Taikos siekio diena Šilinėse su Lietuvos kariuomene (2021 09 07)
Paskelbta: 2021-09-07 17:40:18

Nuotraukos – Agnietės Čisler

Rugsėjo 7-ąją Šilinės pradėtos Taikos siekio ir Šv. Jono Pauliaus II diena, o pirmaisiais piligrimais tapo tarnaujantieji krašto apsaugos struktūrose. Į juos neramumų metu pasaulyje ir Lietuvoje vis dažniau krypsta žvilgsniai, kaip šie žvilgsniai visais amžiais kyla ir į dangų, siunčiant ten taikos maldavimus ir ieškant stiprybės ginti šventą žmogaus teisę – gyventi be agresijos savo asmens, savo artimo, namų bei Tėvynės atžvilgiu.

Šios dienos šv. Mišių intencijos ir maldavimai Šiluvoje apėmė labiausiai smurto pažeidžiamus asmenis, ypač moteris ir vaikus, nuo karų kenčiančius kraštus. Iškilmingoje Eucharistijoje su Lietuvos kariuomene melstasi, kad krašto apsaugos struktūros veiksmingai prisidėtų prie taikos užtikrinimo pasaulyje.

Dar prieš ją giedrą ir taikų vidudienį rugsėjo 7-ąją Generolo Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai aikštėje jau repetavo asistą liturgijai, o katechezę sakė karių sielovadoje tarnaujantis nuolatinis diakonas Audrius Jesinskas.

„Mes kariaujame, nes per mažai mylime“, – kalbėjo diakonas, atkreipdamas dėmesį, jog karai kyla ne dėl ginklų gamybos. Katechezėje kviesta „perjungti“ savo mąstymą: taikų pasaulį įmanu sukurti tik visa atnaujinant Kristuje. Pasak diakono, Viešpats kviečia būti tokiais taikdariais, kurie meldžiasi už savo priešus. Taika ateina per susitaikymą su Dievu ir su artimu, ypač pasipriešinant didžiausioms nuodėmėms – teisuoliškumui, puikybei, ištrinant neapykantą broliui iš savo širdies.

Iškilmingai Eucharistijai vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius Gintaras Grušas. Drauge su Kauno arkivyskupu metropolitu Kęstučiu Kėvalu, kardinolu Sigitu Tamkevičiumi SJ, arkivyskupu emeritu Lionginu Virbalu SJ koncelebravo ir per dvi dešimtis kunigų, tarp jų – ir kariuomenės kapelionai. Patarnavo nuolatiniai diakonai Nerijus Čapas OFS ir Audrius Jesinskas. Kariuomenei skirtą dieną ir šiemet giedoti atvyko Vilniaus Įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ bei kariuomenės orkestras.

Eucharistijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, atvykę kariuomenės vadai, generolai, karininkai, kariai, savanoriai, partizanai, šauliai, išleistieji į atsargą kariai, žuvusiųjų karių artimieji, taip pat Krašto apsaugos ministerijos atstovai.

Homiliją pasakęs arkivyskupas Gintaras Grušas su džiaugsmu kalbėjo apie maldos susitikimą Šiluvoje – pas Dievo ir mūsų Motiną, atkreipė dėmesį į Dievo žodį, kaip jį priėmė Mergelė Marija ir kvietimą kiekvienam žvelgti į jos tarnavimo pavyzdį. Šia proga, be kita, kariai paraginti skaityti dabar nesunkiai prieinamą Šventąjį Raštą, priimti jį į širdį ir išgyventi kasdienybėje.

„Mes iš to pažinome Dievo meilę, kad jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius“, – šiuos antrojo skaitinio (1 Jn 3, 16) žodžius pabrėžė arkivyskupas Grušas, primindamas tą meilę Tėvynei ir artimui, kuria degė šiemet Lietuvoje minimas Juozas Lukša-Daumantas, kiti laisvės kovotojai.

„Kas šiandien yra mūsų artimas? Šeima, tarnystės draugai. Bet mano artimas ir ateivis, kitoks, kitas“, – kalbėjo ordinariato vyskupas, kaip pavyzdį parodydamas nepaliktuosius likimo valiai karių bendražygius Afganistane, taip pat migrantus, kurie ir hibridinio karo sąlygomis yra žmonės.

„Tarptautinės teisės yra pasirašytos žmogiškumui užtikrinti. Taip ir mums, kai yra šie iššūkiai ir kai mano artimas man atrodo labai svetimas, svarbu nepamiršti žmogiškumo ir brutalių struktūrų akivaizdoje likti krikščionimis“, – sakė arkivyskupas Grušas.

Visuotiniuose maldavimuose tądien, be kita, melsta didesnio Europos tautų svetingumo pabėgėliams, saugios aplinkos pasaulyje pažeidžiamiems asmenims ir kad visi piligrimai patirtų ramybę, apie kurią kalbėjo Šiluvoje šv. Jonas Paulius II.

Eucharistiją užbaigus, padėkos žodį už Mišių auką taręs generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pabrėžė, kokia svarbi yra kario dvasia ir malda, kad jis savo pareigą atliktų garbingai.

Vakaro šv. Mišiose taikos melsta šeimų gyvenimui. Joms vadovavęs kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ homilijoje atkreipė dėmesį, jog pagerbdami Mergelę Mariją gerbiame ir visas mergaites, kurios gerbia savo kilnumą, ir visas moteris, drįstančias priimti gyvybės dovaną. Šiandien, kai taip manipuliuojama lytiškumu ir sampratomis, pasak kardinolo, mus išgelbės ne gynybos alijansai ar fondų pinigai, bet išgelbės aiškus balsas ir drąsa ginti gyvybę ir prigimtinę šeimą, o svarbiausia – Dievas, kuris veikia per Juo pasitikinčius žmones.

Rugsėjo 7-ąją Šiluvoje buvo Raseinių dekanato diena. Jo kunigai, taip pat ir jaunieji seminaristai vadovavo piligrimų maldoms. Į Šiluvą atvyko ir giedojo pirmieji chorai – iš Tytuvėnų, Viduklės, Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos.

Atlaidų žinia skrieja ir per transliacijas – Šiluvos šventovės bei arkivyskupijos, portalo Delfi kanalais, taip pat „Marijos radijo“ bangomis, tad kasdien pasiekia žmones darbo vietose, kelyje ar namuose, kur kenčiama nuo ligų, negalių bei kt.

Rugsėjo 8-ąją Švč. Mergelės Marijos Gimimą švęs vyskupai, kunigai, diakonai, seminaristai, pašvęstieji bei aktyviai tarnaujantys Bažnyčioje. Laukiami ir visi piligrimai, kurių dvasinėms ir fizinėms reikmėms skirtos taip pat ir dvasinių pokalbių, geros religinės literatūros, daiktų mainytuvių bei Carito palapinės – jose lauktuvės namams, pasidalijimo daiktais džiaugsmas ar karštos arbatos puodelis su karitiečiais (iš arkivyskupijos dekanatų). 

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune