Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Tarptautinė konferencija „Vaisingumas ir šeimos gyvenimas besikeičiančiame pasaulyje“ Kaune (2004 06 24–26)

2004 birželio 15, 19:21 http://www.lcn.lt/bl/news/?newsid=1260

Konferenciją surengė Europos Ugdymo Šeimos Gyvenimui Institutas (EIFLE), Lietuvos šeimos centras, Vytauto Didžiojo Universitetas, Kauno Medicinos Universitetas, Krikščioniškieji gimdymo namai. Renginį globojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Konferencijos dalyvius palaimino bei sveikinimo laišką atsiuntė popiežius Jonas Paulius II. Jame, be kita ko, sakoma: “Susiduriant su visuomenės tendencijomis, kuriomis siekiama pakirsti santuokos bei šeimos gyvenimo integralumą ir šventumą, Jo Šventenybė pakartotinai ragino vyrus ir moteris puoselėti gyvybės kultūrą per religines ir pilietines struktūras. Ši užduotis reikalauja nuodugniai apmąstyti natūralius vaisingumo reguliavimo metodus grindžiančias moralines bei dvasines vertybes, drauge puoselėjant tai palaikančias sveikas auklėjimo programas. Šventasis Tėvas kreipiasi į mokslininkų bendruomenės narius krikščionis, kviesdamas atsiliepti į šį raginimą, pasitikėdamas, jog jie atnaujins savo pasiryžimą “pažinti, įvertinti ir pritaikyti natūralius vaisingumo reguliavimo metodus” (Familiaris consortio, 35).

Pasak EIFLE prezidentės dr. Izabelės Ecochard: "ši konferencija svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, nes joje tarėsi įvairių sričių mokslininkai ir specialistai – medikai, teologai, edukologai. Konferencijoje dalyvavo svečiai iš Belgijos, Čekijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos ir Lietuvos, viso užsiregistravo 430 dalyvių. Konferencijoje persipynė Rytų ir Vakarų šalių specialistų sukaupta patirtis, padedanti atpažinti visoms kultūroms ir tautoms bendrus šeimos vaisingumo pažinimo ir moksliškai pagrįsto natūralaus šeimos planavimo principus bei jų pritaikymą. Tiek Rytų tiek Vakarų valstybių specialistai išreiškė bendrą nuostatą paauglių rengimo šeimai programų atžvilgiu: efektyviausios programos yra tampriai susijusios su tėvų vertybinėmis nuostatomis, grįstos atsakomybės ir valios ugdymu.

Baigiamąją konferencijos rezoliuciją galite rasti adresu: http://www.lcn.lt/bl/news/?newsid=1260 

Išsami konferencijos medžiaga netrukus bus paskelbta internete: www.gyvybe.lt

Šios konferencijos rengėjai abiejų kandidatų į LR Prezidentus paprašė išdėstyti savo požiūrį į šeimos vertybes bei gyvybės apsaugą. Atsakymus atsiuntė tik Prezidentas Valdas Adamkus, čia pateikiame keletą  citatų: 

„Esu įsitikinęs, kad tik tvirta šeima – mūsų valstybės ir visuomenės pagrindas – užtikrins darnią pilietinės visuomenės raidą. Manau, kad švietimas ir tėvų auklėjimas šeimoje negali būti paliktas savieigai arba į jį žiūrima tik formaliai. Nuo pat ankstesnės kadencijos pradžios skyriau didžiulį dėmesį švietimo sistemos Lietuvoje tobulinimui ir pagal prezidento turimas galias stengiausi, kad mokyklos taptų tikrais bendruomeniškumo židiniais, kad į mokyklose vykdomą veiklą ir priimamus sprendimus kuo aktyviau įsitrauktų tėvai. Esu tikras, jog tik bendruomeniška mokykla, kurioje tėvai kartu su mokytojais sprendžia vaikų ugdymo klausimus gali būti gyvybinga ir išties padėti jaunam žmogui subręsti gyvenimui visapusiškai – tiek žinių, tiek moraliniais bei vertybiniais aspektais. Todėl pradėtą pilietiškumo ir socialinio neabejingumo darbą yra būtina tęsti ir esu pasirengęs imtis priemonių, suteikiančių tėvams teisę aktyviai dalyvauti vaikų ugdymo procese.”

“Manau, kad technologijos negali būti naudingos pamirštant vertybinį pamatą, kuriuo grindžiamas gyvenimas mūsų valstybėje. Taip pat manau, kad šioje srityje nepaprastai svarbus yra ir pačios šeimos vaidmuo. Būtina, kad tėvai būtų pasirengę savo vaikams suteikti šį vertybinį ir moralinį pagrindą."

“Manau, kad didžiausią dėmesį reikia skirti tėvų bei jaunuolių švietimui bei aiškių vertybinių ir moralinių normų įtvirtinimui. Esu įsitikinęs, jog tik darni šeima gali būti tvirtos valstybės pagrindas. Todėl būtina pasiekti, kad Lietuvoje atsirastų vis daugiau bendruomeniškumo ir pilietiškumo, kad nė vienas žmogus Lietuvoje nebūtų užmirštas. Ypač silpniausieji ir labiausiai pažeidžiami.”