Paskutinį rugpjūčio sekmadienį – PADĖKOS UŽ LAISVĘ ŠVENTĖ ŠILUVOJE. Piligrimų eisenos į Šiluvą bei „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių jubiliejus (2011 08 28)
Paskelbta: 2011-08-25 16:13:28

Rugpjūčio 28 d., paskutinį vasaros sekmadienį, Šiluvoje bus švenčiama PADĖKOS UŽ LAISVĘ ŠVENTĖ. Joje kviečiami dalyvauti visi branginantys laisvės dovaną, ypač tremtiniai, partizanai, politiniai kaliniai, Sausio 13-osios brolijos nariai ir jų šeimos. Šiluvos aikštėje 12 val. bus švenčiamos Padėkos šv. Mišios už Lietuvos laisvę.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo didžiųjų iškilmių (žr. išsamią rugsėjo 7–15 d. Šilinių programą) išvakarėse rengiama Padėkos už laisvę šventė, kaip ir kasmet, 9 val. bus pradedama piligrimų eisenomis į Šiluvą iš Tytuvėnų ir iš Raseinių pusės nuo Katauskių gyvenvietės. Joms vadovaus Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas TAMKEVIČIUS ir Šiaulių vyskupas Eugenijus BARTULIS.

Šios piligrimų procesijos paskutinį rugpjūčio sekmadienį – tai dar sovietmečiu užgimusi tradicija, visaip persekiota ir varžyta, skelbusi laisvės troškimą ir jos viltis sudėjusi į pasitikėjimą Dievu bei Šiluvos Dievo Motinos užtarimą. Pasak arkivyskupo S. TAMKEVIČIAUS, „rugpjūčio paskutinis sekmadienis piligrimystei pasirinktas neatsitiktinai. Buvo laikas, kai šios piligrimystės aršiai persekiotos. Giliai tikintys Lietuvos žmonės, drauge su visais kęsdami okupacinę prievartą, nutarė paskutinį rugpjūčio sekmadienį kaip piligrimai keliauti iš Tytuvėnų į Šiluvą ir prašyti Aukščiausiąjį laisvės dovanos. Pagrindiniai šios piligrimystės organizatoriai buvo labai kuklūs ir nuolankūs tikintieji – daugiausia pogrindinio Eucharistijos bičiulių judėjimo nariai. Jie ėjo į žygį už laisvę ne su kalašnikovais, bet su rožančiais ir Dievo galybe. Už tai juos sovietinis teismas teisė – davė po trejus metus laisvės atėmimo, kaip nusikaltėliams. Okupantai elgėsi labai nuosekliai, iškart suvokę pavojų: jei žmonės meldžiasi už laisvę, vadinasi, apie ją galvoja, jos trokšta, apie ją kalba. O tai, apie ką mąstoma, vieną dieną tampa tikrove. Piligrimai, anuomet iš Tytuvėnų keliavę į Šiluvą, gūdaus brežnevizmo metais pradėjo skelbti: mes norime laisvės. Iš tikrųjų jie buvo pirmieji Baltijos kelio dalyviai“ (iš 2010 08 29 d. homilijos).

Be to, šio sekmadienio rugpjūčio 28-osios šv. Mišiose Šiluvoje taip pat bus švenčiamas „Tikėjimo ir Šviesos“ tarptautinio bendruomenių judėjimo jubiliejus: aštuoniasdešimtyje pasaulio šalių apie pusantro tūkstančio šių bendruomenių, vienijančių įgimtą proto negalią turinčius žmones, jų šeimos narius bei draugus, šiemet švenčia 40 metų sukaktį, kai gyvuoja pasaulyje, ir 20 metų, kai pirmosios bendruomenės įsikūrė Lietuvoje. Visą ateinantį savaitgalį Šiluvoje rengiamoje šventėje, drauge su dešimties mūsų šalies bendruomenių nariais, dalyvaus ir šį judėjimą Lietuvoje palydintis ganytojas – kardinolas Audrys J. BAČKIS bei pasaulinis koordinatorius Ghislain du CHENE (Gilenas du Šenė). „Tikėjimas ir Šviesa“ prasidėjo 1971 m. Lurde, jo įkūrėjai – Jean VANIER (Žanas Vanjė) ir Marie-Hélène MATHIEU (Mari-Elen Matjo). Išsamiau žr. apie bendruomenes „Tikėjimas ir Šviesa“ ir jubiliejaus programą „Pasilikite mano meilėje“ Šiluvoje rugpjūčio 26–28 d.

Šioje šventėje dalyvauti bei artimiau su „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenėmis susipažinti kviečiami visi pageidaujantys.

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune