok“, „Viskas išeina į gera mylintiems Dievą“, atskleidžiama Emanuelio reikšmė – tai „Dievas su mumis“. O mūsų iššūkis – išmokti pasilikti šalia Jo. Homilijoje arkivyskupas mokė buvusio kario pal. Prisikėlimo Lauryno laiško savo draugui kariui mintimi (iš jo knygos „Dievo artumo praktika“) mažiausią darbelį atlikti iš meilės Dievui – mokytis tos Dievo artumo išgyvenimo praktikos, ruoštis pasikliauti Dievo meile šiandien, kiekvieną akimirką, ir tada, kai to ypač reikės. Ir karių šeimose būtina kasdien dėti pastangas gyventi nuolatine Dievo artuma, bendra malda stiprinti tarpusavio ryšius.

„Turim apsiginkluoti malda. Pirmas mūšio laukas visada yra dvasinis. Turim būti gerai įsitvirtinę ir pasiruošę atkurti taiką pirmiausia malda“, – sakė ganytojas, primindamas, jog per maldą dedami dvasinės stiprybės pamatai.

„Dievas yra taika. Išmokime gyventi Jo ramybėje ir joje atrasime savo ramybę ir taiką pasaulyje“, – sakė homiliją užbaigdamas arkivyskupas G. Grušas, sykiu pakviesdamas įsijungti į popiežiaus Pranciškaus kviečiamą Mišių maldą už taiką minint 100-ąsias Pirmojo pasaulinio karo pradžios metines.

Fotografija Marijos Stanulytės

Fotografija Marijos Stanulytės

Bendruomeninėje maldoje liturgijos dalyviai meldėsi už Bažnyčią, už taiką Lietuvoje, gretimuose kraštuose, pasaulyje ir savo namuose, kad kariai būtų drąsūs santarvės nešėjai, už taikos misijas bei vaisingą tarptautinę pagalbą kenčiantiems nuo karų.

Fotografija Marijos Stanulytės

 Fotografija Marijos Stanulytės

Fotografija Marijos Stanulytės

Užbaigiant pamaldas ganytojų palaiminimu kariams ir visiems jų dalyviams, padėkos žodį tarė Krašto apsaugos viceministras A. Valys, pažymėdamas, jog Šiluva sudėtingos mūsų istorijos eigoje, nežiūrint sovietinės valdžios bauginimų, išliko vieta, kur semiamasi dvasios ir kūno stiprybės. O būti stipriems labai reikia šiandien, rūpinantis šalies ir Baltijos regiono saugumu, prisiimti asmeninę atsakomybę už savo krašto gynimą ir laisvę. Žodį taręs Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras J. V. Žukas priminė, kaip gynėme laisvę ir nepriklausomybę prieš porą dešimtmečių, paminėjo garbingus ir kilnius Lietuvos laisvės ir Nepriklausomybę gynėjus, kurie taip pat stiprybės sėmėsi iš tikėjimo. Kariuomenės vadas dėkojo visiems kariams ir tikėjimo broliams bei sesėms už stiprybės teikiančią maldą Šiluvoje.Iškilmės užbaigtos sugiedant Lietuvos himną.

Fotografija Marijos Stanulytės

Fotografija Marijos Stanulytės

Fotografija Marijos Stanulytės

Šiluvoje tądien buvo pagerbtas generolo Jono Žemaičio atminimas prie jam skirto koplytstulpio Bazilikos šventoriuje.

Fotografija Marijos Stanulytės

Į vakaro šv. Mišias susirinkusius Šiluvoje maldininkus Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, vadovaudamas liturgijai, kvietė melstis už taiką mūsų pačių namuose, šeimose. To negali užtikrinti valstybė. Bažnyčia pasitarnauja žmonėms rodydama kelią į taiką ir ramybę. Ganytojo homilijos žodžiais tariant, taika ateina į žmogaus širdį pripažįstant, jog visi esame vieno Dievo Tėvo vaikai, prašant Marijos, Taikos Karalienės, savo nuolankumu mokyti būti taikos ir ramybės nešėjais.

Šią dieną Šiluvoje piligrimams klausyjlose patarnavo Ukmergės dekanato kunigai. Aukojo šv. Mišias bei sakė homilijas kun. Petras Dumbliauskas SDB, kun. Rimantas Laniauskas, kun. Rimas Mačiulskis, kun. Erastas Murauskas bei sykiu kiti į atlaidus atvykę Lietuvos kunigai. 16 val. šv. Mišiose Apsireiškimo koplyčioje buvo meldžiamasi už Lietuvos partizaną, buvusį kariuomenės ir partizanų kapelioną a.a. mons. Alfonsą Svarinską. Be minėtų karių choro ir orkestro, Šiluvoje rugsėjo 9 d. giedojo Ukmergės Švč. Trejybės parapijos choras „Magnificat“ (vad. R. Ališauskaitė), Pašilės Šv. Barboros parapijos  (vad. M. Mikučionis), Šiluvos parapijos (vad. D. Stoškienė) bei Rozalimo Švč. M. Marijos Vardo (vad. Justina Šiupinytė) parapijų chorai.

Šiluvoje kasdien piligrimai lanko ir Ligonių Sveikatos koplyčią Bazilikoje  – čia nuo 11 iki 21 val. būna išstatytas Švč. Sakramentas, tad valandėlei daug žmonių suklumpa Jėzaus, kurį garbinti savo apsireiškimu Šiluvos žemėje ragino Švč. M. Marija, Eucharistijoje adoracijai. Prieš pagrindines pamaldas aikštėje kalbama Rožinio malda.

Fotografija Marijos Stanulytės

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

Ganytojo žodis

Jei visada pasitiki KRISTUMI, tada gėrio, teisingumo ir taikos siekis, atleidimas ir susitaikymas tampa palaiminimu: palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, palaiminti gailestingieji...

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ
(2017 11 01)

Liturginis kalendorius

Pamaldos

2017– Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune