Kunigų susirinkimas kurijoje (2012 01 11)
Paskelbta: 2012-01-12 09:20:56

Sausio 11 d. į pirmąjį šiais metais susirinkimą kurijoje rinkosi arkivyskupijos kunigai. Bendra konfratrų malda pradėtam susirinkimui vadovavo arkivyskupas S. Tamkevičius. Susirinkime dalyvavę kurijos institucijų – Šeimos, Katechetikos centrų bei Caritas vadovai apibendrino 2011 metų veiklą, su kunigais pasidalijo planais, kaip ją organizuos šiais metais. Arkiv. S. Tamkevičius perskaitė pranešimą apie kunigą ir poetą prel. Joną Mačiulį-Maironį (1862–1932), kurio metus 150-ųjų gimimo metinių proga šiemet minime Lietuvoje.

Arkivyskupijos Caritas direktorius kun. V. Birjotas pasidžiaugė pastebėdamas, jog į Caritas talkininkų gretas dekanatuose įsitraukia naujų narių. Klebonai pakviesti skatinti parapijų karitiečių bendradarbiavimą su mokyklomis, seniūnijomis etc. Kun. V. Birjotas sakė pastebintis didėjantį jaunimo norą dalyvauti karitatyvinėje veikloje – paraginti jaunuoliai noriai pagelbsti jau neretai garbaus amžiaus karitietėms. Tikimasi, jog taip ilgainiui jaunesni žmonės įsitrauks į tiesioginę Caritas veiklą.

Šeimos centro vadovė Jūratė Lenkuvienė informavo apie sėkmingai vykdomą sužadėtinių rengimą Santuokai (parengta daugiau kaip tūkstantis porų). Šeimos centre, be 9 darbuotojų, talkina 80 savanorių. Keliomis programomis, psichologo konsultacijomis (jų suteikta daugiau kaip 200) padedama spręsti įvairias šeimų gyvenimo problemas, tarp jų ir skyrybų, tad kunigai padrąsinti siųsti žmones į Šeimos centrą, kur jiems būtų padedama įveikti sunkumus.

Katechetikos centro vadovas dr. A. Lukaševičius pasidalijo su kunigais rūpesčiu, kaip sustiprinti tikybos mokymo statusą mokyklose, tarp kitų mokomųjų dalykų, kaip didinti tikybos mokytojų motyvaciją, kaip paskatinti brandų katalikišką jaunimą rinktis teologijos studijas. Pastebėta, kad daug dėmesio Katechetikos centras skiria dvasiniam mokytojų ugdymui, siekiant, kad jie patys būtų geri krikščionys. A. Lukaševičius padėkojo klebonams už jų rūpinimąsi tikybos mokymu ir parapine katecheze, siekimą užmegzti ir palaikyti ryšius su mokyklų vadovais, pažadėjo teikti visokeriopą Katechetikos centro pagalbą.

Kurijos sielovados programų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė pranešė kunigams apie būsimą tradicinį jaunimo renginį Šv. Valentino diena proga Kaune. Jį šiemet numatoma organizuoti vasario 14 d. „Žalgirio“ arenoje jauniems žmonėms jame iškeliant šeimos vertę.

Antrojoje susirinkimo dalyje arkivyskupas S. Tamkevičius paragino kunigus Lietuvos vyskupų laišką Palaimintojo Jurgio Matulaičio metų proga perskaityti bažnyčiose artimiausią sekmadienį, be to, pamąstyti, kaip šiuos metus paminės parapijose, rektoratuose.

O savo pranešimą arkivyskupas šįkart skyrė Kauno arkivyskupijos dvasininkui, ilgamečiam Kauno kunigų seminarijos rektoriui prelatui Jonui Mačiuliui-Maironiui.

Ganytojas pacitavo 1982 m. pogrindžio leidinyje „Aušra“ paminėtą J. Mačiulį-Maironį jo sukakčių proga, primenant šį visai Lietuvai brangų dvasininką ir tautos dainių, kurio žodžiais sukurtos žinomos giesmės („Marija, Marija“ etc.) sekmadieniais skamba mūsų bažnyčiose. Šiame leidinyje buvo ypač pabrėžtos Katalikų Bažnyčios pastangos sovietmečiu minėti šią didžią asmenybę. Kunigai buvo paraginti prisidėti prie Maironio metų renginių, o šia proga atnaujinti savo žinias apie jį.

Arkivyskupas trumpai priminė Maironio gyvenimo kelią, prasidėjusį Raseinių apskr. Šiluvos vlsč., paminėjo praktikuojančius katalikus tėvus, pradėtas ir nebaigtas studijas Kijevo universitete ir sugrįžimą į Lietuvą apsisprendus tapti kunigu ir studijuoti Kauno kunigų seminarijoje, vėliau šio gabaus jauno kunigo studijas Petrapilio dvasinėje akademijoje. Arkivyskupas pabrėžė A. Baranausko, tuomet dėsčiusio seminarijoje, vaidmenį Maironio tautinei savivokai, gerų draugų įtaką, pagarbą gimtajai kalbai (dėstė lietuviškai profesoriaudamas Kauno kunigų seminarijoje). J. Mačiulis-Maironis, pasak ganytojo, anksti subrendo ir kaip kunigas, ir kaip sąmoningas lietuvis.

1909 m. vysk. G. Cirtautas pakvietė jį eiti seminarijos rektoriaus pareigas. Arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog nors Maironiui buvo siūlyta likti Petrapilio akademijoje, kurios profesorius buvo, dirbti pelningesnį darbą aukštesnėse pareigose, jis grįžo į tėvynę ir seminarijos rektoriumi buvo iki mirties. Nusipirkęs namą Kaune, jame skyrė knygynui, draugijoms, o savo svarbiausią turtą testamentu po mirties paliko seminarijai, organizacijoms.

Pasak ganytojo, šio kunigo būdo pastovumas, emocijų ir proto pusiausvyra buvo aiškaus dvasinio gyvenimo rezultatas, rodė jo moralines aukštumas. Ganytojas pacitavo, ką apie Maironį, kurio poeziją buvo paniekinęs A. Venclova, yra rašęs pastarojo sūnus Tomas Venclova (iš Vatikano radijo 1982 m. gruodžio mėn. pranešimo): „Maironio eilės buvo tikras literatūrinis stebuklas. <...> Visiškas pilnavertis mūsų tautos gyvenimas prasideda su Maironiu.“

„Pabandykime šiais Maironio metais gerai įsižiūrėti į mūsų tautos budintoją ir šauklį. Kaip reikia panašių į Maironį kunigų, poetų, rašytojų, visuomenininkų mūsų dienų Lietuvai!“ – sakė arkivyskupas S. Tamkevičius.

Kunigų susirinkimas, aptarus sielovados aktualijas, baigėsi agape kurijoje.

 

Ganytojo žodis

Mergelės Marijos kvietimas Šiluvoje garbinti Sūnų aktualiai skamba ir šiandien. Turime dovanoti laiką, pastangas, kitaip tariant, „arti“ dėl Jėzaus reikalų, kad pasaulis keistųsi į „geresnę savo versiją“, kad Dievas būtų mūsų pačių gyvenimo centras. Tik tuomet ateina Dievo dovanota tikroji ramybė.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune