LSMUL Kauno klinikose vyko mokslinė konferencija apie dvasinius paciento poreikius ir gydymo ribas (2020 02 12)
Paskelbta: 2020-02-21 09:11:19

Vasario 12 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Mokomojo laboratorinio korpuso Z. Januškevičiaus posėdžių salėje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Klinikinė pastoracija: dvasiniai paciento poreikiai ir gydymo ribos“. Ją surengė Kauno klinikos, LSMU Slaugos ir rūpybos katedra bei Lietuvos išplėstinė slaugos praktikos asociacija Pasaulinei ligonių dienai bei Slaugytojų ir akušerių metams paminėti.

Susirinkusiuosius pasveikino Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius ir pasidžiaugė, kad konferencija tęstinė, šiemet vėl sulaukia didelio susidomėjimo. Generalinis direktorius padėkojo visiems, kas atvyko ypač iš kitų miestų, bei tiems, kas dirba dvasinio palaikymo srityje – kapelionams, sielovadininkams. Apžvelgęs konferencijos temas, prof. habil. dr. R. Jurkevičius apibendrino, kad svarbu greitai progresuojančiame medicinos robotizacijos kontekste neprarasti žmogiškumo, remtis vertybėmis ir priimti įvairių kultūrų ar religijų pacientus ir jais rūpintis vienodai, pažinti jų poreikius. Visą tai prelegentas iliustravo tyrimu, kuriame pacientams buvo siūloma rinktis, kas analizuos ir pateiks rentgenogramų išvadas: dirbtinio intelekto įrenginys, kuris tai atlieka geriau bei tiksliau, ar gydytojas, kuris yra žmogus (kartais silpnas ar klystantis). Dauguma pacientų pasirinko gydytoją... „Puikios, įdomios, prasmingos ir svarbios konferencijos Jums“, – palinkėjo prof. habil. dr. R. Jurkevičius.

LSMU kapelionas ir vyriausias Kauno klinikų kapelionas mons. doc. dr. Artūras Jagelavičius perdavė sveikinimą nuo Kauno arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus vysk. dr. Algirdo Jurevičiaus. Mons. A. Jagelavičius kalbėjo, kad yra daug dokumentų, kuriuose aptariami dvasiniai poreikiai, tačiau jie būna neaiškiai apibrėžiami. Apibendrindamas pacientams kylančius egzistencinius klausimus bei emocijas, kapelionas atkreipė dėmesį, kad žmogui baisiausia būna ne mirtis, bet savo tapatybės praradimas, mirties aplinkybės – tarp aparatų, o ne tarp artimųjų. Mons. A. Jagelavičius padėkojo gydytojams, slaugytojams, kurie bendradarbiauja su sielovadininikais ir palinkėjo, kad konferenciją prisidėtų prie platesnio išsilavinimo.

Dviejų dalių konferencijoje buvo perskaityti septyni pranešimai, o pirmininkaujantieji dr. Vilma Raškelienė ir prof. Andrius Macas bei dr. Daiva Zagurskienė, kvietė klausyti, mąstyti ir išsinešti tai, ką galėsime pritaikyti savo darbuose ir gyvenime.

Pirmoje dalyje pranešimus skaitė keturi pranešėjai. Kun. doc. dr. Saulius Stumbra apžvelgė Popiežiaus Pranciškaus laiškų Pasaulinei ligonių dienai pastoracinius aspektus. Magistrantė Giedrė Baltinaitė (vad. prof. Olga Riklikienė), aptarė psichikos sergančių pacientų dvasinės sausros ir laimingumo bei pasitenkinimo gyvenimu sąsajas. Prof. Vidas Pilvinis remdamasis intensyviosios terapijos istorija bei teisės aktais kalbėjo apie iššūkius, su kuriais susiduria ne tik reanimatologai, bet ir visa sveikatos priežiūros sistema. Gyd. Aleksandras Alekseičikas pristatė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus psichoterapinio gydymo ir pastoracijos sąsajas. Jis kalbėjo apie slaugytojų svarbą gydymo procese ir paaiškino, kad gydytojai gydo, o sielovadininkai rūpinasi sielos išganymu.

Antroje dalyje trys pranešimus skaitė dar šeši pranešėjai. Dr. Žydrūnė Luneckaitė aptarė projekto „Dvasingumas slaugoje: onkologinių ligonių dvasinė gerovė ir dvasiniai poreikiai“ tyrimo dalį apie onkologinių ligų pacientų dvasinius poreikius ligoninėje. Lietuvos musulmonų muftijus Romas Jakubauskas išsamiai papasakojo apie musulmonų poreikius sveikatos priežiūros sistemoje. Socialinė darbuotoja Aušra Mazgienė, Kauno klinikų kapelionas kun. doktorantas Nerijus Pipiras ir dvasinė asistentė teol. lisc. Svetlana Adler-Mikulėnienė pristatė, kaip bendradarbiauja Kauno klinikose persileidimų, naujagimių sunkių būklių ir netekčių atvejais. Buvo pristatyti nauji teisės aktai, kurie leidžia tėvams pasiimti vaisių iki 22 savaitės laidojimui bet kuriame gestaciniame amžiuje, o palikti gydymo įstaigoje – bus laidojami du kartus per metus. Kauno klinikose mažiausias pasiimtas laidoti vaikelis buvo 7 savaičių, 1 cm.

Konferencijos pranešimų įrašus darė Marijos radijas, jie bus transliuojami „Gyvybės medžio“ laidose.

Konferencija baigėsi su viltimi susitikti po metų vasario 10 d.

Svetlana Adler-Mikulėnienė

 

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune