ŠILINĖS: Šeimų ir bendruomenių dieną – Santuokos pažadų atnaujinimas ir žinia iš Fatimos (2018 09 15)
Paskelbta: 2018-09-15 19:50:23

Nuotraukos – Marijos Stanulytės

Rugsėjo 15 d. Šilinėse Švč. Mergelę Mariją Sopulingąją šventė Lietuvos šeimos, vyskupijų Šeimos centrai, savanoriai, šeimų judėjimai, bendruomenės, kitos katalikiškos bendruomenės, maldos grupės iš visų vyskupijų, daugybės jų parapijų.

Šią dieną Šiluvoje sklido žinia apie Fatimą, kurią pristatė atlaidų svečias Fatimos šventovės vicerektorius kun. Vitor Coutinho. Vakare Šiluvą apjuosė Žiburių procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu ir Kristaus vilties maldavimu pavargusiam pasauliui.

Šią dieną šv. Mišiose melsta pastoracinio ir misionieriško atsinaujinimo parapijoms ir bendruomenėms, dėkingai kasdien atsiminti Krikšto malonę, būti neabejingiems tam, kas kelia rūpestį mūsų aplinkoje, pasaulyje. Bendra piligrimų malda buvo užtartos šeimos, patiriančios sunkumų dėl nedarbo, persekiojamos dėl tikėjimo. Iškilmingoje Eucharistijoje malda apkabintos visos Lietuvos šeimos, prašyta Dievo, kad joms Nazareto šeima būtų stiprybės pavyzdys. Šiemet atlaidų Mišių intencijos buvo susijusios su popiežiaus Pranciškaus mintimis (jo enciklikose, katechezėse) ir rūpesčiu, kam iš šiandienos pasaulio reikalų labiausiai reikia Dievo pagalbos.

Piligrimus aikštėje šią dieną pasveikino kun. Artūras Kazlauskas, katecheze kreipdamasis į susituokusiuosius. Sutuoktiniai mums parodo Dievo gyvenimą, o vyro meilė žmonai – tai kaip Dievo meilė žmogui, o Kristaus – Bažnyčiai. „Santuokos sakramentas yra neišardomas, nes Dievas niekada nepersigalvoja, niekada nenustoja mylėti žmogaus“, – sakė kun. A. Kazlauskas, pabrėždamas, jog be Dievo malonės tvari santuoka neįmanoma. Santuoka yra tarsi vyro, moters ir Kristaus „meilės trikampis“. Jei sutuoktiniai neartėja prie Kristaus, jie neartėja ir vienas prie kito. Katechezėje kalbėta apie santuokos džiaugsmą – šis džiaugsmas ateina iš Kristaus. „Užkrėskite pasaulį džiaugsmu“, – sakė kun. A. Kazlauskas, be kita, pakviesdamas šeimas labiau pažinti popiežiaus Pranciškaus mokymą, įsigyti ir daugiau skaityti krikščioniškos literatūros, o labiausiai – Šventąjį Raštą.

Netrukus aikštėje giedodami Dievo Motinos litaniją piligrimai rengėsi kaip viena šeima švęsti Eucharistiją. Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas pasveikino koncelebruojančius arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių, Vilniaus arkivyskupijos augziliarą vyskupą Darių Trijonį, svečią kunigą iš Fatimos, kitus brolius kunigus, ypač tarnaujančius šeimų sielovadoje.

Buvo pasveikinta ištisa piligrimų jūra: atvykusios šeimos, Šeimos centrų vadovai, bendradarbiai, savanoriai, sužadėtinių rengėjai, šeimų judėjimai, „Tikėjimo ir Šviesos“, „Kauno Arkos“, „Gailestingumo versmės“ bendruomenės, Pal. Jurgio Matulaičio bei Šiluvos Mergelės Marijos draugijos, Neokatechumenato bendruomenė „Kelias“, Gyvojo Rožinio nariai iš Šiaulių, Kauno ir ypač gausiai iš Panevėžio vyskupijos, Plungės vysk. M. Valančiaus blaivybės sąjūdis, Kauno regiono pasauliečių pranciškonų brolija, kitos draugijos, bendruomenės, parapijų maldos grupės ir gausūs piligrimai, organizuotai ir pavieniui atvykę į Šilines.

Liturgijoje patarnavo diakonai Darius Chmieliauskas ir Liutauras Vilėniškis bei seminaristai. Giedojo jungtinis Vilniaus parapijų choras, vadovaujamas Evelinos Staniulytės. Po sekvencijos „Stovi Motina skausminga“ ir Dievo žodžio paskelbimo homiliją pasakė vyskupas Darius Trijonis.

Ar Nazareto šeimos pavyzdys nėra tolimas šiandienos šeimoms? „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ (plg. Jn 1, 46). Šiuo klausimu pradėjęs homiliją vyskupas D. Trijonis atkreipė dėmesį, jog Nazaretas šiandien reiškia, jog ten, kur galbūt yra užmiršta, nepastebėta, Dievas mato ir ištobulina.

„Svarbu mums eiti ir pastebėti tas šeimas, kurios tikrai myli Viešpatį Dievą, gyvena ir dalijasi šiuo tikėjimu. Kiekvienoje Dievą mylinčioje šeimoje galime atrasti nuostabių dalykų, kurie padeda kelionėje link Viešpaties, augti tikėjime bei patirtyje“, – sakė vyskupas D. Trijonis, kalbėdamas apie paprastą šeimų kasdienybės kelią, vedantį į šventumą. Juk šventumas, kaip sako popiežius Pranciškus savo naujausioje enciklikoje „Gaudete et Exsultate“, nėra „šventi paveikslėliai“. Popiežius kalba apie šventumą virtuvėje, prie vaiko lopšio ir pan., kviečia leisti Dievui veikti šeimų kasdienybėje, iš jų mokytis, kaip galime kasdien atleisti.

Vyskupas D. Trijonis atkreipė dėmesį į Mariją Sopulingąją – šiandienos šeimų sopuliai yra emigracija, tėvų ir vaikų santykiai, ligos, nepritekliai. Bendrystei kelia iššūkį individualizmas, į kurį ypač uždaro šiuolaikinės technologijos, virtualusis pasaulis.

„Nazareto šeimos prašykime padėti sutelkti šeimą prie vieno stalo, prie darbo, prie maldos“, – sakė ganytojas, be to, pasidalydamas ir įspūdžiais iš apsilankymo Vatikane. Popiežius Pranciškus šiandien ypač drąsina Bažnyčią nepasiduoti pesimizmui, eiti pirmyn neišleidžiant jos šeimininko Viešpaties iš akių. Pasak vyskupo D. Trijonio, tegu šie žodžiai drąsina ir šeimas, o pats ganytojas šeimoms dar palinkėjo ramybės ir pasitikėjimo.

Po homilijos piligrimai išgyveno labai jautrią akimirką – sutuoktiniai, paimdami vienas kitam už rankos, atnaujino savo Santuokos pasiryžimus, kad Dievas ir toliau padėtų juos tesėti.

Atnašų procesijoje Kauno arkivyskupijos Šeimos centro savanoriai nešė metodinę medžiagą – pagalbą sužadėtinių rengėjams, o šeimos atnešė duoną ir vyną Eucharistinei aukai.

Liturgijos pabaigoje prieš ganytojiškąjį palaiminimą arkivyskupas L. Virbalas pakvietė tarti žodį svečią kunigą iš Fatimos.

„Su džiaugsmu esu čia, kad šias abi šventoves – Fatimą ir Šiluvą – jungtų vienybė“, – sakė kun. Vitor Coutinho, Fatimos šventovės vicerektorius, ir dėkojo už nuoširdų priėmimą. Pasak svečio, abi šventovės yra pašauktos saugoti atminimą Marijos apsireiškimų, kuriais buvo skelbiama Dievo meilė žmonijai. Abiejose šventovėse priimamas kiekvienas norintis susitikti su Dievu. Pasak svečio, Portugalijos šventovėje, 2017 metais drauge su popiežiumi Pranciškumi švenčiant Marijos apsireiškimų šimtmetį, kartu su visa Bažnyčia buvo jaučiama, jog Fatima yra įvykis šiuolaikiniame pasaulyje, ir šiandien ji prakalbina pasaulio vyrus ir moteris, paskatina jų ištikimybę Evangelijai.

„Marijos artumoje mes pasiryžtame artimiau ir ir autentiškiau sekti Jėzumi. Iš gyvenimo atidavimo Dievui gims naujas būdas bendrauti su broliais ir seserimis, ypač reikalingais pagalbos“, – sakė svečias, palinkėdamas, jog Moteris, apsisiautusi Saule, padėtų gyventi su viltimi.

Arkivyskupas L. Virbalas padėkojo svečiui įteikdamas Šiluvos Dievo Motinos paveikslą, kad jis keliautų į Fatimą, o jos piligrimai aplankytų ir Šiluvą.

Po šv. Mišių Apsireiškimo koplyčioje vyko konferencija su kun. Vitor Coutinho, kuris plačiau papasakojo apie Fatimos šventovę, jos žinią pasauliui.

Carito Susitikimų palapinėje pristatyta tema: „Popiežius Pranciškus: Nė vienas vaikas nėra klaida. Caritas kviečia suteikti vaikams šeimos patirtį“. Vaiko gerovės instituto darbuotojai ir savanoriai rengė užsiėmimus su vaikais, piligrimai pakviesti į pokalbius apie įsivaikinimą bei globą. Piligrimus vaišino Raseinių dekanato Carito savanorės.

Piligrimų Informacijos centre  šeimos, tėveliai su vaikais galėjo susitikti su dailininke, karpinių parodos autore Albina Žiupsnyte, knygos „Drugių karalystė“ ( ARTUMOS leidykla) autore. Vėliau sutuoktinius į paskaitą „„Atgimstanti poros meilė: Tobijo ir Saros kelionė“  su Vaidile ir Dainiumi Šumskais pakvietė „MAGNIFICAT leidiniai“.

Šią dieną pamaldose giedojo Kauno Šv. Juozapo, Gargždų parapijų chorai. Šv. Mišias aukojo kun. Vytautas Paukštis, t. Severinas Holocheris, kun. Erastas Murauskas, kun. Tomas Pilchas OFM Cap. Piligrimų maldose, kaip ir kasdien, patarnavo Kuano kunigų seminarijos auklėtiniai. 

Vakaro šv. Mišioms vadovavo naujasis arkivyskupijos augziliaras vyskupas Algirdas Jurevičius. Jose buvo meldžiama Dievo pagalbos, kad krizės šeimose, bendruomenėse paskatintų dar labiau dalytis tikėjimu ir gyvenimu.

„Žodžiai „krizė“ ir „kryžius“ skamba panašiai“, – sakė vyskupas A. Jurevičius, savo homilijoje atkreipdamas dėmesį, jog apie kryžių galima kalbėti labai asmeniškai. Šeimose, bendruomenėse vis patiriama išbandymų, ir tai yra kryžius, kurį reikia priimti, pakviesti Kristų į pagalbą jį nešti. Juk Viešpats sakė: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mk 8, 34).

Viešpaties kryžius buvo mokinių ištikimybės išbandymas. Tai buvo pernelyg baugu, per sunku mokiniams – šie išsislapstė. Apie Mergelės Marijos tikėjimą, pasak ganytojo, Evangelija sako trumpai ir aiškiai: Marija stovėjo po kryžiumi. Ji tikėjo, kad kryžius yra ne paskutinis žodis, bet nauja pradžia.

„Todėl mes esame čia, Šiluvoje, žinome visi tą istoriją, kai daugiau kaip prieš 400 metų mūsų protėviai pasitraukė nuo tikėjimo, pabėgo, prieštaravo, ginčijosi, panašiai kaip Petras, dirbo šėtono darbus, skaldė tikėjimą. Visi pasitraukė nuo katalikų tikėjimo ir pabėgo kaip nuo Viešpaties kryžiaus. O Marija stovėjo čia, laukuose, ant akmens ir verkė, verkė ir kvietė sugrįžti. Jos tvirtas įsišaknijimas tikėjime grąžino tautą prie Jėzaus“, – sakė vyskupas A. Jurevičius, be kita, paminėdamas ir artėjantį Šventojo Tėvo vizitą, kuriame galėsime patirti tikėjimą perkeičiantį džiaugsmą.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba 

Ganytojo žodis

„KRISTUS JĖZUS – mūsų viltis.“ Šia žinia norime gyventi, ja norime dalintis su visais. Jūsų apsilankymas skatins mus, Lietuvos katalikus, drąsiai skleisti Evangelijos šviesą, rūpintis šeimomis, prabilti į jaunimo širdis, būti arti visų, kurie ieško ne vien duonos, bet ir teisingumo bei vilties.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ
Padėkos žodis popiežiui Pranciškui Kauno Santakoje

Liturginis kalendorius

Pamaldos

2018 – Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos metai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune