Malda LSMU Kauno klinikų koplyčioje paminėta Šv. Luko diena (2018 10 18)
Paskelbta: 2018-10-23 18:59:39

Nuotraukos – Raimondos Balandės

Spalio 18 d. LSMU Kauno klinikose tradiciškai paminėta Šv. Luko, medikų globėjo, diena. „Marijos radijas“ tiesiogiai iš klinikų Šv. Luko koplyčios transliavo Rožinio maldą ir vidurdienio šv. Mišias, kurias aukojo Raseinių parapijos vikaras kun. Robertas Urbonavičius ir Kauno klinikų kapelionas kun. Nerijus Pipiras. Homilijoje kun. N. Pipiras drąsino gydytojus būti šių dienų apaštalais – gydyti ne tik kūną, bet matyti žmogų, teikti viltį.

Kitoms šv. Mišioms už visus Kauno klinikų gydytojus, darbuotojus ir Lietuvos sveikatos mokslo universiteto bendruomenę vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas dr. Algirdas Jurevičius,  koncelebravo vyriausiasis Kauno klinikų ir LSMU kapelionas mons. doc. Artūras Jagelavičius, Kauno klinikų kapelionas kun. Nerijus Pipiras. Kartu meldėsi Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, direktorius ekonomikai ir infrastruktūrai prof. habil. dr. Artūras Grebliauskas, LSMU dekanai, klinikų vadovai, gydytojai, slaugytojai ir ligoniai.

Homilijoje vyskupas A. Jurevičius apžvelgė Evangelijos pagal Luką atsiradimo priežastis ir išskirtinumą. Jis kalbėjo: „Evangelistas Lukas įkūnija tam tikrą ištikimybę pats būdamas prie apaštalo Pauliaus paskutinėje jo gyvenimo fazėje, tada, kai visi pabėgo, pasitraukė, kad būtų kartu ir pagelbėtų nusenusiam, persekiojamam ir mirties laukiančiam apaštalui. Kaip Evangelijos ir Apaštalų darbų autorius, būdamas to meto gydytojas, Lukas labai tiksliai aprašė Jėzaus atliktus žmonių pagydymus, panaudodamas to meto medicinoje vartojamas sąvokas, ligų įvardijimus. Evangelistas Lukas labiau už kitus evangelistus akcentavo Dievo gailestingumą ir žmonių gailestingumą vienas kitam. Gailestingumas skatino Jėzų daryti didžius darbus, per kuriuos atpažįstame, kad Dievas atsigręžia į žmogų, o labiausia to laukiama ligoje. Mes patiriame, kad liga mus išskiria ir izoliuoja nuo aktyvaus dalyvavimo profesinėje ar visuomenės veikloje, atskiria nuo namiškių, nutolina nuo bičiulių, draugų. Juk ne veltui sakoma, kad ne turtai, o sveikata žmogui svarbiausia.“

Primindamas popiežiaus Pranciškus vizitą Lietuvoje, vyskupas atkreipė dėmesį, kad Šventasis Tėvas daug kalbėjo apie viltį. Viltį galima suprasti labai globaliai, bet žmogui, patekusiam į ligos situaciją, viltis yra labai konkreti – pasveikti. Gydytojai šiuo atveju tampa vilties pranašai. Jeigu gydytojai nieko gero nežada – tada yra amžinojo gyvenimo viltis.

Vyskupas perteikė popiežiaus Pranciškaus apsilankymo vienoje ligoninėje, kurioje buvo užrašas: „Darome viską, išskyrus stebuklus“, mintis. Ką reiškia stebuklas šiandien? Tai nereiškia padaryti kažką nerealaus. Stebuklas – tai sutikti ir priimti ligonį kaip brolį ar seserį, kaip žmogų su visu jo orumu – kaip Dievo vaiką. Stebuklas bus tada, kai padarysime viską, kad galėtume padėti konkrečiam žmogui.

Homilijos pabaigoje vyskupas A. Jurevičius citavo Siracido knygos (38, 1–12) žodžius apie gydytojus ir linkėjo nepristigti meilės žmogui, gydyti ir būti vilties pranašais.

Šventinę nuotaiką abiejose šv. Mišiose giesmėmis palaikė Kauno klinikų vokalinis ansamblis „Kolegės“.

Kauno klinikų dvasinė asistentė Svetlana Adler-Mikulėnienė

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune