Atgijusiame senamiesčio kiemelyje garsinti popiežiaus Pranciškaus paraginimai šeimai ir brolystei (2021 06 21–22)
Paskelbta: 2021-06-22 12:22:53

 

Rengiantis Arkivyskupijos dienai senamiesčio kiemelyje buvo pratęsta Miesto misijų tradicija – čia kiekvienas užsukęs kaitrų vasaros vakarą galėjo išgirsti popiežiaus Pranciškaus paraginimus mūsų šiandienai, o paskui dalyvauti Šlovinimo vakare Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje. Dėl karščių ir karantino į pokalbius kviesta įsitraukti ir per nuotolį – stebint arkivyskupijos YouTube bei FB.

Birželio 21 d. vakarą nuolatinis diakonas dr. Benas Ulevičius kartu su jį kalbinusia Vaida Spangelevičiūte-Kneižiene žvelgė į Šventojo Tėvo posinodinį apaštališkąjį paraginimą Amoris laetitia, atrasdami, pasak diakono ir šeimos tėvo Beno, labai gyvą, gaivų ir naują žvilgsnį į šeimas – su noru, kad jos, nors ir būdamos netobulos, būtų Dievo meilės vieta.

„Dokumentas labai neformalus. Įspūdis toks, kad popiežius tarsi tėvas apkabina per pečius ir veda šeimą – labai konkrečiai, „be beletristikos“. Tai pats mylimiausias mano Bažnyčios dokumentas“, – sakė Benas apie Amoris laetitia, kuris tapo jo „šeimos projektu“ – šį paraginimą dabar skaito abu su žmona.

Paklaustas apie labiausiai reakcijų susilaukusį aštuntąjį skyrių, ypač dėl Bažnyčios požiūrio į vadinamąsias nereguliarias šeimų situacijas, pašnekovas atkreipė dėmesį, jog popiežius Pranciškus drąsina pasitikti žmones toli prie bažnyčių durų. Kad ir kartais ydingose, idealo neatitinkančiose šeimų situacijoje (kalbant apie antrąsias santuokas) sielovadininkams svarbu pastebėti gera, auginti tikėjimą.

„Būtų gaila, jei kas liktų neskaitęs“, – sakė diakonas Benas Ulevičius apie Amoris laetitia, kurioje jį labai džiugina ir praktiški popiežiaus patarimai, kaip „treniruoti“ meilę šeimoje ir neišsigąsti krizių, taip pat parodyti ir jaunimui gražųjį Santuokos sakramentu palaimintos šeimos „azartą“, kai šeima gyvena tikrą, dinamišką gyvenimą, kuriame nėra galutinio taško, o visada šventėjimas, tobulėjimas.

Brolybės ir socialinės draugystės idėjos, kurias ypač susiskaldžiusiam šiandienos pasauliui kelia popiežius Pranciškus savo enciklikoje „Fratelli Tutti“ („Visi mes broliai“) (pasirašytoje 2020 m. spalio 4 dieną Asyžiuje), birželio 22-osios vakarą pagarsintos arkivyskupijos kiemelyje sėdus pokalbio su arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ.

Pokalbyje akcentuota šios lietuviškai vis dar neišleistos enciklikos vienos svarbiausių minčių – broliškumas, dialogas, kurie svarbūs, kai gyvename tarp įvairių žmonių, skirtingų grupių, skirtingų nuomonių ir turime sugyventi. Juk, popiežiaus Pranciškaus žodžiais, „visi esame vienoje valtyje“.

„Kažkas yra suskaičiavęs, jog šioje enciklikoje dukart dažniau vartojamas žodis broliškumas, nei solidarumas“, – sakė arkivyskupas, pažymėdamas, jog į broliškumą mes žvelgiame tikėjimo žvilgsniu. Broliškumas kyla iš to, kad esame vieno Tėvo vaikai, ir tai teikia pagrindą kartu statyti šio pasaulio rūmą. Broliškumas peržengia visas socialines, politines ribas. Mūsų užduotis – matyti kitą kaip brolį ir bendradarbiauti. Pasak arkivyskupo, vilties ženklas pasaulyje – jog šalys ėmė labiau bendradarbiauti siekdamos įveikti pandemiją.

Tačiau kodėl neretai susiskaldome į „jie“ ir „mes“? Kodėl klumpame gindami svarbias vertybes – suskilimas vyksta ir lygioje vietoje, pvz., ginant šeimą?

Atsakydamas į šį Vaidos Spangelevičūtės-Kneižienės klausimą, arkivyskupas Lionginas atkreipė dėmesį, jog dialogo trūkumas nėra istorijoje kažkas naujo. Visi turime savo patirtis, požiūrius. Gąsdina, kai apskritai nesikalbame.

„Pasak popiežiaus Pranciškaus, priimti kitą nereiškia padaryti jį tokį kaip aš. Meilė nereiškia visų suvienodinimo. Ji priima kitą ir leidžia jam būti savimi. O tada kalbėtis, bandyti įsiklausyti, ką kitas sako, net jei tam nepritaria. Bandyti suprasti iš kito pozicijos ir taip pereiti prie dialogo, jei norime susikalbėti ir veikti dėl bendrojo gėrio“, – sakė arkivyskupas, čia keldamas ir popiežiaus mintį, jog nei konflikto sprendimas, nei dialogas negali būti kito / kitų nutildymas, o dėl pasaulio ateities turime „apginkluoti ir vaikus dialogo ginklais“!

Pasibaigus šie pokalbiams šlovinimo malda už miestą ir, žinoma, Kauno bei visos arkivyskupijos šeimas, mūsų visuomenės dialogiškumą, įsiklausymą vienų į kitus, mokymąsis būti labiau broliais vieni kitiems melstasi Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento. Šlovinimo tėvų redemptoristų vadovaujama grupė bei „Gyvieji akmenys“.

 

Birželio 23 d., 18 val. maldos vakaras arkikatedroje už Kauno mistą ir Kauno arkivyskupiją >> 

Birželio 24 d. 11 val. iškilminga Eucharistija arkikatedroje >>

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Kaip svarbu vėl naujai išgirsti nuostabią Kristaus PRISIKĖLIMO žinią ir švęsti drauge Velykų džiaugsmą! Dievo gailestingumas buvo parodytas mums, žemės keleiviams, kad pradžiugtų mūsų širdys, kad sustiprėtų mūsų viltis, apie kurią Tikėjimo išpažinime sakoma: „laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimojo amžinojo gyvenimo.“

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune