Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies parapija

 Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Kun. Ričardo Birbilo fotografija
Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Tujų g. 62
Gudžiūnai
58266 Kėdainių r.

Klebonija
Tujų g. 62
Gudžiūnai
58266 Kėdainių r.
 

Dvasininkai

Klebonas – kun. teol. lic. Emilis JOTKUS (Krakės)

Kviečiame į pamaldas
 Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Vytauto Kondroto fotografija
  • ŠV. MIŠIOS
    Sekmadieniais 10 val.
    Pirmadieniais nėra
    Antradieniais – penktadieniais 18 val.
    Šeštadieniais 10 val. arba sutartu laiku
Atlaidai

Švenčiausios Jėzaus Širdies – keliama į trečiąjį sekmadienį po Sekminių
Sekminės
Švč. Mergelės Marijos Vardo – rugsėjo 12 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Parapijos teritorija
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 1 d. dekretą Nr. 174.

Gyvenvietės ir kaimai: Gudžiūnai, Antušava, Danilava, Gudžiūnų gel. st., Jaunakaimis, Jokūbaičiai, Margininkai, Pajauja, Pilėnai, Pilioniai, Terespolis, Tremtiniai, Vikaičiai.

Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies parapija ribojasi su Paberžės, Dotnuvos ir Krakių parapijomis bei Šiaulių vyskupija.

Bendruomenė

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies parapija
Adresas Gudžiūnų mstl., Gudžiūnų sen., Kėdainių r. sav.
Juridinio asmens kodas 191247132
Bankas LUMINOR
A. s. LT844010041900079009

Apie bažnyčią ir parapiją
Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra Kėdainių rajone, Gudžiūnų miestelyje, prie Kėdainių–Šeduvos kelio. (plg. LKB žinynas, „Pradai“, 1993, p. 160)

Bažnyčios vidaus panorama (~2011 m.)

1812 m. Gudžiūnuose pastatyta koplyčia, į kurią kunigai pamaldų užsukdavo tik kartais, bet per Sekmines Gudžiūnuose būdavo didžiuliai atlaidai. 1910–1911 m. pagal architekto Jevgenijaus Kačkovskio projektą pastatyta medinė gotikinio stiliaus Švč. Jėzaus širdies bažnyčia. Jos iniciatorius buvo kun. Antanas Masiulis, finansavo grafas A. Chrapovickis. Iš pradžių buvo Vosiliškio parapijos filija, 1927 m. įsteigta parapija.

Bažnyčia istoristinė, kryžminio plano, su bokštu ir bokšteliais. Pusapvalės durų ir langų arkos. Išlikęs vertingas XIX a. aliejumi tapytas Švč. Trejybės paveikslas.