Archyvo įrašas

Homilijos ir pamokslai
Kalėdos, adventas, laukimas
Arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS
Taisykite Viešpačiui kelią
2000
Kauno arkikatedra
Homilija; B, II Advento sekmadienis
Susiję:

Taisykite Viešpačiui kelią

Homilija; B, II Advento sekmadienis, 2000

Per kiekvieną adventą Bažnyčia mums pristato Joną Krikštytoją, kurį Jėzus Kristus apibūdino kaip didžiausią iš visų gimusių žmonių. Jam Dievo buvo skirta misija parodyti pasauliui ateinantį Mesiją. Judėjos dykumoje Jonas Krikštytojas pradėjo budinti žmonių sąžines ir krikštijo atgailojančius, – tiesė kelią ateinančiam Išganytojui.

Ko siekia Bažnyčia, pristatydama šį rūstų dykumos sūnų dvidešimtojo amžiaus žmogui, siekiančiam modernumo ir turtų, bet sunkiai vykdančiam teisingumą, nenorinčiam išsižadėti savo savimeilės ir nesuvokiančiam atgailos reikšmės. Pasakojimas apie Jono pasirodymą prie Jordano nėra istorijos pamoka. Bažnyčia Jono Krikštytojo pavyzdžiu kviečia krikščionis būti liudytojais, jog tėra vienintelis žmogaus gelbėtojas – Jėzus Kristus. Bažnyčia ragina mus visus, kaip anuomet pranašas Izaijas išrinktąją tautą: „Taisykite Viešpačiui kelią, ištiesinkite jam takus!“.

Praėję du tūkstančiai krikščionybės metų kalba apie tai, jog Jono Krikštytojo prie Jordano upės pradėta misija nepasibaigė. Ji turi būti tęsiama per visą žmonijos istoriją, nes žmonėms nuolatos reikia rodyti Jėzų Kristų ir šalinti kliūtis, trukdančias Dievui ateiti į mūsų gyvenimą.

Didžiausias Viešpaties kelio kreivintojas yra Dievui priešiškas pasaulis, kuris daro visa, kad Jėzus Kristus būtų suniekintas žmogaus sąmonėje. Dar nespėjome užmiršti karingojo ateizmo išpuolių prieš Kristų ir jo Bažnyčią, kai kitomis formomis, bet ne mažiau grėsmingai, vėl jaukiami žmonių protai ir širdys. Šiomis dienomis vienas skandalingas JAV fotomenininkas Kaune atidarė parodą, kurioje išniekinti ne tik krikščioniški simboliai, bet ir pats Kristus. Taip niekinti Jėzų Kristų nedrįso net buldozerinio ateizmo apologetai. Šiuo metu Lietuvoje labai daug moralinės tamsos ir vilkduobių, todėl ypač skaudu, kad kultūros židiniai, kurie turėtų kelti žmonių dvasią, ne tik tarnauja antikultūrai, bet ir atsistoja kovojančių prieš tikėjimą ir krikščionišką moralę avangarde.

Viešpaties kelio kreivintojų kategorijai reikėtų priskirti ir netikrus pranašus, kurie maišo žmonių protus ir tuo būdu aptemdo Kristaus veidą. Mūsų dienomis gal ne tiek reikėtų stebėtis, kad kažkas pasivadina Napoleonu ar Jėzumi Kristumi, nes nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo sveikatos sutrikimo, bet labiau stebina, jog tokius žmones kartais nekritiškai priima net tikintieji. Praėjusią savaitę Kaune koncertavo naujos rusų sektos, įkurtos save Jėzumi Kristumi pasivadinusio Visarijono, sekėjai. Kiek anksčiau daug dėmesio susilaukė italas Bondžiovanis. Turėjome net lietuvišką Jėzų Kristų, bandžiusį įkurti naująją Jėruzalę. Tai rodo, kad dvasinės sumaišties nestokojančioje Lietuvoje ieškančiam žmogui gali būti gana sunku surasti kelią pas Kristų.

Būna ir taip, kad pati Bažnyčia tampa kliūtimi žmonėms priartėti prie Kristaus. Turiu omenyje ne tuos atvejus, kai bandoma kompromituoti Bažnyčią, prie kokio nors nusikaltėlio pridedant pastabą, jog jis esąs tikintis žmogus, buvęs Kunigų seminarijos auklėtinis ir pan. Bažnyčios nariams, dvasininkams ir pasauliečiams, reikia būti atviriems ir nuolatos save tikrinti, ar mūsų gyvenimas atitinka Evangelijos reikalavimus ir ar mes tinkamai liudijame Jėzų Kristų. Kiekviena mūsų klaida aptemdo Kristaus veidą, kažkam apsunkina kelią surasti tikrąjį tikėjimą ir gyvenimo prasmę. Krikščionis yra Dievo pašauktas ne tiek žodžiais, kiek savo gyvenimu nuolatos rodyti kitiems Jėzų Kristų: „Štai Dievo Avinėlis, štai kuris naikina pasaulio nuodėmes“.

Kelią, kuriuo Viešpats turi ateiti į mūsų gyvenimą, dažniausiai sukreiviname mes patys, t. y. mūsų nuodėmės. Beveik kiekvienas galėtume paliudyti jog, kai mus slegia mūsų klaidos ir nuodėmės, jaučiamės esą toli nuo Dievo. Mus apninka tikėjimo abejonės. Ir atvirkščiai, po kiekvienos nuoširdžios atgailos, po gerai atliktos išpažinties, pajuntame šalia mūsų esantį ir mus laiminantį Kristų. Kas pabando ištiesinti Viešpačiui kelią savo širdyje, tam paprastai nepakenkia Viešpaties kelio kreivintojai. Šiandien, prasidėjus adventui, Jonas Krikštytojas kviečia kiekvieną iš mūsų susimąstyti ką turim savo gyvenime pataisyti ir ką Kristaus pavyzdžiu galėtume labiau mylėti.

† Sigitas TAMKEVIČIUS
Kauno arkivyskupas metropolitas
<< atgal