Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre – ciklo „Vakaras su...“ renginys. Svečiuose – arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ (2013 11 27)
Paskelbta: 2013-11-28 13:30:40

Lapkričio 27 d.Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre vyko antrasis vakaras jaunimui iš ciklo „Vakaras su...“ Šio renginio svečias šį kartą buvo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Vakaro pradžioje ganytojas buvo pristatytas kaip žmogus, kuris savo gyvenimu liudija tai, ką skelbia. Į vakarą susirinko apie 40 jaunų žmonių.

Arkivyskupas kalbėjo apie tai, kad jau mažas būdamas mamos buvo atvestas patarnauti į bažnyčią, tikėjimui pažinti ir subręsti labai padėjo pažintis su saleziečiu kunigu Antanu Skelčiu, kuris kartais slapstėsi gimtinės parapijoje. Tai buvo labai dvasingas ir švento gyvenimo kunigas. Daug lėmė knygų skaitymas klebono bibliotekoje, atsakymų į tuomet kylančius klausimus ieškojimas jose. Jauno žmogaus gyvenime, kaip sakė arkivyskupas, yra svarbu surasti tiesos grūdą. Devintokas ar dešimtokas jau pats mokėsi lotynų kalbos, turbūt todėl, kad jau tada buvo kilusi mintis stoti į seminariją. Šeima šiam pasirinkimui pritarė, niekas nesakė ne, tačiau ir didelio entuziazmo nerodė.

Arkivyskupas pasakojo, jog jo kunigystės metais vaikų Pirmajai Komunijai mokyti nebuvo galima. Jei mama atvesdavo, buvo galima paklausinėti, bet ne daugiau kaip 2 vaikus. Ganytojas prisimena, kad Alytuje nuo ryto iki vakaro kas valandą mamos atvesdavo po 2 vaikus. Čia jis niekam neužkliuvo, tačiau iš Lazdijų viduržiemį buvo išvarytas. Tada keliavo į Kudirkos Naumiestį, kur vasarą susirinko Pirmajai Komunijai ruoštis 200 vaikų. Tada įvyko pirmasis susidūrimas su KGB.

Arkivyskupas buvo apkaltintas antitarybine propaganda bei agitacija, suimtas. Pats suėmimas buvo žmogiškai sunkus. Tačiau kartą, skaitant Naująjį Testamentą, Dievo žodis labai giliai prakalbėjo, kad viskuo Viešpats pasirūpins, Jis yra aukščiau už viską. Tardymai dažniausiai būdavo nevaisingi KGB, nes nekalbėdavo apie kitus dėl moralinių įsitikinimų, todėl protokolai likdavo tušti.

Lageryje jau buvo geriau, čia galėjo laisvai vaikščioti, kalbėti Rožinį. Pasijuto kiek laisvesnis Sibire, ten gyvenimas buvo be tvorų. Tokiomis sąlygomis malda ir tikėjimas buvo ypač didelis ramstis. Arkivyskupas prisiminė, kad kol buvo griežto rėžimo priežiūroje, galėjo tik kartą per metus gauti siuntinį, per mėnesį išsiųsti tik du laiškus, tik kartą per metus galėdavo aplankyti artimieji. Broliai atvažiuodavo, bet visada žinodavo, kad pokalbių yra klausomasi.

Šv. Mišias, kai buvo suimtas, aukodavo savo kameroje, kol kitas kalinys miegodavo. Vyno pasigamindavo iš razinų, duonai naudodavo riestainius iš kvietinių miltų, šv. Mišių eigą prisimindavo iš atminties. Taigi saugumo kalėjime ir lageryje šv. Mišios, Rožinis bei Šventasis Raštas buvo šviesa.

Kalbėdamas apie šiandieną, arkivyskupas sakė, jog šiuolaikinis jaunimas turi daug geresnes sąlygas nei anuometinis. Aišku, jaunimo yra visokio. Yra tokių jaunų žmonių, kuriems niekas nerūpi, tik pramogos, ir tos prastos. Taip patys save šie jauni žmonės sužeidžia. Bet tie, kurie ieško, ganytojo įsitikinimu, gali daug rasti. Šiandien yra auksinės sąlygos tiems, kurie ieško. Bet, kaip atkreipė jaunimo dėmesį arkivyskupas, lazdos galai visada yra du. Anuomet, sovietmečiu, vieną galą buvo galima vadinti prievarta, kitą – bandymu išsisukt iš prievartos nelaisvės. Dabar – tai laisvė ir neatsakingas naudojimasis jos teikiamomis galimybėmis. Laisvė yra sunki. Kai daug galimybių, pasak vakaro svečio, yra didelė pagunda pasinaudoti laisve neatsakingai.

Paklaustas apie autoritetus, arkivyskupas sakė, jog tai, žinoma, Šventasis Tėvas Pranciškus, pal. Jonas Paulius II. Ganytojas sakė geriausiai pažįstantis arčiausiai esančius žmones – gera matyti kunigus, kurie turi daug idealizmo, ištikimybės pašaukimui, taip pat daug vyrų ir moterų, kurie priklauso įvairioms vienuolinėms kongregacijoms. Tai ir pasauliečiai, kurie dirba bažnytinėse institucijose, gaudami mažus atlyginimus, tačiau nuoširdžiai tarnauja, nekeliauja į užsienį geresnio atlygio.

Pokalbio pabaigoje arkivyskupui buvo padėkota už jo atvirumą ir nuoširdumą bei arkivyskupijos Jaunimo centrui padovanotas knygas. Jos padėjo atsirasti skaityklai-bibliotekėlei, kuri yra prieinama jaunimui.

Vakaro dalyviai vėliau buvo pakviesti pasivaišinti arbata ir sausainiais.

 

Ganytojo žodis

Dievas, kviečiantis dosniai atsiduoti ir viską jam atiduoti, teikia mums jėgų ir šviesos, kurių reikia norint žengti į priekį. Gyvybės Dievas, kuris mus taip myli, visada lieka šio pasaulio širdyje. Jis mūsų neapleidžia, nepalieka vienų, nes galutinai susijungė su mūsų žeme, o jo meilė visada mums padeda surasti naujų kelių. Tegu Jis bus pagarbintas!

Iš popiežiaus enciklikos LAUDATO SI’ (245)

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune