Vyskupo Algirdo JUREVIČIAUS sekmadienio žodyje – apie Dievo tarnaitę Adelę Dirsytę, gynusią motinystės kilnumą, bei palaiminimas mamoms (2020 05 02)
Paskelbta: 2020-05-02 17:54:19

Nuotraukoje – Adelė Dirsytė, universiteto studentė, su mama Agota.

NUKENTĖJO GINDAMA MOTINYSTĘ

Šiemet minime Motinos dieną švęsdami Kristaus Gerojo Ganytojo sekmadienį (šio sekmadienio skaitinius rasime čia >>) ir melsdamiesi, kad Viešpats savo Bažnyčiai pašauktų gerų ganytojų, nebijančių už avis guldyti savo gyvybės. 

Motina šeimoje atlieka gerosios ganytojos vaidmenį. Tai ypač ryšku, kai vaikai netvirtai žengia pirmuosius žingsnius, bijodami parkristi ir susižeisti. Prie kūdikio palinkusi motina išskėstomis rankomis „gano“ į platųjį pasaulį netvirtais žingsniais bandantį žengti mažą žmogutį. Motinai visą gyvenimą teks įvairiais būdais „ganyti“ savo vaikus: padrąsinti, patarti, pamokyti atsakomybės sprendimuose, paguosti ir daug melstis...

Motinystė išsiskiria ne tik savo kilnumu, bet yra tapusi ir įvairių ideologijų taikiniu ją nuvertinant, dirbtinai painiojant tėvų vaidmenis, atimant dorovinio vaikų ugdymo galimybę. Šį pavojų gan anksti įžvelgė Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė, dar 1938 metais žurnale „Moteris“ paskelbusi straipsnį „Motina, komunizmas ir kova su juo“. Ji taip apdainavo Motinos kilnumą: „Motute, kodėl nesidžiaugi savo didingumu? ... Juk tu nešioji kilnųjį kunigą, inžinierių, laukų artoją, tu vedžiojies už rankutės profesorių, vyskupą ir net patį popiežių. ... O atsiminus Dievo Motiną Mariją reik nutilti ir pulti ant kelių. Ar galima atsistebėti tuo begaliniu moteriškės išaukštinimu. Reikia tirpti iš džiaugsmo ir dėkoti Viešpačiui, kad Jis tiek brangių dalykų mums patikėjo.“

Motinos dienos minėjimui skirtame pranešime A. Dirsytė rašė, kad sovietinė kultūra propaguoja kovo 8-ąją kaip Moters dieną, bet neturi Motinos dienos. Tame ji įžvelgia pavojų dorai ir gyvybės kultūrai: „Šeimos vieningumo, šventumo komunizmui nėra. Tai prietaras, buržujų prasimanymas. Aistros patenkinimas jiems didelis dalykas. Mergaitės skaistumas komunistui niekniekis, tai gurkšnis vandens. Aistrų sūkuryje atsiradęs vaikelis – nuskuręs prieglaudos benamis.“

Dievo tarnaitė duoda kryptį, kaip galime pasipriešinti šeimas griaunančioms tendencijoms: „Savo šeimas darykime jaukiais, įdomiais lizdeliais, židiniais. Čia turi būti skaityba, dainos, giesmės, bendros maldos, eglutės, Betliejai, Velykų minėjimai, deklamacijos, pasakojimai, vaidinimai, mirusiųjų širdingi minėjimai, savo šeimos kapų rūpestingas lankymas ir puošimas. O kad tai pasidarytų, mes visur kartu - gyvenime ir mirtyje. Iš tokios kūrybiškai turtingos šeimos niekas nebėgs.“

1946 m. A. Dirsytė buvo sovietų areštuota už dalyvavimą ateitininkų veikloje, o prie nuosprendžio pagrindiniu įrodymu tapo motinos kilnumą ginantis straipsnis, turintis „antisovietinių bruožų“. Bausmė už tai – dešimt metų kalėjimo ir penkeri metai tremties. Deja, Adelė iškeliavo pas Viešpatį kaip kankinė 1955 m., o jos tiksli palaidojimo vieta nežinoma...

Šventieji ir kandidatai į šventuosius pasižymi tuo, kad jų įžvalgos ne tik nepraranda savo reikšmingumo, bet po jų mirties tampa dar aktualesnės. Dievo tarnaitės liudijimas yra ženklas visoms krikščionėms Motinoms dėkoti Dievui už motinystės dovaną ir atsakingai ja naudotis. Motinos dienos proga Bažnyčia, laimindama motinas, meldžia Viešpatį: „Maloniai pažvelk į šias motinas, susirinkusias tau padėkoti už motinystės malonę, ir, palaimintajai Mergelei Marijai užtariant, padėk joms ištvermingai pakelti to kilnaus pašaukimo vargus bei kartu su visais savo vaikais pasiekti amžinąjį džiaugsmą.“

Visoms Motinoms gausių malonių linki ir laimina

Vyskupas Algirdas Jurevičius

Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune