Archyvo įrašas

Išminties paieškos

Šventojo Rašto Išminties knygoje skaitome: „Spindėt išmintis niekad nepaliauja. Visiems, kurie jos trokšta, - pati apsireiškia. Ji draugiškai eina sutikti kiekvieno, kuris tik jos ieško“ (Išm 6). Skaitydami šiuos išmintį aukštinančius sakinius, negalime neprisiminti šiandienio žmonių gyvenimo, dažnai stokojančio išminties. Dar sovietmetį kino teatruose buvo demonstruojamas filmas „Tas beprotiškas, beprotiškas, beprotiškas pasaulis“, kuriame pavaizduotas gyvenimas, nesiderinantis su žmogaus išmintimi. Per dvylika Nepriklausomybės metų jau spėjome apsiprasti, matydami smurto ir nešvankybių pilną televizijos ar kino produkciją arba menu vadinamas žmogaus pasąmonės šiukšles. Mus maloniai nustebina viena kita dvasinio grožio ir išminties salelė. Šiandieniame pasaulyje yra ginamos net gyvulių teisės, bet ar daug kas rūpinasi apginti negimusią gyvybę, vaikus ir jaunimą ir, pagaliau, mus, suaugusius žmones, nuo vertelgų, kurie dėl nešvaraus pelno yra pasiryžę įteisinti ir padaryti bet kokią beprotybę. Dar taip neseniai garsiai šaukta, jog valstybės biudžetas iš lošimo namų pasipildys šimtais milijonų litų, o dabar jau kalbama ne apie pelną, bet apie sunkiai pagydomą paauglių ir suaugusiųjų priklausomybę nuo lošimo. Iš tikrųjų neramu, kai žmonių elgesio norma darosi gyvenimas be jokių moralinių normų: nebranginant jaunystės, nesaugant santuokinės ištikimybės ir ieškant išeities alkoholyje bei narkotikuose.

Žmogus yra gundomas neprotingai naudotis laisve, nesiskaitant su kitais, nesusimąstant, jog laisvė be atsakomybės yra beprotybė, nes pažeidžia kitų žmonių teises. Seimas artimiausiu metu rengiasi nagrinėti Reprodukcinės sveikatos įstatymą, kurio projekte siūloma įteisinti nevaržomą ir nemokamą cheminį bei chirurginį abortą, sterilizaciją, vaikų seksualinį švietimą, skatinantį neatsakingą lytinę elgseną. Jame paminama ne tik konstitucinė tėvų teisė auklėti savo vaikus, bet ir vyro teisė į tėvystę. Tai įtvirtins nuostatą, jog naujagimis yra ne džiaugsmas, o didžiausia našta tėvams ir valstybei. Antra vertus, nevaisingoms motinoms siūloma dirbtiniu būdu padėti susilaukti kūdikių ir sakoma, jog jos turinčios teisę pasirinkti, tačiau nekalbama apie kūdikio teisę turėti tėvus, o nebūti pradėtam kažkokiame mėgintuvėlyje. Tai gundymai nesivadovauti nei dieviška, nei žmogiška išmintimi, negalvoti apie pasekmes paskiram žmogui ir visuomenei. Jėzaus Kristaus perspėjimai budėti šiandien yra ypač aktualūs.

Kartą Jėzus pasakė palyginimą apie dešimtį mergaičių, pakviestų į vestuves. Penkios iš jų užmiršo pasiimti alyvos. Pavėluotai atvykusios rado uždarytas duris, o balsas iš vidaus sakė jų nepažįstas. Jėzus susitikimą su Dievu palyginęs su vestuvių puota norėjo priminti, jog išmintingas yra tik tas, kuris šiam įvykiui ruošiasi, nes priešingu atveju amžinybėje galima išgirsti Dievo nuosprendį: aš jūsų nepažįstu. Yra vertybių, kurių neįmanoma nusipirkti ar pasiskolinti, bet kurios yra būtinos mūsų amžinajai laimei. Tikėjimas ir meilė, išmintis ir padorumas yra ta „alyva“, be kurios užgesta žmogaus dvasia ir pasirašomas nuosprendis amžinybėje likti už durų. Jėzus aiškiai perspėja: Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kai ateis susitikimo su Dievu metas.

Kai teikiamas Sutvirtinimo sakramentas, vyskupas meldžia Dievą Šventąją Dvasią, kad ji apdovanotų žmogų išminties dovana, padedančia išmintingai spręsti ir teisingai pasirinkti. Vienas iš pačių reikalingiausių žmogaus sprendimų yra nutarimas gyventi ne pagal laiko madą, minios nuotaikas ar reklamos įkalbinėjimus, bet nuolat savo elgesį vertinti Dekalogo šviesoje. Dieviškoji išmintis primena, jog amžinieji dalykai turi rūpėti pirmiausia, nes jie pranoksta visa kita.

Kodėl, suprasdami gėrio vertę, žmonės pasirenka blogį? Ką reikia daryti, kad rinktumės tik gėrį? Apaštalas Paulius, priminęs pirmiesiems krikščionims, jog reikia susilaikyti nuo ištvirkavimo ir mylėti savo brolius, matė reikalą čia pat priminti tiesą apie mirtį ir prisikėlimą (plg. 1 Tes 4). Apaštalas šitai kalbėjo ne todėl, kad apkartintų ir taip nelengvą žmonių gyvenimą. Jis siekė, kad Kristaus mokiniai, mąstydami apie tai, kas jų laukia po mirties, sugebėtų rinktis gėrį ir nusigręžti nuo blogio. Tikriausiai dėl šitos priežasties žmonės, pasiekę gyvenimo brandą ir galbūt jau pajutę, jog negalima visų vilčių sudėti į žemės dulkes, darosi išmintingesni ir lengviau atsispiria gundymams. Labai gaila, kad pinigų medžiotojai ir pramogų organizatoriai lengvai įtikina jaunimą, jog gyvenimas yra ilgas, todėl pirmenybę geriau teikti alaus šventėms, naktiniams klubams ar karnavalams, o mintis apie Dievą ir amžinybę galima atidėti senatvei. Tikriausiai Evangelija tuo ir yra brangi, kad ji, kaip motina, kviečia pradėti išminties pilną gyvenimą nuo pat jaunystės dienų, o ne tada, kai reikia rankioti sudužusio gyvenimo skeveldras.