Kaune atsisveikinome su vyskupu Pauliumi Antanu Baltakiu OFM (1925–1952–konsekr. 1984–2019)
Paskelbta: 2019-05-22 17:54:09

Gegužės 20–22 d. Kaune, Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje, atsisveikinome su vyskupu Pauliumi Antanu Baltakiu OFM, kuris iškeliavo pas Viešpatį gegužės 17 d., eidamas 95-uosius metus, Šv. Klaros globos namuose. 2018 metais iš JAV, kur tarnavo didžiąją savo gyvenimo dalį, buvo parvažiavęs į Lietuvą joje baigti savo žemiškojo laiko.

Gegužės 22 d. Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje buvo aukojamos laidotuvių šv. Mišios, į kurias susirinko vyskupai, brolių pranciškonų šeima, kunigai, seminaristai, taip pat ir Toronto parapijos (Kanadoje) žmonės, atvykę palydėti užsienio lietuviams nuoširdžiai tarnavusio vyskupo Baltakio į amžinybę.

Šv. Mišioms vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo Kauno arkivyskupijos apaštališkasis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, LVK generalinis sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius, daug kunigų, ypač Kauno arkivyskupijos, tarp jų ir kunigai pranciškonai. Patarnavo diakonai Darius Chmieliauskas ir Kazimieras Ambrozaitis bei Kauno seminaristai.

Homiliją pasakęs kun. Julius Sasnauskas OFM atkreipė dėmesį, jog Lietuvos ir Kauno nebuvo vyskupo A. Baltakio gyvenimo planuose Tačiau sugrįždamas čia šypsojosi kaip vaikas – tai buvo malonė ir jam, ir pranciškonų šeimai (Viešpats netgi leido tėvui Pauliui pasveikinti popiežių Pranciškų, viešėjusį Lietuvoje).

„Visa išeivija buvo jį pamilusi“, – sakė t. Sasnauskas apie vyskupą Baltakį, kuris neturėjo ypatingo stratego pašaukimo, tačiau nuolat lankė žmones (net ir Pietų Amerikoje, Australijoje), rašė jiems laiškus. Vadinamieji dipukai, išvietinti lietuviai, buvo šio vyskupo meilė, o šis – atrama jiems (1984 m. Portlando katedroje įšventintas vyskupu, iki 2003 m. vysk. Baltakis vadovavo užsienio lietuvių katalikų sielovadai, aplankė daugumą lietuvių bendruomenių pasaulyje). Žinomas ir jo mažasis Mišiolėlis – tai vysk. Baltakio per trumpą laiką organizuotas leidimas. Jaunystėje gelbėdamas brolius nuo tarnybos reiche, jis atsidūrė svetur. Pasak t. Sasnausko, iš kario, norėjusio ginti Lietuvą, jis tapo sielų ganytoju, kariu už sielas. Savo autoritetą vysk. Baltakis panaudojo rūpesčiui ir svariai pagalbai Bažnyčiai Lietuvoje ( 2003–2009 m. jis vadovavo Lietuvių katalikų religinei šalpai).

„Šio žmogaus gyvenimas – Velykų tęsinys“, – sakė t. Sasnauskas apie vyskupą, vienijusį lietuvius įvairiuose kraštuose, ir padėkojo asmeniškai už jam suteiktus šventimus (visa homilija >>)

Šv. Mišių pabaigoje buvo perskaitytas popiežiaus Pranciškaus užuojautos laiškas visiems, gedintiems dėl vysk. Baltakio mirties, kuriame dėkojama už ilgametę ir ištikimą kunigiškąją bei vyskupiškąją tarnystę užsienio lietuviams.

Šiltai, prisimindamas šio ganytojo paprastumą, atlaidumą, kalbėjo Toronto parapijos nuolatinis diakonas Kazimieras Ambrozaitis.

Padėkos žodį už maldą ir palydėjimą visiems tarė mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministras kun. Algirdas Malakauskis OFM.

Po Mišių vyskupas Paulius Antanas Baltakis išlydėtas į Kretingos bažnyčią, paskui buvo palaidotas senosiose miesto  kapinėse.

 Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba 

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune