Misijų vakare iš ciklo „Kunigai kavinėse“ – susitikimas kun. Kęstučiu Dvarecku (2015 04 09)
Paskelbta: 2015-04-10 10:32:23

Fotografijos Akvilės Minčinkaitės

Fotografija Akvilės MInčinkaitės

Balandžio 9 d. vakarą nemažas būrys kauniečių susirinko į „Daugirdo“ viešbučio kavinėje surengtą Miesto misijų susitikimą (iš ciklo „Kunigai kavinėse“). Šįkart jame dalyvavo kun. Kęstutis Dvareckas, kuris dalijosi tema „Susidraugauti su priklausomybe?“

Kunigas Kęstutis Dvareckas yra Vilniaus arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ (veikia jau šeštus metus) įkūrėjas ir vadovas ir, kaip pats sakė, yra „priklausomas“. Dvi valandas trukęs susitikimas pralėkė nepastebimai.

Buvo užduota daug klausimų, vakaro svečias dalijosi iš arti pažįstamu sveikimo iš priklausomybių keliu, būdais ir galimybėmis, kaip artimiesiems bendrauti su tokiais šeimų nariais, padėti (ar nepadėti) sergantiems, drąsino, jog yra išeitis ir pagalba, teikė viltį, jog įmanomas prisikėlimas, nors sveikimas – ilgas procesas (o ne greita išeitis, kurios šiandien dažniausiai tikimasi sprendžiant bet kokius gyvenimo sunkumus). Žmonės uždavė kun. Kęstučiui ir tikėjimo klausimų bei gavo nuoširdžius atsakymus.

„Didžiausia problema susidūrus su priklausomybėmis – tai baimė realybę priimti, o ne ją „nuskausminti“ ir toliau eiti mirties keliu“, – sakė kun. Kęstutis Dvareckas, atkreipdamas dėmesį, jog iš tiesų priklausomybės – tai progresuojanti liga, ir jos negydant galimos trys išeitys: ligoninė, kalėjimas arba mirtis (nemaža dalis priklausomų asmenų pasitraukia iš gyvenimo). Priklausomybių formų yra pačių įvairiausių, naujausios – tai priklausomybės nuo naujų psichotropinių vaistų. Priklausomybės pažeidžia ir dvasiškai, ir fiziškai (pažeidžiama psichika, kuri ne visa atsistato).

Fotografija Akvilės Minčinkaitės

Tačiau yra išeitis – kvalifikuotų specialistų pagalba. Priklausomi žmonės dažnai neigia savo bėdą, o kai jau pripažįsta, kaip minėjo vakaro svečias, linkę ieškoti greitų išeičių (pvz., gydosi medikamentais, kurie teikia trumpalaikį, tačiau iš tikrųjų pripratimą sukeliantį efektą ir kt.), tačiau tai neišgelbsti. Gydymas iš priklausomybių yra ilgas procesas (pvz., dveji metai sveikimo kelyje laikomi pavojingiausiais atkryčiui). Padėti gali tik geri specialistai, kurių pagalbos reikia ieškoti (pvz., „Aš esu“ bendruomenėje sykiu dirba visa komanda – sielovadininkai, psichologai, sveikimo keliu einantys socialiniai darbuotojai).

Priklausomų asmenų bendruomenės vadovas pabrėžė, jog pasveikimo kelias prasideda nuo būtinos tiesos akivaizdos, realybės pripažinimo. Deja, dažniausiai, kai aplinkiniai mato baisius priklausomybės signalus, pats žmogus juos neigia, o patyręs psichiatras priklausomybę nesunkiai nustatytų. Bėda, kai aplinkiniams priklausomas asmuo nerūpi, yra savotiškai „patogus“ (nudirba darbą už mažesnį atlygį ar pan.), nors mato jo nuosmukį. Kun. Kęstutis pasidžiaugė, jog pamažu keičiasi visuomenės požiūris į sveikstantįjį – pasitaiko, jog darbdaviai nesibaido priimti į darbą sveikstančiojo iš priklausomybių, o kartais netgi patys pasirūpina „auksinių rankų“ darbuotojo gydymu.

Daug dėmesio kun. Kęstutis Dvareckas skyrė klausimui apie artimųjų pagalbą, deja, pasakydamas, jog perdėta globa, rūpinimasis neretai trukdo, o ne padeda žmogui atsitiesti. Be to, priklausomybė dažnai laikoma gėda, dėl to visaip slepiama. Pasak kun. Kęstučio, dar apaštalas Paulius sakė, jog laikų pabaigoje ataskaitą duosime už save. Sunku matyti artimą, pasirinkusį mirties kelią, veikia mirties baimė. Riba, kur padedama ar trukdoma kitam sveikti, yra labai trapi. Čia svarbu labai didelis sąžiningumas, atvirumas tiesai, su meile prašyti žmogaus kreiptis patyrusių specialistų pagalbos – būti pagydytam, o ne gydytis patiems (bandant paveikti pamokymais, vaistais, interneto patarimais, kaip atsikratyti potraukio svaigalams ar pan.).

Susitikimo kavinėje svečias, be kita, atkreipė dėmesį, kaip pakenkia žmogui ir gali priklausomybes paskatinti  savyje užgniaužiami, paneigiami, neišsakomi jausmai. Čia buvo paminėta, jog ir artimojo mirtis šiais laikais išgyvenama neišverkiant, neišgedint, vartojant raminamųjų vaistų. Tačiau skausmas, tuštuma (o ne aptukusi širdis) kaip tik ir yra ta vieta, į kurią gali ateiti Dievas, tik Jis gali suteikti tikrumo gyvenimui. Sveikimo kelyje, pasak kun. Kęstučio, didžiulė pagalba tampa atrastas sąmoningas santykis su Dievu.

Vakaro dalyviai galėjo įsigyti kun. Kęstučio Dvarecko ir dr. Andriaus Navicko parengtą knygą „Sveikas, gyvenime“ (2014) apie priklausomybę ir sveikimo kelionę.

Gegužės 14 d. 19 val. „Vero Cafe“ kavinėje – vakaras-susitikimas su kun. Antanu Blužu OFM tema „Darbas dėl pinigų – vergystė“. Miesto misijų susitikimus kavinėse rengia arkivyskupijos kurijos sielovados bendradarbiai.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

Ganytojo žodis

ŠVENTUMAS yra keliaujančiųjų savybė. Kai žvelgiame į tuos, kurių šventumą Bažnyčia yra oficialiai pripažinusi, matome galutinį vaizdą, užfiksuotą per jų gimimą dangui. Bet kol jie gyveno – nė vieną akimirką nebūtų pasakę: jau viską pasiekiau, viskas tobula <...>. Tad nebijokime, kad dar nesame pasiekę – kelias atviras.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune