„Laimingas žmogus, kuris myli Kristų.“ Kauno arkivyskupijos kunigų konferencijoje – apie Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės dvasines patirtis bei aktualumą šiandienos jaunimui (2020 01 15)
Paskelbta: 2020-01-16 12:52:18

Pirmoji šių metų arkivyskupijos kunigų nuolatinio ugdymo konferencija sausio 15 d. vyko Kauno kurijoje ir buvo skirta Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės dvasinio gyvenimo liudijimui bei jo aktualumui jaunimui, taip pat kitoms sielovados aktualijoms.

Konferencijai vadovavęs Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius atkreipė dvasininkų dėmesį, jog tradicija tampa kasmet sausio pradžioje minėti Elenos Spirgevičiūtės mirties dieną su viltimi ir malda, kad ši Dievo tarnaitė bus paskelbta palaimintąja.

Kodėl mūsų arkivyskupija 2000-aisiais pradėjo Elenos beatifikacijos bylos procesą? Pasak ganytojo, išskirtinis buvo jos mirties faktas patiriant žmogišką neapykantą ir prievartą, kurios netrūko jos gyvenamuoju metu vykstant karui. Tačiau mums svarbu, kaip Elena sutiko mirtį ir kokios religinės, dvasinės patirtys atvedė ją iki kankinystės.

Pirmojoje kunigų konferencijos dalyje savitu istoriko, teisininko, kino kritiko, tikinčio pasauliečio ateitininko žvilgsniu Elenos Spirgevičiūtės istoriją kunigams pristatė svečias Ramūnas Aušrotas. Platesnė jo pažintis ir santykis su jos istorija užsimezgė susipažinus su Lietuvos Ypatingojo archyvo parengta virtualia paroda. Tada kilo mintis šią istoriją perteikti kino kalba, kuri leistų atkurti to meto platesnį visuomeninį kontekstą, jaunosios kartos, Elenos amžininkų išgyvenimus. Šios kinematografiškai įdomios aplinkos R. Aušrotas, besidomintis kino menu, pirmiausia ieškojo ir jos dienoraštyje.

Kita vertus, šiame dienoraštyje jis įžvelgiantis E. Spirgevičiūtės kelią, tvirtai vedusį šventumo link. Elena savo dvasinėmis patirtimis labai skyrėsi nuo savo bendraamžių, ji buvo idealistė, ir šis idealizmas rėmėsi ne savimi, bet Dievu.

Dabartiniai jaunuoliai yra linkę mokytis iš savo gyvenimiškos patirties, tačiau tai yra žiauri mokykla, skausmingas kelias. Elena, skirtingai nei kiti jos bendraamžiai, mokėsi iš savo dvasinės, religinės patirties, kuri paskatino vėliau padaryti teisingus pasirinkimus“, – sakė R. Aušrotas.

„Perskaitęs Elenos dienoraštį, suvokiau, kad ji gali būti puiki šių dienų jaunimo apaštale“, – sakė R. Aušrotas. Ji nelabai galėjo savo išskirtine patirtimi pasidalinti su bendraamžiais, tačiau dabar gali padėti jaunam žmogui, kuris gali prašyti jos užtarimo ir pagalbos, patarimų, kurių ji negalėjo duoti savo draugėms. Juk ir tuo laiku, ir šiandien, pasak konferencijos svečio, jaunimo iššūkiai ir pavojai iš esmės yra tie patys.

Jis minėjo Elenos dienoraštyje žavintį mergeliškumą. Ji gyveno įprastą jaunam žmogui gyvenimą, pvz., dalyvaudavo šokiuose ar kitoje jaunimo veikloje, išgyveno paauglystei būdingus iššūkius, bet nedarė skubotų pasirinkimų, budėjo, svarstė. Jos vidinė nuostata buvo tvirta: „Aš dabar su tėveliais, o toliau, kaip Dievas norės.“ Elenos gyvenimas spindi skaistumu, ji deda pastangų jį išsaugoti, ir Dievas ruošė ją paskutiniam išbandymui.

Sykiu keltas klausimas, kurį galbūt užduotų ne vienas, žinantis šią istoriją: kodėl Dievas neapsaugojo jaunos merginos nuo žūties? Pasak R. Aušroto, taip atrodo tik žmogišku žvilgsniu žvelgiant. Šventumo kelyje visada yra galutinio ištyrinimo laikas, „tamsioji naktis“. Žmogišku žvilgsniu iš Elenos buvo pasityčiota tą baugiąją naktį, mistine prasme – tai išpildytas noras susijungti su savo Sužadėtiniu. Taip ji buvo įskiepyta Kristaus kūne. Šis įskiepijimas krikščionio gyvenime vyksta po kryžiumi. Elena žegnojosi tuo metu, kai buvo peršauta jos ranka.

Antroje kunigų konferencijos dalyje Elenos dienoraštį komentavęs vysk. A. Jurevičius atkreipė dėmesį, jog jo puslapiai kupini jauno žmogaus dvasinių ieškojimų ir aukštų idealų. Toks idealas jai yra Kristus („Laimingas žmogus, kuris myli Kristų“). Aprašydama kasdienes patirtis, Elena, kaip ir kiti šventi žmonės, atpažįsta savo silpnumą. Kartais jaučiasi negraži, negera, bet moka Dievui dėkoti už viską nesiskųsdama. Daug svarsto apie ateities pašaukimą ir labai jauna būdama pasiryžta būti atvira Dievo planams. Ganytojas pabrėžė jos gyvai išgyvenamą tikėjimą, ypač pamaldumą Mergelei Marijai.

„Elenos dienoraštis – tai didžiulis dvasinis užtaisas“, – sakė vyskupas Algirdas, pasidalijęs troškimu atrasti jo originalą arba išleisti turimą nuorašą. Dienoraštis, kurį rašė ši 15–16 metų mergina, po jos žūties liko šeimoje. Kun. Pranas Račiūnas MIC netruko suvokti šį dvasinį lobį, tad ėmė dauginti ir platinti dienoraštį. Tačiau suėmus kunigą jis tapo daiktiniu įrodymu jo byloje. Sovietinių teismų jis buvo „saugiai paslėptas“ ir jo neberandama iki šios dienos.

Vėliau Kauno arkivyskupijos kunigų konferencijoje aptarti einamieji sielovados klausimai. Vienas jų – Bažnyčioje atkuriamas katechumenatas. Kunigai informuoti, jog LVK posėdyje buvo svarstomos Suaugusiųjų įkrikščioninimo pastoracinių ir liturginių gairių projektas. Pasak vyskupo Algirdo, katechumenatas turėtų būti kiekvienoje parapijoje, tačiau šis idealas dar sunkiai pasiekiamas, turint galvoje kad tam reikia kunigų, katechezių vadovų, katechumenų globėjų ir kt. Be Kauno, kur katechumenatu rūpinasi Suaugusiųjų katechezės tarnyba, suaugusiųjų rengimas įkrikščioninimo sakramentams galėtų telktis dekanatų centruose.

Artėjant Dievo Žodžio sekmadieniui, kunigai paraginti, pagal Lietuvos vyskupų nutarimą, šio sekmadienio Eucharistijos šventimą bažnyčiose pradėti procesija su iškilmingai nešama Evangelijų knyga, kuri vėliau padedama prie altoriaus ant specialaus papuošto pulto kaip regimas Dievo Žodžio artumos ir ypatingos svarbos mūsų tikėjimui ženklas. Vyskupas A. Jurevičius pakvietė pasirūpinti Žodžio liturgijos skaitovų tinkamu parengimu, geru bažnyčių įgarsinimu ir pan. techniniais dalykais, kurie padėtų Dievo žodžiui pasiekti žmonių ausis ir širdis.

Dievo Žodžio sekmadieniui kurija išleidžia evangelizacinio pobūdžio lankstinuką norint paskatinti dar neturinčius įsigyti bei pažinti Šventąjį Raštą kaip kasdien prakalbinantį įvairiose gyvenimo aplinkybėse. Sielovados programų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, be to, pristatė 2020 Misijų mokyklą, iki vasario 1 d. vyksta registracija.

Gegužę švęsime šv. Jono Pauliaus II gimimo šimtmetį. Ta proga organizuojama kunigų piligriminė kelionė į popiežiaus gimtinę Lenkijoje. Gegužės 28 d. 18 val. Kauno arkikatedroje paminėsime kardinolo Vincento Sladkevičiaus mirties dvidešimtmetį. „Marijos radijo“ programų direktorius kun. Saulius Bužauskas pakvietė į 40 val. Švenčiausiojo Sakramento adoraciją už Lietuvą su „Marijos radiju“ vasario 14–16 d. Kristaus Prisikėlimo bazilikoje.

Kita Kauno arkivyskupijos kunigų nuolatinio ugdymo konferencija numatyta vasario 19 d.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Dievas nori stabdyti žmogų nuo blogo kelio, padėti jam, išgelbėti jį. DIEVUI irgi ADVENTAS – Jo širdis laukia žmogaus atsivertimo. Adventas – tai aktyvaus troškimo ir širdies karščio metas. TAISYKIME VIEŠPAČIUI KELIĄ... TIESINKIME JAM TAKUS...

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune